Žymos archyvas: teisėja Loreta Braždienė

Teismų sistemos denacifikavimas/teisėja Loreta Braždienė

Teismų sistemos denacifikavimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/

Pasak politologo antiglobalisto Mariaus Kundroto, „nacizmas  – tai amžinos kovos arena, kur tautos skirstosi į aukštesnes ir žemesnes. Jau dabar fašistuojantys ir nacistuojantys elementai, prasiskverbę į tautinį judėjimą, skelbia: ei, tautininkai, jūsų humaniškas ir demokratiškas kelias niekur neveda… Vis tiek jus (mus) puola. Tad radikalizuokimės ir nušluokime savo priešus nuo savo žemės paviršiaus.“

LT teritoriją laikinai administruojantys naciai be jokių skrupulų įvedė antrarūšiams piliečiams draudimus lankytis prekybos centruose, uždraudė viešąsias paslaugas įskaitant studijas universitete, neteisėtai apribojo piliečių judėjimo laisvę. Prisidengdami įvesta nepaprastąja padėtimi pažeidė susirinkimų laisvę – uždraudė antrarūšiams žmonėms rinktis į demonstracijas, viešąsias erdves užleisdami pirmarūšiams piliečiams – valdžią palaikantiems bukagalviams chunveibinams, gėjams ir lesbietėms.

Seimo dauguma atvirai pripažįsta dirbanti išskirtinai gėjų ir lesbiečių naudai. Nacių pjudoma  teisėsauga ir teismai šluoja nuo žemės paviršiaus nepriklausomą žiniasklaidą, aršiai puola  tradicinių pažiūrų žmones, išdrįsusius protestuoti prieš įsigalėjusį nacizmą, fabrikuoja demonstrantams administracines ir baudžiamąsias bylas.

Dori piliečiai neturi jokių šansų apginti teisme savo pažeistas teises dėl teismus užvaldžiusios Cosa Nostra. Nepaisant to, kad Konstitucija suteikia teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į visų instancijų teismus. Kiekvienas žmogus, pralaimėjęs bylą žemesnės instancijos teisme ir besijaučiantis, kad pralaimėjo neteisingai, turėtų galimybę gintis Aukščiausiajame Teisme. Nes tokią teisę numato ir Konstitucija. Pasirodo, dabar antrarūšiams piliečiams tas neleidžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skundų atrankos komisija, susidedanti iš to paties teismo teisėjų, visiškai neteisėtai prisiima teismo funkcijas. Nes šiandien ne kiekvieną skundą Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti: nagrinėja tik tuos, kuriuos praleidžia atrankos komisija. Toks darbas, kokį šiuo metu atlieka atrankos komisijos, apriboja piliečių teisę į paskutinę kasacinę instanciją, į esminių savų interesų gynimą. Tokių atrankos komisijų egzistavimas sukuria korupciją teismuose, kai Aukščiausiajame Teisme dažniausiai nagrinėjami tik pirmarūšių piliečių kasaciniai skundai.

2022-05-16 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę teisėją Sigitą Rudėnaitę, prašydamas teisminį procesą atnaujinti ir taip užgesinti skandalą. Nes 16 teisėjų teismo nutartimis tenkino „pirmarūšės“ pilietės VšĮ „CPO.LT“ specialistės Sigitos Jurgelevičienės 103 tūkst. eurų turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą ši pilietė neapmokėjo ir, kaip žinia, apmokėti nesiruošia.

VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija) direktorė Neringa Andrijauskienė galimai vis dar mano, kad toks valstybės tarnautojo prestižo žeminimas, pasitikėjimo valstybe pakirtimas, kai valstybei mokesčių piktybiškai nemoka jos „pirmarūšė“ pavaldinė,  yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas.

Šioje rezonansinėje byloje dėl nesumokėto žyminio mokesčio itin prasižengė Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021).

2022-05-24 atsakyme į Z.Šegždos prašymą  LAT pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė, turinti aukščiausią valdžią teismų hierarchijoje, leido suprasti, kad teismų sistemos denacifikavimas pribrendo, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui „Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nei kaip teisėjas, nei kaip teismo vadovas neturi teisės daryti įtakos kitų Lietuvos Respublikosteismų ar teisėjų darbui.“ Iš Sigitos Rudėnaitės atsakymo peršasi logiška išvada, kad naciųužvaldytam teismui įtaką gali daryti tik pirmarūšiai piliečiai, bet ne teismo vadovas.

Dar daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis jau atvirai demonstruoja negarbingą teismų tendenciją apsimetant pranašesniu.  2022-02-15  teismo nutartyje Nr. DOK-752 (N)  šie teisėjai, matyt, ieškodami tikrų mulkių auditorijos, paleidžia su logikos dėsniais prasilenkiančių frazių tiradą:

„Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų (neteisingos teisinės sąvokos, kokia gėda LAT teisėjams(!), – aut. past.) taikymo nepatvirtina kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą (čia teisėjai drabstosi panieka, – aut. past.) Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.“

Gi, teksto autorės vertinimu, šiomis į protingas panašiomis frazėmis akivaizdžiai yra pridengiama banali, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta didelės vertės nekilnojamojo turto vagystė. Teisėjų kolegija čia dar drįsta teigti, kad „ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą“, tuo netyčia atskleisdama dedamas idiotiškas pastangas paniekinti kasatorių Z.Šegždą už tai, kad jis pasinaudojo konstitucine teise ginti savo interesus teisme.

O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė 2022-03-09 teismo nutartyje Nr. DOK-1257 (N) nurodo, kad „kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.“

Šį teisėjų pasisakymą, matyt, derėtų suprasti taip: „Antrarūši pilieti, netrukdyk mums, rašydamas kasacinius skundus. Tu neturi to, kad keltų mūsų pagarbą tavo asmeniui. O pagarba gali kilti tik iš kraują stingdančios baimės, ką apie mus Cosa Nostra gali pagalvoti.“

Teksto autorės vertinimu, teisėjai Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė net nemąstydami išsiduoda, kad nieko apie bylos esmę neišmano. Juokingiausia tai, kad iš savo išgalvotų prielaidų („ kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“; „nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys“ ir kt.) teisėjai padaro nesąžiningą išvadą apie kasacinio skundo blogumą, nors iš teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjai šio skundo realiai net neskaitė, neanalizavo ir nenagrinėjo. Kas tai – sąžiningo, adekvataus mąstymo ir elgesio atsisakymas vardan tarnystės kriminaliniam elementui?

Iškalbinga, kad teisminėse bylose „pirmarūšei pilietei“ S.Jurgelevičienei teisines paslaugas teikė tokie prieštaringai vertinami advokatai kaip Valdemaras Bužinskas, Aivaras Alimas, Viktorija Čivilytė ir  Ingrida Krolienė. Ingrida Krolienė (Montvydienė) šiais metais paskirta dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Jos duktė teisininkė Donata  Montvydaitė 5 metus dirbo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnere, bet, advokatės karjerai neišdegus, nuo 2018-ųjų  dirba teisininke neaiškios švedų įmonės atstovybėje.

Tuo požiūriu kiek gabesnė yra advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė. Ji yra advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatė. Rūtos Kairevičiūtės tėvas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius. Advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė pripažino esanti advokatų Viktorijos Čivilytės ir Juozo Čivilio giminaitė. Taigi,  ratas iškalbingai užsidaro.

Advokato Valdemaro Bužinsko giminaitis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas. S.Jurgelevičienės bylą nagrinėjusios LAT teisėjos Teisėjų tarybos narės Egidijos Tamošiūnienės vyras yra advokatas Gintaras Tamošiūnas. Advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatas yra Arnoldas Strumskis. Jo žmona – Z.Šegždos bylas nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė.

Susidaro įspūdis, kad  advokatai Valdemaras Bužinskas, Gintaras Tamošiūnas, advokatų kontoros „Budvytis Čivilis  ir partneriai“ ir „Ogmi Law Group“  advokatai per giminystės ryšius baigia teismus „privatizuoti“ ir monopolizuoti.

Tokia monopolija pavojinga tuo, kad ši veikianti išvien grupuotė teismuose kitiems advokatams („advokatų planktonas“)  ir jų klientams gali visada nosį nušluostyti. Iš galios pozicijos išstumtiems advokatams lemta aptarnauti „pasmerktus“ klientus, jau žinant, kad teisme jie niekada nelaimės. Taip susiformavo 2 advokatų grupės, aptarnaujančios pirmarūšius ir antrarūšius piliečius. Antrarūšiai piliečiai visada buvo, yra ir bus išnaudojami, mulkinami finansine prasme, kadangi juos už pinigus aptarnaujantis advokatų planktonas iš anksto žino, kad jo „ginamam“ klientui nesėkmė teisme garantuota.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

PRIEDAI. 2022-05-24 LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atsakymas, 2 LAT atrankos kolegijų nutartys.

Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras žengia į dangų

https://www.laisvaslaikrastis.lt/ingridos-simonytes-pamiseliu-taboras-zengia-i-dangu/

Kai Ingridos Šimonytės vyriausybė pernelyg daug kalba apie Kijevo problemas, toks elgesys pagrįstai kelia įtarimą, kad čia kažkas yra ne taip. Gal Kijevo tragedijos kalimas į mūsų piliečių galvas padeda sočiai įsitaisiusiai ant sofos PIŠ vyriausybei išvengti nepatogių klausimų dėl neproporcingų represijų „gelbėjant gyvybes“ nuo  nepavojingo virusiuko?

