„Vieną vagį sugavus, kiti patys išsiduoda,“- teigia žydų išmintis. Gyveno kartą toks taip sakant vilnietis antstolis Rimantas Vižainiškis. Sumanė išdykėlis suktą schemą, kaip jokio darbo neįdėjus pinigėlio pasiplėšti. Tokia klastinga buvo schema, kad Vižainiškis ne tik pats save pergudravo, bet dar ir savo šaiką į spąstus atviliojo. Dabar visi spurda kaip paršai maiše, iš jo ištrūkti nė kaip negali. Atskleisiu antstolio triuko esmę, pateikdama vaizdelį iš natūros.
Žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda 2021-06- 22 d. padavė skundą teismui dėl neteisėtų antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski (galūnės nelinksniuojamos) 2021-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021 įvykdė antstolio valią nurodydamas, kad antstolis, kaipo valstybės pasitikėjimą turintis ir jos funkcijas atliekantis pareigūnas, galėjo piktnaudžiauti savo teise nepažeisdamas teisės aktų. Aišku, kad Z.Šegžda apskundė teisėją D.Lučinskį rašysenos ekspertės teisėjos Loretos Braždienės (gimusi1963 m.) Vilniaus apygardos teismui.
Tačiau rašysenos ekspertė nufutbolino gynėjo bylą spręsti į … Panevėžį. Ką gi, simboliška, kad tenykščių „Tulpinių“ grupuotės veiklos modelį matyt perėmė … vietinis teismas. Taigi, Z.Šegždos skundą nagrinėti susiviliojo ir sau bylą nagrinėti be eilės pasiskyrė toks teisėjas Laimantas Misiūnas. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinyboje Misiūnas 1986-1990 metais regis tarnavo milicininku ir iš „Tulpinių“ stiprybės matomai sėmėsi. Dabar, na ką jūs, Laimantas Misiūnas – tikras laimės kūdikis, nes karjerą ne juokais pasidarė, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko poste uoliai „Res-publikai ir tautai“ patarnauja.
Galvodamas, kad šioje byloje jau antras teisėjas į antstolių sukamo monkės biznio voratinklį gali it muselė įkliūti, 2021-11-29 žmogaus teisių gynėjas teisėjui L.Misiūnui (civ. bylos Nr. 2S-709-425/2021) tokio turinio raginimą išsiuntė: „Atsižvelgiant į tai, kad antstolio R.Vižainiškio atlygis šioje vykdomojoje byloje yra tik 900 Eur, ir į tai, kad jis 2021-11-23 už advokato teisinę pagalbą apmokėjo 1815 Eur ir ši suma tris kartus didesnė, negu nustato LR teisingumo ministro rekomendacijų 8 p., tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog antstolis gavo garantiją (apmokėta po to, kai buvo gauta garantija), kad byla bus išspręsta jo naudai. Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai. Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2S-709-425/2021 priimdamas sprendimą veikėte sąmoningai.“
Tikra teisybė, kad teisėjas L.Misiūnas veikė išties (ne)protingai, suvokdamas savo veiksmų esmę, nes jis 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė tik antstolio kišenei palankų teismo sprendimą. Aišku, raginimas, lyg gyliuojančios karvės uodegos pamosikavimas, kažkiek atbaidė. Nes antstolis norėjo Z.Šegždos sąskaita uždirbti 1815 eurų, bet L.Misiūno kieta rankelė baikščiai suspurdėjo ir antstoliui atriekė tik 626 eurus už išlaidas „teisinei pagalbai“.
Tai koks gi velnias sugundė-užkerėjo R.Vižainiškį? Manyčiau, kad, kažin, ar apskritai galėtų atsispirti koks nors žemės vabalėlis, pavyzdžiui, advokatės Ingridos Krolienės ir jos „nierazlei- voda podružkės“ (tik pakasynos jus išskirs, – vertimas iš hebrajų k.) Lietuvos antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės krol-karališkiems kerams? Kaip žinia, advokatė Ingrida Krolienė savo plaukuotą uodegą pusto į teisėjos Loretos Braždienės Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Ir ją nedvejodama atrinks (o aukštas ir gražus paskirs) už pirmąsias dvi žymiai išvaizdesnė ir jaunesnė, be to, dar ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė.
