Struggling for the fundamental human rights and freedoms

Today I face a great challenge. In my opinion I face the public authority that is malfunctioning.

On the 4th of January 2016 the citizen of Lithuanian Republic Mr. Zigmantas Segzda has applied to the Embassy of Sweden in Vilnius, Lithuania, to seek political asylum.  Mr. Z. Segzda is afraid to be deprived of his liberty again or suffer excessive liberty restricting measures applied by the public authorities of Lithuanian Republic.

The main arguments are that I hold other opinion, criticize the state, publish articles, express my views through communication on the internet and the YouTube. For more information on a specific Human rights issue in Lithuania see the research report – Pre-trial detention: police, prosecutors’ and investigating judges’ perspective:

https://www.hrmi.lt/en/publication/46/

Up till January 2016 the prosecutor had no evidence in order to charge me with criminal offence and bring me promptly before a judge to exercise judicial power. Thus, since 04-05-2014 legal authorities ordered numerous coercive restrictions, presumably, to exert pressure on me in order to speed up my “cooperation” and confession. I have nothing to confess, so, I consider, they decided to break me psychologically and punish me without giving me a sentence. By using the most severe measures employed to achieve goals not provided for in the Code of Criminal Procedure. By using of liberty restricting measures, that is the most serious deliberate abuse. To arouse in me feelings of fear, anguish and inferiority capable of humiliating and debasing me. To contribute to my stigmatization and social exclusion.

Manau, kad konkretūs valstybės pareigūnai, siekdami turtinės ir kitos naudos, piktnaudžiaudami valstybės jiems suteiktais įgaliojimais, bet kurį jiems neparankų žmogų gali nubausti kelis kartus taikydami įvairias represijų formas. Galima įmantriausiais būdais apriboti konstitucines asmens teises ir laisves. Prisidengiant „baudžiamojo proceso interesu“. Taikant įspūdingą procesinės prievartos priemonių arsenalą. Tam nereikalingas teismo nuosprendis. Tam net nebūtina būti surinkus patikimų įrodymų dėl padarytos veikos. Galima taikyti represijas neturint jokių įrodymų. Visai, kaip mano atveju. Pakanka pikto žmogaus skundo. Bet ir skundas nebūtinas, nes pakanka prokuroro pareikšto reikalavimo. Pakanka prokuroro verdikto, paremto ne faktais, bet prasimanytomis prielaidomis, kurios naudingos suinteresuotų asmenų grupei. Tam, kad niekuo nenusikaltęs žmogus būtų ilgiems mėnesiams pasmerktas kentėti kalėjime arba kankintis panašiomis į kalėjimo (arba net griežtesnėmis) sąlygomis, priverstine tvarka nekaltą (nenuteistą) žmogų neribotam laikui uždarant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus palatoje.

Mano manymu, tai yra labai pavojinga tendencija, nes bet kuris iš mūsų gali tapti korumpuotų valstybės pareigūnų neteisėtos veikos auka, t.y. dėl neteisingo egzistuojančių įstatymų interpretavimo, beveik kievienas iš mūsų gali patirti šias užsakomąsias represijas:
išvarymas iš namų;
prievartinis atskyrimas nuo mažamečių vaikų;
ištrėmimas gyventi į kitą miestą;
slaptas sekimas (garso įrašų darymas privačioje valdoje be asmens sutikimo ir be teismo leidimo)
išvarymas iš darbovietės;
ilgalaikis draudimas išvykti į užsienį;
pasiuntimas į kalėjimą (suėmimas) iki 90 dienų terminui;
pasiuntimas ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei,
pasiuntimas stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei iki 180 dienų terminui;
sveiko žmogaus priverstinis gydymas nuo psichinės ligos psichiatrijos ligoninėje neribotą laiką;
žmogaus pripažinimas neveiksniu, kas yra ypač sunkus žmogaus teisės į privatų gyvenimą ribojimas.

Įtempto siužeto reportažas iš Vilniaus rajono apylinkės teismo