Šioje vietoje teisybės dėlei derėtų paklausti,  o kiek gi gyvybių „išgelbėjo“ LT vyriausybė, be jokių dvejonių siųsdama „pagalbą“ – mirtį nešančią ginkluotę į Maskvos ir Kijevo frontą.  O gal nepaliaujamai kurstant isteriją apie Kijevo išvadavimą tokiu būdu perdėtai reklamuojama laisvė? Veidmainiška yra kalbėti apie laisvę, kurią Šėtono tarnai iš lietuvių atėmė prisidengdami karantinais ir valstybėje įvesta nesibaigiančia nepaprastąja padėtimi.

Ingridai Šimonytei labai apsimoka vadovautis  Vakarų mainstream media skleidžiama dezinformacija apie tai, kad, užuot ieškant taikaus konflikto sprendimo, būtina  jį didinti neribotais mastais tiekiant mirtiną ginkluotę į konflikto zonas.  Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Gi, eiliniam LT piliečiui  toks nehumaniškas elgesys kainuoja nepakeliamai brangiai. Pilietis normalizuojamas, kad karinė jėga yra vienintelis sprendimas. Gal nuo šios beprotybės išgelbėtų žinojimas, kad daugeliu klausimų toli gražu ne visos pasaulio valstybės  yra kartu su JAV ir ES?

Tai, kad LT teritorijos kolonizatoriai įvedė neadekvačią cenzūrą, kelia daug abejonių, ar viskas čia yra be jokių pustonių – vien tik juoda ir balta. Kaip tai pagal komandą iš centro sutartinai trimituoja kolonijinė Vakarų mass media. Tai vakar  patvirtino per amerikiečių TV „Current time“ pasisakęs Kinijos ir globalizacijos centro (The Center for China and Globalization) mokslinis bendradarbis Andy Mok‘as: „Mes nežinome, ar buvo provokacija ir teisėta reakcija į provokaciją.“ Kruvina tikrovė dabar sprendžia dilemą, ar NATO veiksmai arba plėtra  yra visada humaniški ir greičiau priartina taiką.

Taigi pasaulinio karo beprotybės akivaizdoje Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras (turkų k. – tot. tabur – karinė stovykla, apsupta eile sujungtų vežimų) sąmoningai pasirinko … žengti į  dangų. Mat, PIŠ vyriausybė nusprendė skraidyti padebesiais, nes iš ten pamišėlių sukeltos problemos matosi mažesnės. Arba pasirinkus kitą dimensiją yra lengviau veidmainiauti ir nukreipti čiabuvių-pilėnų dėmesį nuo dabartinės vyriausybės destruktyvių veiksmų, kurie tapo neišsprendžiama valstybės superproblema.

Nuo 2020-ųjų tęsiasi niekuo nepateisinami masiniai verslų nokautai ir lokautai. Dėl LT vyriausybės užsienio politikos žlugimo (pvz., „Belaruskalij“ ir Taivano atstovybės skandalai),  dėl nuolatinių ekonomiškai nepagrįstų ultimatumų bei keistų grasinimų Rusijai ir Baltarusijai, valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ir LT geležinkeliai liko be darbo (ir dėl to atleidžia iš darbo 3000 kvalifikuotų darbininkų), piliečių santaupas vagia dviženklė infliacija. Rezultatas – tauta skurdinama pagreitintais tempais.  Net LT Konstitucinis Teismas atsisakė ginti neokomunistų engiamų žmonių pažeistas teises („galimybių“ pasas). O ką jau kalbėti apie korupcijos liūną trijų pakopų teismų sistemoje.

Kaip noriai I. Šimonytė yra linkusi spręsti žemiškas problemas, iliustruoja toliau pateiktas pavyzdys. 2022-04-17 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda padavė skundą LT vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir teisingumo ministrei Evil inai Dobrovolskai dėl to, kad įspūdinga grupė teisėjų, sprendusių klausimus piliečio turto atiminėjimo byloje, atsisakė išreikalauti iš VšĮ „CPO.LT“ prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės Sigitos Jurgelevičienės  žyminį mokestį už 103000 Eur turtinius reikalavimus civilinėje byloje. Manoma, kad tuo būdu toliau išvardyti teisėjai pakenkė valstybei ir veikė prieš LR Konstituciją.

Tai – šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas, Jūratė Varanauskaitė (Nr. DOK-1257 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6), Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis (Nr. DOK-752 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6);

šeši Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021);

keturi Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rūta Kazlauskienė, Marjan Gerasimovič, Erlandas Stanislovaitis (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

2022-04-19 Z. Šegžda gavo LRV kanceliarijos atstovės Gitanos Vaškelienės atsakymą  premjerės vardu.  Ingrida Šimonytė, manydama, kad žmogaus teisių gynėjas ko gero yra plokščiažemis-lengvatikis, rašte pareiškė, kad „dėl galimai nusikalstamų teisėjų veiksmų siūlytume kreiptis su įrodymais asmeniškai į Teisėjų tarybą aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją.“ Šimonytė nori, kad suprastume „teisingai“ – reikia kreiptis ne į prokuratūrą, bet į teismų administraciją.

Gi, Nacionalinės teismų administracijos paskirtis – aptarnauti Teisėjų tarybą siekiant užtikrinti teismų sistemos, jos valdymo ir darbo organizavimo efektyvumą, teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą. Šimonytė rašte nurodė, kad „Ministrui Pirmininkui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų bei nutarčių teisėtumą, įpareigoti juos atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus.“  Todėl Ingridos Šimonytės siūlymas teikti skundą dėl teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų Nacionalinei teismų administracijai yra nelogiškas ir akivaizdžiai klaidinantis.

Iš LRV kanceliarijos atsakymo turinio galima suprasti tai, kad Ingridai Šimonytei ir Evilinai Dobrovolskai yra visiškai normalu, kad valstybės  tarnautoja  S. Jurgelevičienė,  nuo 2017 m. vengdama mokėti valstybei žyminį mokestį, pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus ir  padarė konkrečius piniginius nuostolius valstybei.

Kaip žinia, 2021 m.  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė  Armonaitė  paskyrė tokią Neringą Andrijauskienę VšĮ „CPO.LT“ direktore. Panašu, kad jas abi visiškai tenkina  pavaldinės Sigitos Jurgelevičienės  viražai teismuose ir nuolatinis valstybės tarnautojo prestižo žeminimas.

Ingrida Šimonytė ir VšĮ „CPO.LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė turbūt naiviai galvoja, kad valstybės tarnautojo prestižo žeminimas savaime yra pagirtinas ir sveikintinas, dėl to  visiškai suderinamas su užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje. Šiame tekste autorius išsakė savo asmeninę  nuomonę ir rėmėsi žiniasklaidoje paskelbta informacija.

Bronius Pogrindis

Nugalabyta teismų sistema: viskas bus labai bjauru.

https://www.laisvaslaikrastis.lt/nugalabyta-teismu-sistema-viskas-bus-labai-bjauru/

Anot nacistų šalininko Klauso Švabo, „pandemija yra reta ir trapi proga permąstyti, įsivaizduoti ir iš naujo perkurti mūsų pasaulį“. Tai dar nesibaigė, bet langas jau užsidaro, o mūsų pasaulis dar nėra „permąstytas“ ir „perkrautas“, bent jau ne negrįžtamai, kol kas ne. Akivaizdu, kad globalistai nepakankamai įvertino galimą pasipriešinimą Didžiajam perkrovimui ir laiką, kurio prireiks tam pasipriešinimui užgniaužti. Imituojama „pasaulinė sveikatos krizė“, kaip bebūtų, baigėsi. Tai reiškia, kad globalistai susimovė.

Nežinau, kas nutiks. Bet mes pavojingai artėjame prie taško, kai nacistų užvaldytas Seimas paskirs teisėją Algimantą Valantiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Jei taip atsitiks, viskas bus labai bjauru.  Tai bus ženklas, kad per likusius 2 metus neokomunistai  turės tapti visiškais fašistais, nes norės užbaigti tai, ką pradėjo.

Jau niekam nėra jokia paslaptis, kad teisėjos Loretos Braždienės pirmininkavimas Vilniaus apygardos teisme palieka beviltišką įspūdį. Ryškėja katastrofiškas vaizdas, kad trijų pakopų teismų sistema pabrėžtinai atsisako saugoti ir ginti prigimtinę teisę į privačią nuosavybę. Nepaisant to, kad pagal LR Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtintą principą žmogaus teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė į privačią nuosavybę, yra prigimtinės. Todėl turto konfiskacijų niekada negalima pateisinti. Bet totalitarinės valdžios vadovaujamos valstybės konfiskacijos kelia grėsmę žmogaus teisėms, taip pat teisinės valstybės legitimumo sąlygoms.

Manote, kad tokie teisėjai, kaip  Loreta Braždienė,  Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė,   Erlandas Stanislovaitis,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė, Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis,  Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas, Jūratė Varanauskaitė   kada nors viešai pripažins visą žalą, kurią jie padarė man, visuomenei, žmonėms ir jų šeimoms, o juo labiau atsiprašys už visą tą prievartą, smurtą, pažeminimą ir didelės vertės gyvenamojo namo „konfiskaciją“?

Na, jie to nepadarys. Jie ketina suktis, dviprasmiškai aiškinti, teisintis, racionalizuoti, ko tik prireiks, kad įtikintų save ir savo auditoriją, jog, prasidėjus teisėjų korupcijos bylai, viskas buvo „permąstyta“ ir „perkrauta“, nes, štai, žiūrėkite, net Teisėjų tarybos sudėtis buvo atnaujinta.