Taigi versija būtų tokia, kad R.Vižainiškiui akį mirktelėjo gudragalviai iš „Zeta Law“ advokatų profesinės bendrijos (nuotraukose iškalbingas šypsenas užsilipdę advokatai Valdemaras Stančikas ir Jonas Bložė). „Verslo angelai“ priėjo ir antstoliui į ausį pakuždėjo: „Sąskaita-faktūra „už teisinę pagalbą“ 1815 eurų bus išrašyta, ją apmoki, ir paduoti teisėjui L.Misiūnui, o mes garantuosime, kad bylą panevėžiškio teisme laimėsi ir visus euriukus iš gynėjo prievarta išlupsi.“
2022-01-05 gynėjas Z.Šegžda padavė kasacinį skundą dėl teisėjo L.Misiūno teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė „po ščiučjemu veleniju“ (šukuok velniui vilną, kol į kaltūną nesusivėlė, – vertimas iš jidiš k.) paskyrė atseit padūkusią-paklaikusią bylų atrankos kolegiją, kad žodį užmestų.
Taigi, 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija (teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Gediminas Sagatis ir Donatas Šernas – teism. proc. Nr. 2-68-3-19414-2021-3), žmogaus teisių gynėją sumaitojo, o „antstolių karalienės“ Ingos Karalienės piniginį interesą švariai išsergėjo. Kaip sako tikri aškenaziai – „ir pelė savo urve ginasi.“ Žodžiu, musėt, tikrai bus velnių priėdusi ta kolegija, kad teismo nutartimi gynėjo kasacinį skundą atsisakė priimti(!).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties „teisiniai“ argumentai tragiškai trafaretiniai. Esą kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teisėjai Dariuš Lučinski ir Laimantas Misiūnas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Teisėjų trejetuko nutartį pridedu, gynėjo kasacinį skundą – taip pat.
Tad spręskite patys, kieno čia kas nepagristas – ar Z.Šegždos skundas nepagrįstas teisiniais argumentais ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisės požiūriu Z.Šegždos kasacinis skundas yra pernelyg geras, kad būtų nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes čia visai ne juokai, kad po teismo suformuoto precedento nutrūktų antstolės Ingos Karalienės karalystės aukso gysla. Kad reikia gintis nuo nuogumo, čia ir nuvarytam arkliui aišku.
Nieko net nestebina, kad minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys teisėjai materialinės ir procesinės teisės normas, gaila, leido sau pervadinti materialiosiomis ir proceso teisės normomis (žiūr. CPK 346 str. 2 d.) Teismo nutartyje ši ydinga formuluotė sąmoningai pavartota 2 vietose. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą apie ant LR civilinio proceso kodekso „dėjusių“ LAT teisėjų akivaizdų teisinės erudicijos stygių.
Tačiau komiškiausia istorijos dalis yra ta, kad privatinės teisės docentė, teisės mokslų daktarė teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė (gimusi 1976 m.) nuo 2021 metų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nare dirba, dar ir Riomerio universiteto studentams kažką dėsto. Dabar žinosime, kieno gi čia taukuotų pirštelių darbo brokelis, kas tokie ant CPK deda ir kas atsakingas už tokių teisėjų, kaip Renata Volodko, Erlandas Stanislovaitis ar Dariuš Lučinski, žinių (ne)patikrinimą prieš priimant juos į valstybės tarnybą.
Derėtų išskirti tai, kad 1991–1993 metais teisėjas Donatas Šernas dirbo Biržų rajono prokuratūroje vyr. prokuroro padėjėju. Na, o ką iš tikrųjų jis nuveikė Sovietų okupacijos metais, savo biografijoje apsišviesti būtų matomai pernelyg keblu. Dar juokingiau, kad teismo nutartį su teisės sąvokų klaidomis surašęs teisės mokslų daktaras, profesorius ir LAT daktaras (su Henriku Daktaru sąsajos nėra patvirtintos) teisėjas Gediminas Sagatys (gimęs 1977 m.) yra Riomerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės docentas.
Šis LAT daktaras 2007- 2013 metais dirbo advokatu advokato Irmanto Norkaus-Norcous kontoroje „Raidla Lejins& Norcous“, ir neturėdamas jokios teisėjo praktikos (!), 2013 metais, matyt, tulpių pašto brolijos (nepainiokime su „Tulpinių“ grupuote) iš karto buvo nominuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų ir antstolių veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą antstoliams, advokatams, teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.
Ugnė Kryžiutė