Toliau pateikiami įrodymai ir vertinimai. Tai – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2855-653/2021 teisinė analizė, išvados ir kritika. Verta įsidėmėti, kad šiuos teismų sprendimus priėmė teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir Erlandas Stanislovaitis.  Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (nuotr. viršuje – teisėja Dalia Vasarienė išrinkta Europos teismų tarybų tinklo Prezidente), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis,  Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė,  2 kartus atsisakydami priimti mano kasacinį skundą, sąmoningai užkirto galimybę patikrinti minėtų teismų sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą

Turiu pagrindą manyti, kad mano bylą nagrinėjusių teismų motyvuojamoji teismo sprendimo ir nutarties dalys – be teisinių argumentų, teismai pakankamai netyrė ir neįvertino šios bylos esminių  įrodymų, be argumentų atmetė esminius bylos įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)  2016-11-04  nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016 suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią būtina atsižvelgti į Civilinio kodekso (CK) 4.80 straipsnio 2 dalies tikslą; atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.

Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (žiūr. LAT 2003-09-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Taigi, teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priimdami neteisėtą teismo sprendimą, kad yra pagrindas taikyti atidalijimą išmokant ieškovui kompensaciją pinigais be jo sutikimo ir priteisti atsakovei ieškovui priklausančią turto dalį, kadangi: 1) ieškovo siūlomas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pagal architektės 2021-04-29  projektinius pasiūlymus yra negalimas ir 2) šalis sieja itin konfliktiški santykiai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

 Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, spręsdami, kuriai šaliai konkrečiai priteisti daiktą natūra, individualiai nesprendė klausimo, ar ieškovo interesas naudotis daiktu yra esminis, neištyrė ir neįvertino ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu. Šie teisėjai nepagrįstai šiame ginče laikė, kad atidalijamo savininko  (ieškovo) interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, be jokių argumentų atmesdami esminį įrodymą, kad ginčo gyvenamasis namas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas.

Pažymėtina tai, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje be jokių argumentų atmetė oficialųjį rašytinį įrodymą (pažeistas Civilinio proceso kodekso (CPK) 17 str. įtvirtintas procesinio lygiateisiškumo principas ir CPK 331 str. 4 d. 3 p.)  – Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-528-430/2018, kuri ieškovo interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe įvertino kaip labai svarbų. Pastarąja prejudicinę galią turinčia nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovas, namų valdoje jau gyvenant atsakovei, investavo savo asmenines lėšas 4632 EUR į šalių bendro turto pagerinimą, taip ženkliai padidino ginčo šalių bendro turto vertę.  Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra suinteresuotas gyventi ginčo name,  nes jis padidino ginčo turto vertę, ir į tai, kad ginčo gyvenamasis namas yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas, konstatuotina, kad teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą priteisti atsakovei ieškovui priklausančią turto dalį, dėl ko ieškovas liko be jokio gyvenamojo būsto, nesivadovavo  teisingumo, sąžiningumo ir  protingumo principais (pažeista CPK 3 str. 1d.).

Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priimdami neteisėtą nutartį nesiaiškino nei galimybės atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nei galimybės nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Tačiau atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus, pagalbinis, išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia esminį savininko teisių pažeidimą (žiūr. LAT 2011-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Taigi išimtinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kompensaciją būdas pasirinktas neteisėtai ir nemotyvuotai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.  Kartu kasacinis teismas suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, išimtinio atidalijimo būdo (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu (žiūr. LAT 2011-05-24  nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Šiuo atveju ieškovo realioji nuosavybės dalis nuosavybėje su atsakove yra lygi, be to ieškovo nuosavybės dalis nuosavybėje (ši dalis byloje teismo ekspertizės akte įvertinta 103 tūkst. EUR suma) yra itin didelė  ir būtų galima ją racionaliai atidalyti, todėl ieškovo teisė į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę kompensaciją. Teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, vadovavosi 2018 m. gegužės 17 d. nutarties pagrindu atliktos teismo ekspertizės aktu bei nustatė, kad ginčo turto vertė yra 206 000 Eur, atitinkamai kiekvienai iš šalių tenkančios turto dalies vertė – 103 000 Eur.

Dėl to konstatuotina, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė teismo nutartyje priimdami sprendimą, kad yra pagrindas taikyti atidalijimą išmokant ieškovui kompensaciją be jo sutikimo,  pažeidė Civilinio Kodekso (CK) 1.2 str. 1 d. (nuosavybės neliečiamumo principas), CK 4.80 str. 2 d., CK 4.93 str. 2 d. 1 p., pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnį, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra – taikymo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisiniais argumentais, nenurodė įstatymų, kuriais teismas vadovavosi darydamas pirmiau nurodytą išvadą. O tai reiškia, kad  teismo sprendimas yra be išsamių motyvų. Tuo būdu teismas pažeidė  CPK 331 str. 4 d. 4 punktą

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (LAT 2018-11-06  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

Dėl apeliacinės instancijos teismo (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė) nurodytų aplinkybių, kad sklypo kieme esantys pagrindinio daikto priklausiniai – gręžtinis vandens šulinys bei buitinių nuotekų valymo įrenginys „lieka bendrai naudotis (…) taigi, apeliantas nepagrindė teiginio, kad pagal jo pateiktus projektus suformuojami visiškai izoliuoti butai“,  ieškovas pateikė išsamius teisinius argumentus apeliacinio skundo skyriuje „Dėl pagrindinio daikto ir jo priklausinių skirtingo teisinio režimo nustatymo“. Apeliacinės  instancijos teismas dėl apeliacinio skundo 8-11 puslapiuose pateiktų  teisinių argumentų motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje iš viso nepasisakė,  taip pažeidė CPK 17 str. (procesinis lygiateisiškumas) ir 331 str. 4 d. 4 punktą.

Taigi, teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ne tik neanalizavo ir nesvarstė, ar ginčo namo atidalijimas butais padarys neproporcingą žalą dviejų naujai suformuotų butų paskirčiai (kaip tai numatyta CK 4.80 str. 2 d.), bet ir neišnagrinėjo, ar naujai suformuoti du butai yra pagrindiniai daiktai ir turi tokią pačią paskirtį – jie yra pritaikyti gyventi.

teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė atmetė oficialųjį rašytinį įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1655-910/2020.

Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (LAT 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Vadovaujantis CPK 182 str. 2 punkte įtvirtinta teisės norma, tarp tų pačių šalių kilusiuose ginčuose teismo jau išaiškintų faktų turinys kaip bylos faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjamas.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju Vilniaus apygardos teismo 2020-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1655-910/2020 turi prejudicinę galią – yra įsiteisėjusi, byloje dalyvavo tie patys asmenys, joje buvo sprendžiamas to paties ginčo turto atidalijimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-23 nutartimi, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatė nagrinėjamos bylos faktinę aplinkybę, kad „subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tačiau jos negali būti pernelyg sureikšmintos, suteikiant pirmenybę atidalijimui išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais, nepaisant realios galimybės atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra“.

Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė teismo nutartyje be jokių argumentų atmesdami oficialųjį rašytinį įrodymą – jau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2020-10-23 nutartį (tuo pažeistas CPK 331 str. 4 d. 3 punktas), tiesiogiai šio įrodymo neištyrę ir dėl jo visiškai  nepasisakę (tuo pažeista CPK 14 str. 1 dalis),  neteisėtai sprendė, kad šalis siejantys konfliktiški santykiai yra pagrindas taikyti atidalijimą išmokant ieškovui kompensaciją be jo sutikimo ir priteisti atsakovei ieškovui priklausančią turto dalį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,  priimdamas neteisėtą teismo sprendimą, kad atidalijimas natūra nėra priimtinas bendrosios dalinės šalių nuosavybės nutraukimo būdas, kadangi, faktiškai (natūra) atidalijus nekilnojamąjį turtą: 1) nekilnojamajam turtui būtų padaryta neproporcinga žala, nekilnojamojo turto vertė žymiai sumažėtų ir tokiu atveju nukentėtų tiek ieškovo, tiek atsakovės turtiniai interesai, 2) atidalytų ginčo turto dalių realizavimas ateityje būtų labai apsunkintas, 3) šalys patirtų papildomas išlaidas, susijusias su atidalijimu natūra, 4) būtų sudarytos teisinės prielaidos tolesniems šalių tarpusavio konfliktams kilti bei tolesniam šalių bylinėjimuisi. Esant nurodytoms 4 aplinkybėms (…) taikytinas atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais.

 Teisėjas Erlandas Stanislovaitis priimdamas neteisėtą sprendimą, kad „taikytinas atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais“, vadovavosi neteisiniais argumentais,  t. y. vadovavosi „esant 4 aplinkybėms“, tačiau neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl prioritetinio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo – atidalijimo natūra – taikymo, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisiniais argumentais, nenurodė įstatymų, kuriais teismas turėjo vadovautis darydamas pirmiau nurodytą išvadą. O tai reiškia, kad  teismo sprendimas yra be motyvų. Tuo būdu teisėjas Erlandas Stanislovaitis pažeidė  CPK 270 str. 4 d. įtvirtintą teisės normą.

 Teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo sprendime neteisėtai spręsdamas, jog natūra atidalijus nekilnojamąjį turtą jo vertė žymiai sumažėtų, tuo būdu „nekilnojamajam turtui būtų padaryta neproporcinga žala“,  pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalį.

Taigi, bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir neišnagrinėjo, ar ginčo namo atidalijimas butais padarys neproporcingą žalą šių butų tikslinei paskirčiai, kai jų paskirtis yra žmonių gyvenimas juose.  Teisėjas Erlandas Stanislovaitis, pasisakydamas, kad šalys patirtų papildomas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto atidalijimu natūra, pripažino, kad ginčo turtas yra dalus daiktas. Namo dalumo butais nepaneigė ir atsakovė.

Iš tikrųjų, CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta norma nustato, jog pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009 yra pabrėžęs, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių.

Ieškovas pateikė įrodymą – 2021-04-29 architektės projektinį pasiūlymą, kuris pagrindžia, kad šalims nuosavybės teise priklausančiame ginčo name teikiami atidalijimo variantai yra procedūriškai ir techniškai priimtini: naujai suformuoti du butai yra pagrindiniai daiktai, turintys tokią pačią paskirtį: jie yra pritaikyti gyventi. Taigi, ginčo gyvenamasis namas padalijamas natūra taip, kad nėra padaroma neproporcinga žala naujai suformuotų butų tikslinei paskirčiai ir kiekvienas butas gali būti kaip savarankiškas dalykas.

Tačiau bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir  Erlandas Stanislovaitis tiesiogiai  neištyrė įrodymo – 2021-04-29 architektės parengto projekto, kuris pagrindžia, kad ginčo turtas yra dalus daiktas (taip pažeistas CPK 14 str., 17 str., 185 str.),  neanalizavo ir nesvarstė, kad įgyvendinus šį projektą yra reali galimybė pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, suformuojant du visiškai izoliuotus butus, kurių paskirtis yra žmonių gyvenimas juose, taip, kad galėtų būti bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. O tai reiškia, kad teismai sprendime (nutartyje) neatskleidė bylos esmės.

Apeliacinio skundo skyriuje „Dėl ieškovo projektinio pasiūlymo atitikties teisės aktų reikalavimams“ yra išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie pagrindžia aplinkybę, kad atestuotos architektės parengtas 2021-04-29   projektinis pasiūlymas visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punkte  (toliau –  Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka) nustatytus reikalavimus: naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos pagal paskirtį, t. y.  numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, numatytos atskiros inžinerinės sistemos (namo viduje), išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Tačiau teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė dėl apeliacinio skundo 11- 18 puslapiuose pateiktų teisinių argumentų motyvuojamojoje sprendimo dalyje iš viso nepasisakė, taip pažeidė CPK 17 str. (procesinis lygiateisiškumas), 331 str. 4 d. 4 punktą.

Dėl to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami neteisėtą sprendimą atidalyti daiktą išmokant kompensaciją pinigais nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žiūr. LAT  2016 m. lapkričio 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016; 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018-11-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas), dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu  pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė) motyvuojamojoje nutarties  dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai, nors pagal architektės projektą fiziškai ginčo gyvenamąjį namą padalijus į 2 izoliuotus butus nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekvienas butas gali būti kaip savarankiškas dalykas, o tai reiškia, kad teismo nutartis yra be motyvų, dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą,

Be to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą dėl negalimumo atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra, atmetė du oficialiuosius rašytinius įrodymus, tiesiogiai neištyrė ir neįvertino įrodymo – 2021-04-29 architektės projektinio pasiūlymo,  neatskleidė bylos esmės, tuo būdu pažeidė CPK 14 str., 17 str., 331 straipsnio 4 d. 3-4 p. įtvirtintas procesinės teisės normas,  pažeidė CK 1.2 str. 1 d., 4.80 str. 2 d. ir 4.93 str. nustatytas materialinės teisės normas, teismų sprendimai yra be motyvų (tuo pažeistas CPK 331str. 4 d., 329 str. 2 d. 4 p.).

Tokiu būdu, nurodytų teisės normų pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, kad bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą natūra atidalyti negalima, o tai teikia pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 1 punktą. Taip buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  6 straipsnio 1 dalis bei šios konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis „Nuosavybės apsauga“ (iš niekieno negali būti paimamas jo turtas).

Zigmantas Šegžda

Teisėjų bendruomenė pripažino: „LT teismų nepriklausomumas yra demagogija.“

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teiseju-bendruomene-pripazino-lt-teismu-nepriklausomumas-yra-demagogija/

Lietuvos valstybės priešai lenda lauk lyg yla iš maišo.

Faktą, jog vyksta forsuotas teismų sistemos niekinimas ir naikinimas, 2022 m. liepos 6 d.  pripažino Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba: „Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka.“

2022 rugsėjo 16 d. interviu LRT radijui Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė paliudijo, jog LT Konstitucijos nuostatos neveikia, nes teismų nepriklausomumas yra fikcija: „Teismas turėtų turėti didesnį autoritetą visom prasmėm, ne tik reputacijos ir pasitikėjimo, bet ir realaus nepriklausomumo nuo kitų valdžių“,

Iš pastarojo teiginio galima daryti logišką išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė patvirtino, kad Lietuvos teismai negali realiai vykdyti teisingumo. Kodėl? Todėl, kad teismuose katastrofiškai trūksta kompetentingų teisėjų. Minėtame interviu teisėja Sigita Rudėnaitė apie tai kalba atviru tekstu (S.Rudėnaitės kalba netaisyta, – aut. past.): „Be resursų, be žmonių, kurie kompetentingi, be konkurencingos darbo vietos teisme mes idealistiškai kalbėti apie reputaciją, apie autoritetą irgi neilgai galime.“ Matyt turima galvoje, kad šioje tragiškoje situacijoje kažin ar galima kalbėti apie teisėjų reputaciją ir autoritetą.

2022-07-06 LRTA išplatintame kreipimesi manau bandoma manipuliuoti žmonių sąmone, kuriant įspūdį, kad toliau pateiktas teiginys atitinka tikrovę: „Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė.“

Bet nereikia Lietuvos visuomenės laikyti neišnešiotais idiotais. Jeigu, anot teisėjos Sigitos Rudėnaitės, realiam teisingumo vykdymui teismams itin stinga resursų ir aukščiausio lygio teisėjų-profesionalų, tai reiškia, jog teisės viršenybės principo realizavimui nėra net teorinių prielaidų.

Panašiai, kaip sakytume,  jog valstybės tarnautojas, pavyzdžiui, tūlas teisėjas, yra tik dalyje intelektualus, dalyje išmintingas, dalyje padorus, dalyje nesavanaudiškas, dalyje nešališkas. Bet toks tipažas būtų akivaizdžiai pavojingas visuomenei, nes kitoje jo teisinės sąmonės dalyje tvyro absoliutus blogis. Taigi toks „pusiau luptas pusiau skustas“ – pusiau sąžiningas, pusiau amoralus, pusiau nešališkas teisėjas tik imituos teisingumo vykdymą, bet jo realiai nevykdys.

LRTA bando manipuliuoti, kad neva „teisėjų bendruomenėje tvyro nusivylimas ir kyla pasipiktinimas“. Nes, žmonės gerieji, turite suprasti ir užjausti teisininkų planktoną, nes tūlo teisėjo 2500-4000 eurų dydžio alga yra pernelyg maža, kad jam apsimokėtų dirbti visiškai sąžiningai ir nešališkai! Taigi, atseit, turite suvokti tvyrančią pagundą tuo atveju, kai itin apsimoka valstybės nustatytą pareigą atlikti atmestinai  – tiesiog imituoti teisingumo vykdymą, vykdyti iš aukščiau nuleistas užduotis arba prie „kuklios“ algos prisidurti „iš šalies“.

Chrestomatiniu atveju tapo internetinėje žiniasklaidoje nušviestas žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos 2015 metais paskelbtas karas kriminalinių elementų užvaldytai  teisėsaugai ir teisėtvarkai. Iš ankstesnių publikacijų matyti, kad gynėjas patyrė visą valstybės mechanizmo jėgą – organizuotą psichologinį ir teisinį persekiojimą, menkinimą, įžeidinėjimą, žeminimą, moralinį ir psichologinį žlugdymą. Piliečiui buvo nepagrįstai iškeltos dvidešimt dvi baudžiamosios bylos, jis  buvo neteisėtai suimtas ir 50 dienų kankinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

LT „teisinė sistema“ nuo 2014 metų iki dabar demonstruoja  sveiku protu nesuvokiamą nepagarbą, panieką, pažeminimą, pasityčiojimą iš minėto piliečio, jam prašant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Konstitucijos ir teisės viršenybės principų laikymąsi.

Kad nebūtų vien tik deklaratyvūs teiginiai, pasiremkime faktais ir jų teisiniu vertinimu.  Tai – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2855-653/2021 teisinė analizė, išvados ir kritika. Būtina įsidėmėti, kad šiuos teismų sprendimus priėmė Vilniaus apygardos teismo (pirmininkė teisėja Loreta Braždienė) teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo (pirmininkė teisėja Jolanta Bagdonienė) teisėjas Erlandas Stanislovaitis.

 

2022 metais  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų  tarybos narė, Europos teismų tarybų tinklo prezidentė), Virgilijus Grabinskas (Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Teismų sistemos apdovanojimų komisijos narys), Antanas Simniškis,  Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės profesorė, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkė), Artūras Driukas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės profesorius, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys),  ir Jūratė Varanauskaitė (Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narė), teismo nutartimis du kartus atsisakydami priimti Zigmanto Šegždos kasacinį skundą, sąmoningai užkirto galimybę patikrinti minėtų teismų sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip jau buvo skelbta žiniasklaidoje, net šešiolika Vilniaus apygardos teismų teisėjų teismo nutartimis tenkino VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija, direktorė Neringa Andrijauskienė, – aut. past.) specialistės Sigitos Jurgelevičienės vieno šimto trijų tūkstančių eurų dydžio turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą pastaroji neapmokėjo ir apmokėti net neplanuoja.

Aukščiau išvardintieji teisėjai, kur buvo  išnykę  jūsų išmintis, intelektas, patirtis, profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, nepriklausomumas ir nešališkumas tuo metu, kai sprendėte minėto piliečio civilinę bylą?  Toliau teikiu įrodymus, teikiančius pagrindą įtarti, kad teismų sprendimais buvo pridengta peržengianti visas ribas stambaus masto vagystė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011 suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią prioritetas turi būti suteiktas ne atidalijimui bendraturčio dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jam kompensaciją pinigais, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymui.

Ieškovas Z.Šegžda ieškinyje prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką remiantis atestuoto architekto projektu, kurį įgyvendinus  šalims neliktų nė vienos bendro naudojimo erdvės.  Atsakovė S.Jurgelevičienė priešieškinyje prašė atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją priteisti atsakovei, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priėmę neteisėtą sprendimą, kad prioritetas turi būti suteiktas ne naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui, bet atidalijimui ieškovo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jam kompensaciją pinigais, tačiau toks teismo sprendimas nėra teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, nukrypo nuo 2 pastraipoje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai teikia pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 2 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-11 nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai bendraturčiui pagrindinį daiktą galima atidalyti, o antraeilio daikto  atidalijimas negalimas, bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, tačiau kartu antraeiliui daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pvz., naudojimosi tvarkos nustatymą, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti.

Ieškovas ieškinyje prašė: 1) pagrindinį daiktą – gyvenamąjį namą atidalyti natūra, jame suformuojant du izoliuotus butus, 2) o antraeiliams daiktams – namo priklausiniams (t. y. kiemo teritorijoje esantiems  įrenginiams – gręžtiniam vandens šuliniui ir  buities nuotekų valymo įrenginiui) nustatyti naudojimosi tvarką. O tai reiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimas nesudaro kliūčių ginčo gyvenamajam namui atidalyti.

 Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje neteisėtai nusprendę, kad pagal atestuoto architekto parengtą  ginčo gyvenamojo namo atidalijimo projektą negalima suformuoti dviejų visiškai izoliuotų butų, nes žemės sklypo kieme esantis gręžtinis vandens šulinys bei buitinių nuotekų valymo įrenginys „lieka bendrai naudotis“, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai teikia pagrindą teismo nutarties  peržiūrėjimui kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 2 punktą.

Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žiūr. 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

Jeigu argumentai yra susiję su pagal Konvenciją ar jos protokolus garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, nacionaliniai teismai privalo juos išnagrinėti itin kruopščiai ir rūpestingai (žiūr. 2007 m. birželio 28 d. sprendimą byloje Wagner ir J.M.W.L. prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 76240/01; Didžiosios kolegijos 2013m. vasario 7 d. sprendimą byloje Fabris prieš Prancūziją, 16574/08, 72 punktas).

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (žiū. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies ieškovo apeliacinio skundo argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė tik fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo, o tai reiškia, kad byla turi būti apeliacine tvarka nagrinėjama iš naujo.

Konkretūs bylą nagrinėjusių teismų sprendimo ir nutarties motyvavimo trūkumai ir nagrinėjamos bylos duomenų teisinė analizė, materialinės ir procesinės teisės normų, Konvencijos ir kasacinio teismo formuojamos praktikos taikymo pažeidimai nurodomi toliau.

Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priimdami neteisėtą teismo nutartį rėmėsi neteisiniu argumentu, kad ginčo turto atidalijimo natūra „darbų preliminari vertė yra 39505 eurai, <….> namo atidalijimo darbų vertė yra neadekvačiai didelė ir projektą vystyti šiuo atveju ekonomiškai nėra naudinga“ (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos  teismo 2021-12-22 nutarties 43 pastraipą). Teismas grindė ginčo turto atidalijimo kaštų sumą tik vienu įrodymu – fizinių asmenų D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtu 2021-05-20 vertinimo aktu.

Kasatorius Z.Šegžda toliau teikia teisinius argumentus, pagrindžiančius, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčo turto atidalijimo darbų apimties ir išlaidų dydžio klausimą, pažeidė procesinės teisės normas, motyvuojamojoje teismo sprendimo ir nutarties dalyje neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

Pirma, atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie teismo posėdyje buvo tiesiogiai ištirti, tačiau įrodymas – D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas 2021-05-20 vertinimo aktas (kuriuo siekiama pagrįsti, kad turto atidalijimo kaina yra 39505 eurų) teismo posėdžio metu nebuvo tiesiogiai ištirtas, teismas neuždavė klausimų ieškovui dėl šio įrodymo, neįvertino jame esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje šiam įrodymui nepagrįstai suteikė iš anksto nustatytą galią (pirmenybę). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes pažeistos CPK 14 str. 1d. ir 2 d. (betarpiškumo principas), 17 str. (procesinis lygiateisiškumas) ir 185 str.

Antra, pirmosios instancijos teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis sprendime be argumentų atmetė rašytinį įrodymą – atsiliepimo į ieškinį 29 punkte atsakovė raštu pripažino faktą, jog ieškovo pateiktos  sąmatos yra parengtos pagal atestuotos architektės N.Š, atestuotų statybos specialistų inžinierių D.B. ir T.B. 2021-04-29  projektą ir jame esančius tris sąnaudų žiniaraščius. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 17 str., 270 str. 4 d. 3 punktą. Šalia to, teismas nepasiūlė atsakovei pateikti papildomą įrodymą – alternatyvią sąmatą,  parengtą pagal atestuotos architektės 2021-04-29  projektą ir jame esančius tris sąnaudų žiniaraščius, taip pažeidė CPK 179 str. 1 dalį.

Trečia, bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) be jokių argumentų atmetė du ieškovo įrodymus – dvi sąmatas, kurios  įrodo, kad kaštų dydis daiktui atidalyti natūra yra 10 kartų mažesnis (tuo pažeistas CPK 331 str. 4 d. 3 p.), negu įvertino teismai: 1) atestuoto statybos specialisto inžinieriaus A. K. parengtoje sąmatoje įvertintas atidalijimo kaštų dydis –  3573 Eur.; 2)  UAB „Sanda“ sąmatoje įvertintas atidalijimo kaštų dydis –  4060 Eur (žiūr. Vilniaus apygardos  teismo 2021-12-22 nutarties 17.5 pastraipą).

Ketvirta, nors  šio skundo 85 pastraipoje nurodytos dvi sąmatos buvo parengtos pagal atestuotos architektės 2021-04-29  projekte  esančius tris sąnaudų žiniaraščius, minėti bylą nagrinėję teismai sprendime ir nutartyje šių sąmatų visapusiškai  ir objektyviai nevertino, tiesiogiai neištyrė, ieškovui dėl nurodytų sąmatų neuždavė jokių klausimų, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 14 str. 1-2 d., 17 str., 185 straipsnis.

Penkta,  priešingai, negu teigia apeliacinės instancijos teismas, ieškovas apeliacinio skundo 19 – 23 puslapiuose išdėstė itin detalius ir išsamius teisinius bei techninio pobūdžio  argumentus atsikirsdamas į kiekvieną 2021-05-20 vertinimo akto argumentą dėl 39505 eurų  „privalomų darbų“, tuo paneigdamas tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį ir 2021-05-20 vertinimo akte pateiktos „papildomų darbų sąmatos“ argumentus, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo šių ieškovo nurodytų aplinkybių, t.y. neanalizavo apeliacinio skundo 19-23 puslapiuose išdėstytų teisinių argumentų ir įrodymų, dėl jų apskritai nepasisakė,  taip pažeidė šalių CPK 17 str. įtvirtintą procesinio lygiateisiškumo principą ir CPK 14 str., 185 straipsnį.

Šešta, atsakovės atsiliepime į ieškinį ir 2021-05-20 vertinimo akte pateiktoje „papildomų darbų sąmatoje“ dėstomos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) nepatikrino, ar šis įrodymas (vertinimo akte esanti „papildomų darbų sąmata“) turi ryšį su ieškiniu ir priešieškiniu, todėl nepatikrinę įrodymų sąsajumo minėti teisėjai pažeidė CPK 180 straipsnį. Toliau pateikiame teisinius argumentus dėl šio pažeidimo.

Atestuotos architektės N.Š. 2021-04-29 projekte pateikti sprendimai, kuriais yra tik padalinamas ginčo namas į du butus, nepadidinant ginčo turto vertės, nepabloginant būste esamo gerbūvio, iš esmės nekeičiant esamo gyvenamojo namo išplanavimo, negerinant pagrindinio daikto ir jo priklausinių fizinių ir energinių savybių.

Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį neteisėtai reikalauja 39505 eurais padidinti jai atitenkančio  turto vertę, t. y. reikalaujama vien tik atsakovės patogumus/poreikius atitinkančių itin brangių statybos darbų, kurie niekaip nėra susiję su ginčo šalių turto atidalijimu ir dviejų izoliuotų  butų suformavimu, kaip antai:  šildymo sistemos modernizavimas (inžinerinės sistemos efektyvumo padidinimas), kieme įrengiant itin brangų „šilumos siurblį“, kuris užtikrintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą; geresnės garso izoliacijos bute įrengimas; praėjimo angos bute platinimas nugriaunant dalį laikančios sienos konstrukcijos; tambūro įrengimas atsakovės svetainėje; antrų lauko laiptų įrengimas į atsakovės terasą; naujos laiptinės įrengimas, kuria atsakovė galėtų patekti iš buto į garažą, nors įėjimas į garažą įrengtas iš kiemo pusės; įvažiavimo į sklypo teritoriją  perteklinis platinimas; antro gręžtinio vandens šulinio ir antro buities nuotekų valymo įrenginio sklype įrengimas ir kt.

Kaip matyti iš „privalomų darbų“ sąrašo, kuris pažodžiui atkartotas tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį, tiek ir 2021-05-20 vertinimo akte, atsakovė,  pasinaudodama namo atidalijimu, nesąžiningai ir nepagrįstai siekia ieškovo sąskaita padidinti jai atitenkančio nekilnojamojo turto vertę – modernizuoti, rekonstruoti savo patalpas, atkurti ir pagerinti pastato ir jo inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes, kas jokiu būdu nėra nagrinėjamo teisminio ginčo dalykas.

Dėl to konstatuotina, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis priimdami neteisėtą teismo sprendimą ir nutartį, t.y. neteisingai nustatydami turto atidalijimo darbų apimtį ir išlaidų dydį, pažeidė šias procesinės teisės normas: 2021-05-20 vertinimo aktas nebuvo tiesiogiai ištirtas (tuo pažeisti CPK 14 str. 1d. ir 2d., 17 str., 185 str.), nepateikus teisinės  argumentacijos atmesti ieškovo įrodymai – dvi sąmatos,  šios sąmatos tiesiogiai neištirtos bei visapusiškai ir objektyviai neįvertintos (tuo pažeisti CPK 14 str. 1-2 d., 17 str., 185 str., 331 str. 4 d.  3 p),  nepatikrintas įrodymo („privalomų darbų sąmatos“) sąsajumas (pažeistas CPK 180 str.), ir tokie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes jie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, kad dėl teismų sprendimo neteisingai nustatytų pernelyg  didelių  turto atidalijimo kaštų daikto atidalijimas natūra negalimas. O tai reiškia, kad bylą nagrinėjusių  teismų sprendimas ir nutartis yra be motyvų (pažeistas CPK 329 str. 2 d. 4 p.), dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažeisdami aukščiau nurodytas procesinės teisės normas, bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis  pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją (CPK 176-185 ir 250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Kasatorius toliau teikia teisinius argumentus, pagrindžiančius, jog bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) šioje dalyje neatskleidė bylos esmės ir pažeidė kitas procesinės teisės normas.

Pirma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje neteisėtai sprendė, kad „ieškovo  siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų“,  t. y. kad atestuotos architektės N.Ščiogolevienės 2021-04-29 projektas pažeidė teisės aktus (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 41 pastraipą).

Tai suponuoja, kad teismas skundžiamos  nutarties sprendimą šioje dalyje grindė neteisiniu ir nelogišku  argumentu, kad atsakovės pateiktą vertinimo aktą parengęs fizinis asmuo D.Kalibatas turi kvalifikaciją teikti vertinimo akte pateiktas išvadas (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 40 pastraipą).  Tačiau teismo sprendimas ieškovo reikalavimo patenkinimo atveju būtų tik viena iš sąlygų, o visi reikalingi projektai būtų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo priėmimo, juolab, kad šioje byloje ieškinio dalykas nėra gyvenamojo namo techninio projekto teisėtumo nustatymas.

Antra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, priimdami nutartyje neteisėtą sprendimą, kad ieškovo projektinis pasiūlymas (atestuotos architektės parengtas turto atidalijimo projektas) pažeidė teisės aktus, tačiau teismo nutartyje jokių konkrečių statybos techninių reglamentų pažeidimų nenurodė, tuo pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą.

Trečia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė be argumentų atmetė įrodymą – atsakovė iš esmės pripažino, kad 2021-04-29 architektės projektas atitinka teisės aktų reikalavimams, nes šio projekto neskundė Lietuvos Respublikos architektų rūmams ir neprašė teismo skirti šio projekto ekspertizę. Atkreiptina, kad pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. LR architektų rūmai atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais.

Ketvirta.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje sprendė, kad atsakovė pateikė įrodymą – D.Kalibato ir A.Kvedaro 2021-05-20 vertinimo aktą, kuriuo įrodinėjo, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra nepriimtini bei pažeidžia atsakovės teises (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 40 pastraipą). Vadovaujantis logikos dėsniais tai suponuoja, kad taip pasisakydamas teismas pripažino, kad 2021-05-20 vertinimo aktas neįrodo, jog, teismo teigimu,  „ieškovo  siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų“ (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 41 pastraipą).

Taigi, vadovaujantis logikos dėsniais tai suponuoja, kad atestuotos architektės parengtas 2021-04-29  projektinis pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, jog jis visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nustatytus reikalavimus, negali pažeisti atsakovės teisių. Vien tai, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra nepriimtini atsakovei, nes ji nėra suinteresuota, kad ginčo turtas būtų atidalytas natūra, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atestuotos architektės 2021-04-29 projektas pažeidė teisės aktus ar atsakovės teises.

Šešta. Kaip jau minėta,  atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2021-05-20 vertinimo aktą. Akte teigiama, kad jį sudarė asmenys Darius Kalibatas ir Aidas Kvedaras. Tačiau šis vertinimo aktas negali būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir negali turėti didesnės įrodomosios galios CPK 197 str. 2 d. prasme.

Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis), spręsdami turto atidalinimo klausimą, vadovavosi  ne teismo eksperto išvada, bet tik vienu rašytiniu įrodymu – privačių asmenų Dariaus Kalibato ir Aido Kvedaro parengtu 2021-05-20 vertinimo aktu,  jį faktiškai laikydami oficialiuoju rašytiniu įrodymu, taip neteisingai išaiškino ir pritaikė  197 str. 2 d.  Tačiau pagal CPK 185 str. 2 d. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2 d.).

Dėl to konstatuotina, kad 2021-05-20 vertinimo aktas laikytinas privačiu rašytiniu įrodymu, kuris negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės ir negali absoliučiai paneigti kitų privačių rašytinių įrodymų ar didesnę įrodomąją galią turinčių oficialiųjų rašytinių įrodymų. Netgi priešingai, tai ieškovo pateiktas įrodymas – atestuotos architektės 2021-04-29 projektas/projektinis pasiūlymas, turėdamas didesnę įrodomąją reikšmę, paneigia 2021-05-20 vertinimo akte (kurį, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pats formaliai pripažino privačiu rašytiniu įrodymu) dėstomus teisiškai nepagrįstus argumentus.

Septinta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje tiesiogiai  neištyrė  privataus rašytinio įrodymo – D.Kalibato ir A.Kvedaro 2021-05-20 vertinimo akto, neanalizavo jo argumentų, todėl neteisėtai sprendė, kad vertinimo akto išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, taip pažeidė CPK 14 str. 1 d., 185 straipsnį, motyvuojamoji teismo nutarties dalis yra be teisės normų, kuriomis turėjo būti vadovautasi priimant  sprendimą dėl pirmiau nurodyto vertinimo akto išvadų,  taip  buvo pažeistas ir 331 str. 4 d. 4 punktas.

Aštunta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje neteisėtai sprendė, kad 2021-05-20 vertinimo aktą parengę asmenys turi tinkamą kvalifikaciją (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 40 pastraipą).

Atkreiptina, kad prie minėto vertinimo akto nepridėta jokių dokumentų (aukštojo mokslo baigimo diplomų, kvalifikacijos atestatų kopijų ir kt.) įrodančių aktą rengusių asmenų kvalifikaciją, kaip ir nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad šiems asmenims yra suteikta teisė verstis architekto praktika.  Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad 2021-05-20 vertinimo akto autoriai turi teisę atlikti eksperto funkcijas architektūros klausimais, į bylą nepateikti jų kvalifikacijos įrodymai –  kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę eiti statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizės (statinio kategorija: neypatingi statiniai) vadovo pareigas (žiūr. 2021-09-03 apeliacinio skundo 26 p. 11 pastraipą).

LR Architektūros įstatymo 8 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad tik atestuoti architektai turi teisę Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims. Vadovaujantis LR architektūros įstatymo 4 str. 1 d. 7 punktu  tik atestuoti architektai gali atlikti architektūros ekspertinį vertinimą, tačiau tokia teisė nėra suteikta galimai atestuotiems statybos specialistams D.Kalibatui ir A.Kvedarui.

Devinta. Atidalijimo projektą parengusios atestuotos architektės N.Š. profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Be to Lietuvos Respublikos Architektų rūmai Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka neterminuotam laikui išdavė architektei N.Š.  architekto kvalifikacijos atestatą, kuris pridėtas prie projekto.

Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją. Tikrinant įrodymų reikšmę pirmenybė yra teikiama tiksliems, išsamiems, objektyviems, patikimiems rašytiniams įrodymams. Architektas yra atestuotas teikti projektavimo paslaugas, yra šios srities specialistas, jo projekte pateiktos technologijos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalys, pateikti objektyvūs pagrindiniai techniniai rodikliai, prisijungimo sąlygos ir specialieji architektūros reikalavimai.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad atestuotos architektės sudarytas turto padalinimo projektas, vertinant jo reikšmę, pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią,  juolab, kad turto atidalijimo projektas yra ypatingas tuo, kad jį parengė ginčo gyvenamojo namo techninį projektą (kuris buvo suderintas su visomis statybą prižiūrinčiomis valstybės institucijomis) 2007 metais parengusi atestuota architektė, turinti specialius įgaliojimus, žinias bei valstybės pasitikėjimą. Kita vertus, 2021-05-20 vertinimo aktas yra nepatikimas, neobjektyvus privatus rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios, nes buvo surašytas ne teismo pavedimu (CPK 212 str.), o atsakovės prašymu.

Dešimta. Ieškovas teismui pateikė  oficialųjį rašytinį įrodymą turintį didesnę įrodomąją galią – Valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras” (toliau – SPSC) 2021-11-04 sprendimą Nr. SP-106/12424 (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 23  pastraipą), kuriuo D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas 2021-05-20 vertinimo aktas pripažintas neleistinu ir nepatikimu rašytiniu dokumentu. Atkreiptina, kad nurodytas vertinimo aktas nėra ir teisės aktų nustatyta tvarka įformintas techninio projekto ekspertizės aktas, kadangi jis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ 34 punkte nustatytų reikalavimų techninio projekto ekspertizės akto sudėčiai.

SPSC 2021-11-04 sprendime konstatavo, kad 1) D.Kalibatas ir A.Kvedaras atlikdami užsakovės –  (atsakovės) Sigitos Jurgelevičienės užduotį nevykdė veiklos, susijusios su statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, kurios išvardintos Statybos įstatymo trečiojo skirsnio 12 straipsnyje; 2) D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas ir pasirašytas dokumentas vadinasi „Vertinimo aktas“,  tačiau dokumento pavadinto „Vertinimo aktas“ įforminimo nenumato joks žinomas, veiklą statybos sektoriuje reglamentuojantis teisės aktas; 3) D.Kalibatas ir A.Kvedaras surašydami vertinimo aktą nesivadovavo Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IX skyriaus trečiojo skirsnio 77 punktu, kuris  nustato, kad „projekto ekspertizė įforminama ekspertizės aktu <…>“.

Taigi, abu šie asmenys, D.Kalibatas ir A.Kvedaras, neatliko jokios patikimos ir profesionalios 2021-04-29 architektės projekto ekspertizės, o atsakovė, pristatydama šį dokumentą kaip tinkamą eksperto išvadą, klaidina teismą.

Vienuolikta. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė be jokių motyvų atsisakė priimti oficialųjį rašytinį įrodymą turintį didesnę įrodomąją galią – Valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras” 2021-11-04 sprendimą Nr. SP-106/1 (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 24  pastraipą), taip  pažeidė CPK 17 str. nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir  CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 24 pastraipą).

Svarbu pažymėti ir tai, kad SPSC 2021-11-04 sprendimas pagrindžia aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes bylą nagrinėję teismai spręsdami turto atidalinimo klausimą vadovavosi tik vienu rašytiniu įrodymu – 2021-05-20 vertinimo aktu, tačiau jo įrodomąją reikšmę, patikimumą paneigė SPSC 2021-11-04 sprendimas Nr. SP-106/1.

Nepaisant to,  teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė atsisakė priimti įrodymą – SPSC 2021-11-04 sprendimą, tačiau 2021-05-20 vertinimo akto tiesiogiai išsamiai neištyrė ir neanalizavo, nepatikrino, ar šis įrodymas yra leistinas, patikimas,  ar nėra gautas pažeidžiant įstatymą. Taigi, atsisakymas priimti oficialųjį rašytinį įrodymą – SPSC 2021-11-04 sprendimą iš esmės lėmė neteisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dvylikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje visiškai neanalizavo apeliacinio skundo išsamių teisinių argumentų dėl aukščiau nurodyto architektės projekto atitikties teisės aktų reikalavimams (žiūr.  apeliacinio skundo 11 – 23 puslapius), kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, teismas dėl šių teisinių argumentų nepasisakė bei tiesiogiai išsamiai  neištyrė  įrodymo –  atestuotos architektės parengto ginčo turto 2021-04-29 padalinimo projekto, taigi, neatskleidė bylos esmės, taip pažeidė CPK 14 str., 17 str., 331 straipsnio 4 d. 3 p. ir 4 p.

Yra pagrindas konstatuoti, kad teismui pateiktas atestuotos architektės parengtas 2021-04-29 projektinis pasiūlymas visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punkte  (toliau –  Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka) nustatytus reikalavimus: naujai suformuoti 2 butai gali būti naudojami pagal paskirtį, t. y.  numatyti atskiri įėjimai į šiuos butus, juose numatytos atskiros inžinerinės sistemos (namo viduje), išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Šių teisinių argumentų nepaneigė nei atsakovė, nei bylą nagrinėję teismai.

Trylikta.  Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad jis sutinka, jog teismas sprendimu priteistų ieškovo prašomą butą atsakovei, jam priteistų atsakovės butą bei įpareigotų ieškovą savo lėšomis atlikti visų bendro naudojimo kiemo inžinerinių įrenginių remontą ir priežiūrą.

Keturiolikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė neteisėtai sprendė, kad ieškovas nepaneigė lygiaverčiais įrodymais 2021-05-20 vertinimo akto išvadų (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22  nutarties 40 pastraipą). Toks teismo argumentas teikia pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, neanalizavo apeliacinio skundo pagrindą sudarančių teisinių argumentų ir dėl jų apskritai nepasisakė, ir tokiu būdu pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pažeidė CPK  14 str. 1d. , 17 str., 185 str.

Priešingai, negu teigia teismas,  ieškovas apeliaciniame skunde ištisai nuo 11 iki 23 puslapio išdėstė itin detalius ir išsamius teisinius bei techninio pobūdžio  argumentus  atsikirsdamas į kiekvieną 2021-05-20 vertinimo akto argumentą, tuo paneigdamas tiek atsiliepimo į ieškinį argumentus, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas.

Penkiolikta.  Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka nereikalauja, jog ginčo turto atidalinimas būtų „lygiateisis“ ir visiškai atitiktų atsakovės nesąžiningiems reikalavimams.  Pagal nurodytą tvarką ieškovo projektinis pasiūlymas užtikrina, jog visiškai vienas nuo kito atskirti butai galėtų būti naudojami pagal paskirtį, užtikrina, kad būtų numatyti atskiri įėjimai į šiuos butus, užtikrina, kad šių butų viduje  būtų numatytos atskiros inžinerinės sistemos ir  išspręsti automobilių parkavimo klausimai.

Kai gyvenamąjį namą galima atidalyti natūra, o antraeiliams daiktams – kiemo įrenginiams – gręžtiniam vandens šuliniui, buities nuotekų valymo įrenginiui nustatoma naudojimosi tvarka,  toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti. Be to atestuotos architektės 2021-04-29 projektas įrodo, kad ginčo žemės sklype įrengti atsakovei atskirą gręžtinį vandens šulinį ir buities nuotekų valymo įrenginį draudžia galiojantys aplinkosaugos ir higienos klausimus reglamentuojantys teisės aktai.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05  nutartyje byloje Nr. 3K-3-638/2005 teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.80 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, kad atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų – lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga. Taipogi ir Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka neįpareigoja tiekti atsakovei vandens iš atskiro vandens gręžinio. Ieškovas su teismui pateikė įrodymą – architektės projektą, kurio 10 puslapyje nurodytas buitinių nuotekų atskyrimo sprendinys, kurį apsprendžia galiojantys aplinkosaugos  reglamentai ir higienos normos.

Šešiolikta. Bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) atmetė oficialųjį rašytinį  įrodymą, jo tiesiogiai neištyrė  – 2004-10-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus įpareigojimą, kuriuo namo savininkai privalo prijungti namą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekynės tinklų, kai bus pakloti centralizuoti tinklai.

Taigi, 2021-04-29 architektės projekte numatyta, kad kiekvienas suformuotas butas turės atskirą šalto ir karšto vandens tiekimą, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir buities nuotekas, ir kad paprastojo remonto būdu gyvenamojo namo viduje bus atskirtas vandens tiekimas, elektros energijos tiekimas ir  patalpų šildymas.

Dėl to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis), spręsdami ginčo turto atidalijimo klausimą, pažeidė šias procesinės teisės normas: vadovavosi tik vienu privačiu rašytiniu įrodymu – 2021-05-20 vertinimo aktu, jį faktiškai laikydami oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir nepagrįstai suteikdami jam prioritetą prieš kitus įrodymus (pažeista CPK 17 str., 185 str. 2 d., 197 str. 2 d.); nepagrindė, kokios teisės normos ieškovo pateiktame architektės projekte buvo pažeistos (pažeista CPK 331 str. 4 d. 4p.); tiesiogiai neištyrė įrodymų – 2021-04-29 architektės projekto, 2021-05-20 vertinimo akto, 2004-10-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo (pažeistas CPK 14 str. 1-2 d., 17 str.,  185 str.), be jokių motyvų atsisakė priimti oficialųjį rašytinį įrodymą – SPSC 2021-11-04 sprendimą (pažeistas CPK 17 str., 331 str. 4 d. 3 p.), ir tokie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes jie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, kad daikto atidalijimas natūra negalimas, o tai reiškia, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs (pažeistas CPK 329 str. 2 d. 4 p.),  dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pažeisdami aukščiau nurodytas procesinės teisės normas, bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) – tai naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu. Demagogija – labiausiai paplitęs manipuliavimo žmonių sąmone būdas, kuriuo siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, amoralumą, savanaudiškumą ir nusikaltimus. Demagogija būdinga totalitarinėms valstybėms.

Teksto autorius išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdamas, kad būtų  tobulinama teismų veikla, neturėdamas tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Šaltiniai:

Teismų sistemos denacifikavimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/

Nugalabyta teismų sistema: viskas bus labai bjauru.

https://www.laisvaslaikrastis.lt/nugalabyta-teismu-sistema-viskas-bus-labai-bjauru/

https://www.delfi.lt/news/daily/law/kauno-teisejai-nutare-kovoti-del-atlyginimu-i-teisma-padave-valstybe.d?id=90724553

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1780872/teiseju-tarybos-vadove-be-resursu-idealistiskai-kalbeti-apie-reputacija-ilgai-negalime

Aukščiausiojo teismo teisėjai Sigita Rudėnaitė, Donatas Šernas, Gediminas Sagatys, Goda Ambrasaitė-Balynienė antstolių korupcijos tinkle daužosi, kojytėmis spurda

https://www.laisvaslaikrastis.lt/auksciausiojo-teismo-teisejai-sigita-rudenaite-donatas-sernas-gediminas-sagatys-goda-ambrasaite-balyniene-antstoliu-korupcijos-tinkle-dauzosi-kojytemis-spurda/

„Vieną vagį sugavus, kiti patys išsiduoda,“- teigia žydų išmintis. Gyveno kartą toks taip sakant vilnietis antstolis Rimantas Vižainiškis. Sumanė išdykėlis suktą schemą, kaip jokio darbo neįdėjus  pinigėlio pasiplėšti. Tokia klastinga buvo schema, kad Vižainiškis ne tik pats save pergudravo, bet dar ir savo šaiką į spąstus atviliojo. Dabar visi spurda kaip paršai maiše, iš jo ištrūkti nė kaip negali. Atskleisiu antstolio triuko esmę, pateikdama vaizdelį iš  natūros.

Žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda 2021-06- 22 d. padavė skundą teismui dėl neteisėtų antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski (galūnės nelinksniuojamos) 2021-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021 įvykdė antstolio valią nurodydamas, kad antstolis, kaipo valstybės pasitikėjimą turintis ir jos funkcijas atliekantis pareigūnas,  galėjo piktnaudžiauti savo teise nepažeisdamas teisės aktų. Aišku, kad Z.Šegžda apskundė teisėją D.Lučinskį  rašysenos ekspertės teisėjos Loretos Braždienės (gimusi1963 m.) Vilniaus apygardos teismui.

Tačiau rašysenos ekspertė nufutbolino gynėjo bylą spręsti į  … Panevėžį. Ką gi, simboliška, kad tenykščių „Tulpinių“ grupuotės veiklos modelį matyt perėmė … vietinis teismas. Taigi, Z.Šegždos skundą nagrinėti susiviliojo ir sau bylą nagrinėti be eilės pasiskyrė toks  teisėjas Laimantas Misiūnas.  Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinyboje Misiūnas 1986-1990 metais regis tarnavo milicininku ir iš „Tulpinių“ stiprybės matomai sėmėsi.  Dabar, na ką jūs, Laimantas Misiūnas – tikras laimės kūdikis, nes karjerą ne juokais  pasidarė,  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko poste uoliai „Res-publikai ir tautai“ patarnauja.

Galvodamas, kad šioje byloje jau antras teisėjas į antstolių sukamo monkės biznio voratinklį   gali it muselė įkliūti, 2021-11-29 žmogaus teisių gynėjas teisėjui L.Misiūnui (civ. bylos Nr. 2S-709-425/2021) tokio turinio  raginimą išsiuntė: „Atsižvelgiant į tai, kad antstolio R.Vižainiškio atlygis šioje vykdomojoje byloje yra tik 900 Eur, ir į tai, kad  jis 2021-11-23 už advokato teisinę pagalbą apmokėjo 1815 Eur ir ši suma  tris kartus didesnė, negu nustato LR teisingumo ministro rekomendacijų 8 p.,  tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog  antstolis gavo garantiją (apmokėta po to, kai buvo gauta garantija), kad byla bus išspręsta jo naudai. Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai. Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2S-709-425/2021 priimdamas sprendimą veikėte sąmoningai.“

Tikra teisybė, kad teisėjas L.Misiūnas veikė išties (ne)protingai, suvokdamas savo veiksmų esmę, nes jis 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė tik antstolio kišenei  palankų teismo sprendimą.  Aišku,  raginimas, lyg gyliuojančios karvės uodegos pamosikavimas,  kažkiek atbaidė. Nes antstolis norėjo Z.Šegždos  sąskaita uždirbti 1815 eurų, bet L.Misiūno kieta rankelė baikščiai suspurdėjo ir  antstoliui atriekė tik 626  eurus už išlaidas „teisinei pagalbai“.

Tai koks gi velnias  sugundė-užkerėjo R.Vižainiškį? Manyčiau, kad, kažin, ar apskritai galėtų atsispirti koks nors  žemės vabalėlis, pavyzdžiui,  advokatės  Ingridos Krolienės ir jos „nierazlei- voda podružkės“  (tik pakasynos jus išskirs, – vertimas iš hebrajų k.) Lietuvos antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės krol-karališkiems kerams?  Kaip žinia, advokatė  Ingrida Krolienė savo plaukuotą uodegą pusto į teisėjos Loretos Braždienės Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Ir ją nedvejodama atrinks (o aukštas ir gražus paskirs) už pirmąsias dvi žymiai išvaizdesnė ir jaunesnė, be to, dar ir  Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė.

Taigi versija būtų tokia, kad R.Vižainiškiui akį mirktelėjo gudragalviai iš „Zeta Law“ advokatų profesinės bendrijos (nuotraukose iškalbingas šypsenas užsilipdę advokatai Valdemaras Stančikas ir Jonas Bložė). „Verslo angelai“ priėjo ir antstoliui į ausį pakuždėjo: „Sąskaita-faktūra „už teisinę pagalbą“ 1815 eurų bus išrašyta, ją apmoki, ir paduoti teisėjui L.Misiūnui, o mes garantuosime, kad bylą panevėžiškio teisme laimėsi ir visus euriukus iš gynėjo prievarta išlupsi.“

2022-01-05 gynėjas Z.Šegžda padavė kasacinį skundą dėl teisėjo L.Misiūno teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė „po ščiučjemu veleniju“ (šukuok velniui vilną, kol į kaltūną nesusivėlė, – vertimas iš jidiš k.)  paskyrė atseit padūkusią-paklaikusią bylų atrankos kolegiją, kad žodį užmestų.

Taigi, 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija (teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Gediminas Sagatis ir Donatas Šernas – teism. proc. Nr. 2-68-3-19414-2021-3),  žmogaus teisių  gynėją sumaitojo, o „antstolių karalienės“  Ingos Karalienės piniginį interesą švariai išsergėjo. Kaip sako tikri aškenaziai – „ir pelė savo urve ginasi.“ Žodžiu, musėt, tikrai bus velnių priėdusi ta kolegija, kad  teismo nutartimi gynėjo kasacinį skundą atsisakė priimti(!).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties  „teisiniai“  argumentai tragiškai trafaretiniai. Esą kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teisėjai  Dariuš Lučinski ir Laimantas Misiūnas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Teisėjų trejetuko nutartį pridedu,  gynėjo kasacinį skundą – taip pat.

Tad spręskite patys, kieno čia kas nepagristas – ar Z.Šegždos skundas nepagrįstas teisiniais argumentais ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisės požiūriu Z.Šegždos kasacinis skundas yra pernelyg geras, kad būtų nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes čia visai ne juokai, kad po teismo suformuoto precedento nutrūktų antstolės Ingos Karalienės karalystės aukso gysla. Kad reikia gintis nuo nuogumo, čia ir nuvarytam arkliui aišku.

Nieko net nestebina,  kad minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys teisėjai materialinės ir procesinės teisės normas, gaila, leido sau pervadinti materialiosiomis ir proceso teisės normomis (žiūr. CPK 346 str. 2 d.)  Teismo nutartyje ši ydinga formuluotė sąmoningai pavartota 2 vietose.  Tai sudaro pagrindą daryti išvadą apie ant LR civilinio proceso kodekso  „dėjusių“ LAT teisėjų akivaizdų teisinės erudicijos stygių.

Tačiau komiškiausia istorijos dalis yra  ta, kad privatinės teisės docentė,  teisės mokslų daktarė teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė (gimusi 1976 m.) nuo 2021  metų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nare dirba, dar ir Riomerio universiteto studentams kažką dėsto.  Dabar žinosime, kieno gi čia taukuotų pirštelių darbo brokelis, kas tokie ant CPK deda ir  kas atsakingas už tokių teisėjų, kaip Renata Volodko, Erlandas Stanislovaitis ar Dariuš Lučinski, žinių (ne)patikrinimą prieš priimant juos į valstybės tarnybą.

Derėtų išskirti tai, kad 1991–1993 metais teisėjas Donatas Šernas dirbo Biržų rajono prokuratūroje vyr. prokuroro padėjėju. Na, o ką iš tikrųjų  jis nuveikė Sovietų okupacijos metais, savo biografijoje apsišviesti būtų matomai pernelyg keblu. Dar juokingiau, kad teismo nutartį su teisės sąvokų klaidomis surašęs teisės mokslų daktaras, profesorius ir LAT daktaras (su Henriku Daktaru sąsajos nėra patvirtintos) teisėjas Gediminas Sagatys (gimęs 1977 m.) yra Riomerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės docentas.

Šis LAT daktaras 2007- 2013 metais dirbo advokatu advokato  Irmanto Norkaus-Norcous kontoroje „Raidla Lejins& Norcous“, ir neturėdamas jokios teisėjo praktikos (!), 2013 metais, matyt, tulpių pašto brolijos (nepainiokime su „Tulpinių“ grupuote) iš karto buvo nominuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų ir antstolių veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą antstoliams, advokatams, teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė