Žymos archyvas: teisėja Ingrida Krolienė

Teismų sistemos denacifikavimas/teisėja Loreta Braždienė

Teismų sistemos denacifikavimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/

Pasak politologo antiglobalisto Mariaus Kundroto, „nacizmas  – tai amžinos kovos arena, kur tautos skirstosi į aukštesnes ir žemesnes. Jau dabar fašistuojantys ir nacistuojantys elementai, prasiskverbę į tautinį judėjimą, skelbia: ei, tautininkai, jūsų humaniškas ir demokratiškas kelias niekur neveda… Vis tiek jus (mus) puola. Tad radikalizuokimės ir nušluokime savo priešus nuo savo žemės paviršiaus.“

LT teritoriją laikinai administruojantys naciai be jokių skrupulų įvedė antrarūšiams piliečiams draudimus lankytis prekybos centruose, uždraudė viešąsias paslaugas įskaitant studijas universitete, neteisėtai apribojo piliečių judėjimo laisvę. Prisidengdami įvesta nepaprastąja padėtimi pažeidė susirinkimų laisvę – uždraudė antrarūšiams žmonėms rinktis į demonstracijas, viešąsias erdves užleisdami pirmarūšiams piliečiams – valdžią palaikantiems bukagalviams chunveibinams, gėjams ir lesbietėms.

Seimo dauguma atvirai pripažįsta dirbanti išskirtinai gėjų ir lesbiečių naudai. Nacių pjudoma  teisėsauga ir teismai šluoja nuo žemės paviršiaus nepriklausomą žiniasklaidą, aršiai puola  tradicinių pažiūrų žmones, išdrįsusius protestuoti prieš įsigalėjusį nacizmą, fabrikuoja demonstrantams administracines ir baudžiamąsias bylas.

Dori piliečiai neturi jokių šansų apginti teisme savo pažeistas teises dėl teismus užvaldžiusios Cosa Nostra. Nepaisant to, kad Konstitucija suteikia teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į visų instancijų teismus. Kiekvienas žmogus, pralaimėjęs bylą žemesnės instancijos teisme ir besijaučiantis, kad pralaimėjo neteisingai, turėtų galimybę gintis Aukščiausiajame Teisme. Nes tokią teisę numato ir Konstitucija. Pasirodo, dabar antrarūšiams piliečiams tas neleidžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skundų atrankos komisija, susidedanti iš to paties teismo teisėjų, visiškai neteisėtai prisiima teismo funkcijas. Nes šiandien ne kiekvieną skundą Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti: nagrinėja tik tuos, kuriuos praleidžia atrankos komisija. Toks darbas, kokį šiuo metu atlieka atrankos komisijos, apriboja piliečių teisę į paskutinę kasacinę instanciją, į esminių savų interesų gynimą. Tokių atrankos komisijų egzistavimas sukuria korupciją teismuose, kai Aukščiausiajame Teisme dažniausiai nagrinėjami tik pirmarūšių piliečių kasaciniai skundai.

2022-05-16 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę teisėją Sigitą Rudėnaitę, prašydamas teisminį procesą atnaujinti ir taip užgesinti skandalą. Nes 16 teisėjų teismo nutartimis tenkino „pirmarūšės“ pilietės VšĮ „CPO.LT“ specialistės Sigitos Jurgelevičienės 103 tūkst. eurų turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą ši pilietė neapmokėjo ir, kaip žinia, apmokėti nesiruošia.

VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija) direktorė Neringa Andrijauskienė galimai vis dar mano, kad toks valstybės tarnautojo prestižo žeminimas, pasitikėjimo valstybe pakirtimas, kai valstybei mokesčių piktybiškai nemoka jos „pirmarūšė“ pavaldinė,  yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas.

Šioje rezonansinėje byloje dėl nesumokėto žyminio mokesčio itin prasižengė Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021).

2022-05-24 atsakyme į Z.Šegždos prašymą  LAT pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė, turinti aukščiausią valdžią teismų hierarchijoje, leido suprasti, kad teismų sistemos denacifikavimas pribrendo, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui „Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nei kaip teisėjas, nei kaip teismo vadovas neturi teisės daryti įtakos kitų Lietuvos Respublikosteismų ar teisėjų darbui.“ Iš Sigitos Rudėnaitės atsakymo peršasi logiška išvada, kad naciųužvaldytam teismui įtaką gali daryti tik pirmarūšiai piliečiai, bet ne teismo vadovas.

Dar daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis jau atvirai demonstruoja negarbingą teismų tendenciją apsimetant pranašesniu.  2022-02-15  teismo nutartyje Nr. DOK-752 (N)  šie teisėjai, matyt, ieškodami tikrų mulkių auditorijos, paleidžia su logikos dėsniais prasilenkiančių frazių tiradą:

„Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų (neteisingos teisinės sąvokos, kokia gėda LAT teisėjams(!), – aut. past.) taikymo nepatvirtina kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą (čia teisėjai drabstosi panieka, – aut. past.) Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.“

Gi, teksto autorės vertinimu, šiomis į protingas panašiomis frazėmis akivaizdžiai yra pridengiama banali, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta didelės vertės nekilnojamojo turto vagystė. Teisėjų kolegija čia dar drįsta teigti, kad „ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą“, tuo netyčia atskleisdama dedamas idiotiškas pastangas paniekinti kasatorių Z.Šegždą už tai, kad jis pasinaudojo konstitucine teise ginti savo interesus teisme.

O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė 2022-03-09 teismo nutartyje Nr. DOK-1257 (N) nurodo, kad „kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.“

Šį teisėjų pasisakymą, matyt, derėtų suprasti taip: „Antrarūši pilieti, netrukdyk mums, rašydamas kasacinius skundus. Tu neturi to, kad keltų mūsų pagarbą tavo asmeniui. O pagarba gali kilti tik iš kraują stingdančios baimės, ką apie mus Cosa Nostra gali pagalvoti.“

Teksto autorės vertinimu, teisėjai Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė net nemąstydami išsiduoda, kad nieko apie bylos esmę neišmano. Juokingiausia tai, kad iš savo išgalvotų prielaidų („ kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“; „nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys“ ir kt.) teisėjai padaro nesąžiningą išvadą apie kasacinio skundo blogumą, nors iš teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjai šio skundo realiai net neskaitė, neanalizavo ir nenagrinėjo. Kas tai – sąžiningo, adekvataus mąstymo ir elgesio atsisakymas vardan tarnystės kriminaliniam elementui?

Iškalbinga, kad teisminėse bylose „pirmarūšei pilietei“ S.Jurgelevičienei teisines paslaugas teikė tokie prieštaringai vertinami advokatai kaip Valdemaras Bužinskas, Aivaras Alimas, Viktorija Čivilytė ir  Ingrida Krolienė. Ingrida Krolienė (Montvydienė) šiais metais paskirta dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Jos duktė teisininkė Donata  Montvydaitė 5 metus dirbo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnere, bet, advokatės karjerai neišdegus, nuo 2018-ųjų  dirba teisininke neaiškios švedų įmonės atstovybėje.

Tuo požiūriu kiek gabesnė yra advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė. Ji yra advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatė. Rūtos Kairevičiūtės tėvas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius. Advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė pripažino esanti advokatų Viktorijos Čivilytės ir Juozo Čivilio giminaitė. Taigi,  ratas iškalbingai užsidaro.

Advokato Valdemaro Bužinsko giminaitis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas. S.Jurgelevičienės bylą nagrinėjusios LAT teisėjos Teisėjų tarybos narės Egidijos Tamošiūnienės vyras yra advokatas Gintaras Tamošiūnas. Advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatas yra Arnoldas Strumskis. Jo žmona – Z.Šegždos bylas nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė.

Susidaro įspūdis, kad  advokatai Valdemaras Bužinskas, Gintaras Tamošiūnas, advokatų kontoros „Budvytis Čivilis  ir partneriai“ ir „Ogmi Law Group“  advokatai per giminystės ryšius baigia teismus „privatizuoti“ ir monopolizuoti.

Tokia monopolija pavojinga tuo, kad ši veikianti išvien grupuotė teismuose kitiems advokatams („advokatų planktonas“)  ir jų klientams gali visada nosį nušluostyti. Iš galios pozicijos išstumtiems advokatams lemta aptarnauti „pasmerktus“ klientus, jau žinant, kad teisme jie niekada nelaimės. Taip susiformavo 2 advokatų grupės, aptarnaujančios pirmarūšius ir antrarūšius piliečius. Antrarūšiai piliečiai visada buvo, yra ir bus išnaudojami, mulkinami finansine prasme, kadangi juos už pinigus aptarnaujantis advokatų planktonas iš anksto žino, kad jo „ginamam“ klientui nesėkmė teisme garantuota.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

PRIEDAI. 2022-05-24 LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atsakymas, 2 LAT atrankos kolegijų nutartys.

Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras žengia į dangų

https://www.laisvaslaikrastis.lt/ingridos-simonytes-pamiseliu-taboras-zengia-i-dangu/

Kai Ingridos Šimonytės vyriausybė pernelyg daug kalba apie Kijevo problemas, toks elgesys pagrįstai kelia įtarimą, kad čia kažkas yra ne taip. Gal Kijevo tragedijos kalimas į mūsų piliečių galvas padeda sočiai įsitaisiusiai ant sofos PIŠ vyriausybei išvengti nepatogių klausimų dėl neproporcingų represijų „gelbėjant gyvybes“ nuo  nepavojingo virusiuko?

Šioje vietoje teisybės dėlei derėtų paklausti,  o kiek gi gyvybių „išgelbėjo“ LT vyriausybė, be jokių dvejonių siųsdama „pagalbą“ – mirtį nešančią ginkluotę į Maskvos ir Kijevo frontą.  O gal nepaliaujamai kurstant isteriją apie Kijevo išvadavimą tokiu būdu perdėtai reklamuojama laisvė? Veidmainiška yra kalbėti apie laisvę, kurią Šėtono tarnai iš lietuvių atėmė prisidengdami karantinais ir valstybėje įvesta nesibaigiančia nepaprastąja padėtimi.

Ingridai Šimonytei labai apsimoka vadovautis  Vakarų mainstream media skleidžiama dezinformacija apie tai, kad, užuot ieškant taikaus konflikto sprendimo, būtina  jį didinti neribotais mastais tiekiant mirtiną ginkluotę į konflikto zonas.  Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Gi, eiliniam LT piliečiui  toks nehumaniškas elgesys kainuoja nepakeliamai brangiai. Pilietis normalizuojamas, kad karinė jėga yra vienintelis sprendimas. Gal nuo šios beprotybės išgelbėtų žinojimas, kad daugeliu klausimų toli gražu ne visos pasaulio valstybės  yra kartu su JAV ir ES?

Tai, kad LT teritorijos kolonizatoriai įvedė neadekvačią cenzūrą, kelia daug abejonių, ar viskas čia yra be jokių pustonių – vien tik juoda ir balta. Kaip tai pagal komandą iš centro sutartinai trimituoja kolonijinė Vakarų mass media. Tai vakar  patvirtino per amerikiečių TV „Current time“ pasisakęs Kinijos ir globalizacijos centro (The Center for China and Globalization) mokslinis bendradarbis Andy Mok‘as: „Mes nežinome, ar buvo provokacija ir teisėta reakcija į provokaciją.“ Kruvina tikrovė dabar sprendžia dilemą, ar NATO veiksmai arba plėtra  yra visada humaniški ir greičiau priartina taiką.

Taigi pasaulinio karo beprotybės akivaizdoje Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras (turkų k. – tot. tabur – karinė stovykla, apsupta eile sujungtų vežimų) sąmoningai pasirinko … žengti į  dangų. Mat, PIŠ vyriausybė nusprendė skraidyti padebesiais, nes iš ten pamišėlių sukeltos problemos matosi mažesnės. Arba pasirinkus kitą dimensiją yra lengviau veidmainiauti ir nukreipti čiabuvių-pilėnų dėmesį nuo dabartinės vyriausybės destruktyvių veiksmų, kurie tapo neišsprendžiama valstybės superproblema.

Nuo 2020-ųjų tęsiasi niekuo nepateisinami masiniai verslų nokautai ir lokautai. Dėl LT vyriausybės užsienio politikos žlugimo (pvz., „Belaruskalij“ ir Taivano atstovybės skandalai),  dėl nuolatinių ekonomiškai nepagrįstų ultimatumų bei keistų grasinimų Rusijai ir Baltarusijai, valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ir LT geležinkeliai liko be darbo (ir dėl to atleidžia iš darbo 3000 kvalifikuotų darbininkų), piliečių santaupas vagia dviženklė infliacija. Rezultatas – tauta skurdinama pagreitintais tempais.  Net LT Konstitucinis Teismas atsisakė ginti neokomunistų engiamų žmonių pažeistas teises („galimybių“ pasas). O ką jau kalbėti apie korupcijos liūną trijų pakopų teismų sistemoje.

Kaip noriai I. Šimonytė yra linkusi spręsti žemiškas problemas, iliustruoja toliau pateiktas pavyzdys. 2022-04-17 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda padavė skundą LT vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir teisingumo ministrei Evil inai Dobrovolskai dėl to, kad įspūdinga grupė teisėjų, sprendusių klausimus piliečio turto atiminėjimo byloje, atsisakė išreikalauti iš VšĮ „CPO.LT“ prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės Sigitos Jurgelevičienės  žyminį mokestį už 103000 Eur turtinius reikalavimus civilinėje byloje. Manoma, kad tuo būdu toliau išvardyti teisėjai pakenkė valstybei ir veikė prieš LR Konstituciją.

Tai – šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas, Jūratė Varanauskaitė (Nr. DOK-1257 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6), Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis (Nr. DOK-752 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6);

šeši Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021);

keturi Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rūta Kazlauskienė, Marjan Gerasimovič, Erlandas Stanislovaitis (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

2022-04-19 Z. Šegžda gavo LRV kanceliarijos atstovės Gitanos Vaškelienės atsakymą  premjerės vardu.  Ingrida Šimonytė, manydama, kad žmogaus teisių gynėjas ko gero yra plokščiažemis-lengvatikis, rašte pareiškė, kad „dėl galimai nusikalstamų teisėjų veiksmų siūlytume kreiptis su įrodymais asmeniškai į Teisėjų tarybą aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją.“ Šimonytė nori, kad suprastume „teisingai“ – reikia kreiptis ne į prokuratūrą, bet į teismų administraciją.

Gi, Nacionalinės teismų administracijos paskirtis – aptarnauti Teisėjų tarybą siekiant užtikrinti teismų sistemos, jos valdymo ir darbo organizavimo efektyvumą, teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą. Šimonytė rašte nurodė, kad „Ministrui Pirmininkui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų bei nutarčių teisėtumą, įpareigoti juos atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus.“  Todėl Ingridos Šimonytės siūlymas teikti skundą dėl teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų Nacionalinei teismų administracijai yra nelogiškas ir akivaizdžiai klaidinantis.

Iš LRV kanceliarijos atsakymo turinio galima suprasti tai, kad Ingridai Šimonytei ir Evilinai Dobrovolskai yra visiškai normalu, kad valstybės  tarnautoja  S. Jurgelevičienė,  nuo 2017 m. vengdama mokėti valstybei žyminį mokestį, pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus ir  padarė konkrečius piniginius nuostolius valstybei.

Kaip žinia, 2021 m.  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė  Armonaitė  paskyrė tokią Neringą Andrijauskienę VšĮ „CPO.LT“ direktore. Panašu, kad jas abi visiškai tenkina  pavaldinės Sigitos Jurgelevičienės  viražai teismuose ir nuolatinis valstybės tarnautojo prestižo žeminimas.

Ingrida Šimonytė ir VšĮ „CPO.LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė turbūt naiviai galvoja, kad valstybės tarnautojo prestižo žeminimas savaime yra pagirtinas ir sveikintinas, dėl to  visiškai suderinamas su užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje. Šiame tekste autorius išsakė savo asmeninę  nuomonę ir rėmėsi žiniasklaidoje paskelbta informacija.

Bronius Pogrindis

Kaip teisėjas Erlandas Stanislovaitis Vilniaus r. teismo teisėjos Jolantos Bagdonienės glėbyje nėrėsi iš kailio

https://laisvaslaikrastis.lt/kaip-teisejas-erlandas-stanislovaitis-vilniaus-r-teismo-teisejos-jolantos-bagdonienes-glebyje-neresi-is-kailio/

Fašistų giesmė – štai, kur esmė.

Valdingi kūnai dangsto apartheido ambrazūrą.

Panašūs į teisėjus išsiprievartauja.

Įsiutusių kretinų choras muštruoja, plauna tavo protą.

Pasak žydų išminties, viskas prasideda nuo mažmožių, kurie tampa didelių bėdų priežastimi. Taip jau nutiko, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo  teisėja Jolanta Bagdonienė, su savo sutuoktiniu (Specialiųjų tyrimų tarnybos – STT šulas) lankydamasi D.Grybauskaitės, G.Nausėdos prašmatniuose priėmimuose ir kitose viešose vietose, bando kurti jos pačios esybei svarbų daugialypės, pozityvios ir spalvingos asmenybės įvaizdį.

Jolanta savo veikla neginčijamai įrodė turinti tokį keistą charakterio bruožą, kaip … viešas griežimas dantimis. Ši yda jau senokai drebina teisingumo pamatus. Kadangi jai nerūpi teisingumas. Revanšas – esminis galvos sopulys per dvi jos pirmininkavimo teismui kadencijas.

Pagaliau tiesa lauk lenda – Jolanta iš adatos vežimą malkų priskaldė. Pavaldūs teisėjai aklai vykdo jos valią, kenkia žmogaus teisių gynėjui Zigmantui Šegždai, kuris nuo 2014-ųjų pagrįstai audrą kelia. Jei Jolanta leido šiam klausimui taip viešai išsivystyti, tai įrodo jos, kaip teisminės valdžios atstovės, kaltę. Ir tai jau nėra Jolantos asmeninis reikalas. Į Bagdonienės karą įvelta visa trijų pakopų teismų sistema – taip teisminės valdžios  reputacija gadinama. Teisėjų ir prokurorų likimus lemia jų terorizuojamas disidentas. O tai jau skandalas.

Pasak žiniasklaidos, teisėjos Jolantos Bagdonienės dėka  nuo 2015-ųjų Vilniaus rajono apylinkės teismas sistemingai atsisako nagrinėti žmogaus teisių  gynėjo ieškinius. Dėl to, kad esą pagal 10 teisėjų kolektyvinį skundą piliečiui iškeltoje ir prokuratūros nutrauktoje baudžiamojoje byloje „nebuvo pasiektas teisingumas dėl teisėjų įžeidimo.“ (cituoju Vilniaus apygardos teismo teisėjos Neringos Švedienės žodžius).

Aiškėja, kad teisėja J. Bagdonienė nusprendė pabandyti  „pasiekti teisingumą“ kitomis – neteisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui,  neteisėtai konfiskuojant piliečio nekilnojamąjį turtą. Arba kitaip stipriai pakenkti, sukelti daugybę  kitų  nepatogumų savo įsivaizduojamam „amžinam priešui“.

Paradoksali ir sveiku protu nesuvokiama situacija, tačiau, pasak Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės, šis teismas turi 10 teisėjų, kurie negali nešališkai ir objektyviai  nagrinėti Z. Šegždos bylų! Taigi gynėjo bylos nagrinėjamos kur tik nori – Trakų, Ukmergės, Šalčininkų teismuose, bet ne Vilniuje.

Spauda jau rašė, kad 2020 metais teisėjos J. Bagdonienės pavaldinys teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo ieškovo Zigmanto Šegždos ir VšĮ „CPO“ (Centrinė perkančioji organizacija prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) specialistės Sigitos Jurgelevičienės bylą. Teisėjas Marjan Gerasimovič paskelbė spaudoje anekdotiškai nuskambėjusį teismo sprendimą. Teismo sprendimu M.Gerasimovičius  S. Jurgelevičienės naudai  atėmė iš piliečio jam priklausančią didelės vertės namų valdą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir panaikino teisėjo M. Gerasimovič sprendimą, kaip nepagrįstą ir  neteisėtą. Byla buvo grąžinta J. Bagdonienės teismui nagrinėti iš naujo.

Dabar matyti, kad Jolanta sustygavo naują procesą, šią bylą nagrinėti  paskirdama Vilniaus regiono apylinkės teismo (Šalčininkų rūmai) naujokui – teisėjui Erlandui Stanislovaičiui. Bylos baigtis visiems išaiškėjo prieš mėnesį iki parengiamojo teismo posėdžio. 2021 m. balandžio 7 dieną  S. Jurgelevičienė išsiuntė Z. Šegždai ir advokatui E. L. štai tokio turinio elektroninį laišką: „Aš kitaip matau ir  bylinėjimosi procesą ir jo rezultatus, manau, kad apsisukus įrodinėjimų ratui greičiausiai bus grįžta prie ankstesnio (teisėjo M. Gerasimovič)  sprendimo.“

Iš pastarojo teiginio galima suprasti, kad teisėjas Erlandas Stanislovaitis gavo ir vėliau įvykdė J. Bagdonienės įsakymą iš piliečio atimti namus antrą kartą. Vertinat čia išdėstytus teisėjų ir S. Jurgelevičienės veiksmus teisės požiūriu, galima pagrįstai konstatuoti nusikalstamos veikos požymius (šio nusikaltimo sudėtis yra formali) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnį – prekyba poveikiu.

2021 m. rugpjūčio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 teisėjas E.Stanislovaitis priėmė sprendimą, kuriuo be jokių skrupulų buvo antrą kartą atimtas iš piliečio visas jam priklausantis turtas. Pastebėtina, kad dar neprasidėjus teismo posėdžiui, teisėjas Erlandas paprašė proceso dalyvių  sutikimo itin sudėtingą bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl tokio, manau, pavojingo teisėjo elgesio turėtų itin sunerimti Teisėjų taryba.

Teisininko vertinimu, E.Stanislovaičio priimtas teismo sprendimas išskirtinai ir pabrėžtinai be jokios motyvacijos, netgi su tomis pačiomis klaidomis, kurias  buvo padaręs teisėjas Marjan Gerasimovič. Teisėjas sprendime ieškovą pravardžiuoja „šiekovu“,  painioja ginčo šalis, keturiose  teismo sprendimo vietose ieškovą Z. Šegždą  įvardindamas  atsakovu, atsakovę S.Jurgelevičienę įvardindamas ieškove. Tokia painiava teismo sprendimą daro neaiškiu, prieštaringu ir neteisingu.

Labiausiai teisėjas Erlandas Stanislovaitis prašovė (apsišovė?) paleisdamas į eterį frazę su keletu įmontuotų logikos klaidų: „Ieškovas neįrodė, kad jo prašomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.“

Pakanka atsikirsti tuo, kad iš teisėjo pasisakymo matyti,  jog jis neanalizavo ieškovo įrodymo – atestuotos architektės išsamaus projektinio pasiūlymo. Norėčiau skaitytojui paaiškinti, kad nelogiška frazė „ieškovas neįrodė“ sudaro pagrindą manyti, jog teisėjas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai organizavo  įrodinėjimo procesą teisme, t.y. teisėjas pažeidė Konstitucijos ir tarptautinės sutarties saugomą žmogaus teisę į teisingą teismo procesą.

Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės sąlyga. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai.

Manau, kad per teismo posėdį gražiai susimovė ir atsakovės advokatė Ingrida Krolienė. Tai ta pati Riomerio universiteto dėstytoja, kuri nuolat teikia savo kandidatūrą LT Prezidentui ir Teisėjų Tarybai, kad ją paskirtų į Vilniaus apygardos teismo teisėjos postą.

2021-07-22 prašyme teismui Ingrida Krolienė nurodė, kad S. Jurgelevičienei priteistinos 700Eur dydžio išlaidos už pasamdyto  neaiškaus piliečio Dariaus Kalibato  2021-05-20 d. parengtą dokumentą – „vertinimo aktą.“. Šis pilietis iki šiol neaiškus, nes teismas jo tapatybės nenustatė, jo asmens kodas teismui nėra žinomas.

Turiu pagrindo manyti, kad D.Kalibato surašytas „vertinimo aktas“ nėra teisės aktų nustatyta tvarka įformintas techninio projekto ekspertizės aktas. Pastarasis vertinimo aktas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“  34 punkte nustatytų reikalavimų techninio projekto ekspertizės akto sudėčiai.

Taipogi, pasak teisininkų, Darius Kalibatas „vertindamas“ atestuotos architektės projektą,  neleistinai peržengė savo kompetencijos ribas, numatytas jo, kaip statybininko, kvalifikacijos atestate. Įdomioji dalis ta, kad 700Eur dydžio sąskaitą išrašė ir pinigus už darbą  gavo ne „dokumentą“ parengęs Darius Kalibatas, bet kažkoks už jį dar neaiškesnis asmuo – Aidas Kvedaras.

Advokatė Ingrida Krolienė, nerdamasi iš kailio, Darių Kalibatą įvardijo „teismo ekspertu“,  turėdama tikslą suklaidinti teismą pasinaudojant galimu teismo technologiniu naivumu, Norėta, kad pagal mąstymo stereotipą  teismas padarytų logikos klaidą,  esą pasamdytas teismo ekspertas, kaip taisyklė, nemeluoja ir nesukčiauja.

Panašu, kad euforiškai tęsdama psichologinę ataką ir praradusi realybės jausmą, advokatė Ingrida Krolienė sumenkino/pažemino teisėjo Erlando Stanislovaičio reputaciją, teismo posėdžio metu du kartus  pasisakiusi, kad nei ji pati asmeniškai, nei teisėjas neturi specialių žinių tam, kad galėtų teisingai išnagrinėti bylą.

Siekdama aiškumo dėstomų machinacijų ir klastočių raizgalynėje, teksto autorė kreipėsi į karvę patarimo, prašydama paaiškinti, kodėl Jolanta Bagdonienė ničnieko neišmoko per tuos septynerius karo su disidentu metus.

Čia skaitytojui gali kilti klausimas, ar galime pasikliauti karvės išmintimi. Manyčiau, kad yra didžiulis skirtumas tarp karvės ir fašisto. Karvė, skirtingai nei beprotis fašistas, turi įgimtą baimės jausmą, todėl pati gali spręsti, kaip jai elgtis. Karvė elgiasi protingai. Apkvailinti proletarai yra priversti vykdyti išmuštruotų fašistų įsakymus, o karvė – ne.  Taigi karvė autorei patarė: „Jolanta žaidžia su ugnim, nes pro medžius miško nemato.“

Apie ką nuo 2015-ųjų mąstė, į kokį tašką žiūrėjo, ką stebėjo, kodėl nieko nedarė ir kur trijų pakopų teismų sistemą vedė tuometinis Teisėjų tarybos pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, už visa tai, kas išdėstyta pagal užimamas pareigas atsakantis? Ir kiek dar ilgai jis už tai bus (ne)atsakingas? Nežinau, kaip visa tai paaiškinti. Ar tokiu būdu „objektyvus stebėtojas“ formuoja naują fašistinės/autoritarinės valstybės piliečiams taikytiną „nepasiekiamo teisingumo“ standartą?

Šalčininkų rajono karvės apturėtų gardaus juokučio, jei pamatytų, it bimbalą pro šalį zvimbiantį, į juodo limuzino „Jaguar“ vairą įsikibusį cretin‘ą žydru kostiumu. Kaip tik šiame kontekste baltoji „Tesla“ ar juodasis„Jaguaras“ transliuoja „statusą“ ir tarnauja kaip kompensacija tūlam  fašistui – vidinių baimių užguitam neūžaugai ar dvasios elgetai.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

 

Aukščiausiojo teismo teisėjai Sigita Rudėnaitė, Donatas Šernas, Gediminas Sagatys, Goda Ambrasaitė-Balynienė antstolių korupcijos tinkle daužosi, kojytėmis spurda

https://www.laisvaslaikrastis.lt/auksciausiojo-teismo-teisejai-sigita-rudenaite-donatas-sernas-gediminas-sagatys-goda-ambrasaite-balyniene-antstoliu-korupcijos-tinkle-dauzosi-kojytemis-spurda/

„Vieną vagį sugavus, kiti patys išsiduoda,“- teigia žydų išmintis. Gyveno kartą toks taip sakant vilnietis antstolis Rimantas Vižainiškis. Sumanė išdykėlis suktą schemą, kaip jokio darbo neįdėjus  pinigėlio pasiplėšti. Tokia klastinga buvo schema, kad Vižainiškis ne tik pats save pergudravo, bet dar ir savo šaiką į spąstus atviliojo. Dabar visi spurda kaip paršai maiše, iš jo ištrūkti nė kaip negali. Atskleisiu antstolio triuko esmę, pateikdama vaizdelį iš  natūros.

Žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda 2021-06- 22 d. padavė skundą teismui dėl neteisėtų antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski (galūnės nelinksniuojamos) 2021-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021 įvykdė antstolio valią nurodydamas, kad antstolis, kaipo valstybės pasitikėjimą turintis ir jos funkcijas atliekantis pareigūnas,  galėjo piktnaudžiauti savo teise nepažeisdamas teisės aktų. Aišku, kad Z.Šegžda apskundė teisėją D.Lučinskį  rašysenos ekspertės teisėjos Loretos Braždienės (gimusi1963 m.) Vilniaus apygardos teismui.

Tačiau rašysenos ekspertė nufutbolino gynėjo bylą spręsti į  … Panevėžį. Ką gi, simboliška, kad tenykščių „Tulpinių“ grupuotės veiklos modelį matyt perėmė … vietinis teismas. Taigi, Z.Šegždos skundą nagrinėti susiviliojo ir sau bylą nagrinėti be eilės pasiskyrė toks  teisėjas Laimantas Misiūnas.  Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinyboje Misiūnas 1986-1990 metais regis tarnavo milicininku ir iš „Tulpinių“ stiprybės matomai sėmėsi.  Dabar, na ką jūs, Laimantas Misiūnas – tikras laimės kūdikis, nes karjerą ne juokais  pasidarė,  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko poste uoliai „Res-publikai ir tautai“ patarnauja.

Galvodamas, kad šioje byloje jau antras teisėjas į antstolių sukamo monkės biznio voratinklį   gali it muselė įkliūti, 2021-11-29 žmogaus teisių gynėjas teisėjui L.Misiūnui (civ. bylos Nr. 2S-709-425/2021) tokio turinio  raginimą išsiuntė: „Atsižvelgiant į tai, kad antstolio R.Vižainiškio atlygis šioje vykdomojoje byloje yra tik 900 Eur, ir į tai, kad  jis 2021-11-23 už advokato teisinę pagalbą apmokėjo 1815 Eur ir ši suma  tris kartus didesnė, negu nustato LR teisingumo ministro rekomendacijų 8 p.,  tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog  antstolis gavo garantiją (apmokėta po to, kai buvo gauta garantija), kad byla bus išspręsta jo naudai. Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai. Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2S-709-425/2021 priimdamas sprendimą veikėte sąmoningai.“

Tikra teisybė, kad teisėjas L.Misiūnas veikė išties (ne)protingai, suvokdamas savo veiksmų esmę, nes jis 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė tik antstolio kišenei  palankų teismo sprendimą.  Aišku,  raginimas, lyg gyliuojančios karvės uodegos pamosikavimas,  kažkiek atbaidė. Nes antstolis norėjo Z.Šegždos  sąskaita uždirbti 1815 eurų, bet L.Misiūno kieta rankelė baikščiai suspurdėjo ir  antstoliui atriekė tik 626  eurus už išlaidas „teisinei pagalbai“.

Tai koks gi velnias  sugundė-užkerėjo R.Vižainiškį? Manyčiau, kad, kažin, ar apskritai galėtų atsispirti koks nors  žemės vabalėlis, pavyzdžiui,  advokatės  Ingridos Krolienės ir jos „nierazlei- voda podružkės“  (tik pakasynos jus išskirs, – vertimas iš hebrajų k.) Lietuvos antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės krol-karališkiems kerams?  Kaip žinia, advokatė  Ingrida Krolienė savo plaukuotą uodegą pusto į teisėjos Loretos Braždienės Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Ir ją nedvejodama atrinks (o aukštas ir gražus paskirs) už pirmąsias dvi žymiai išvaizdesnė ir jaunesnė, be to, dar ir  Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė.

Taigi versija būtų tokia, kad R.Vižainiškiui akį mirktelėjo gudragalviai iš „Zeta Law“ advokatų profesinės bendrijos (nuotraukose iškalbingas šypsenas užsilipdę advokatai Valdemaras Stančikas ir Jonas Bložė). „Verslo angelai“ priėjo ir antstoliui į ausį pakuždėjo: „Sąskaita-faktūra „už teisinę pagalbą“ 1815 eurų bus išrašyta, ją apmoki, ir paduoti teisėjui L.Misiūnui, o mes garantuosime, kad bylą panevėžiškio teisme laimėsi ir visus euriukus iš gynėjo prievarta išlupsi.“

2022-01-05 gynėjas Z.Šegžda padavė kasacinį skundą dėl teisėjo L.Misiūno teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė „po ščiučjemu veleniju“ (šukuok velniui vilną, kol į kaltūną nesusivėlė, – vertimas iš jidiš k.)  paskyrė atseit padūkusią-paklaikusią bylų atrankos kolegiją, kad žodį užmestų.

Taigi, 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija (teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Gediminas Sagatis ir Donatas Šernas – teism. proc. Nr. 2-68-3-19414-2021-3),  žmogaus teisių  gynėją sumaitojo, o „antstolių karalienės“  Ingos Karalienės piniginį interesą švariai išsergėjo. Kaip sako tikri aškenaziai – „ir pelė savo urve ginasi.“ Žodžiu, musėt, tikrai bus velnių priėdusi ta kolegija, kad  teismo nutartimi gynėjo kasacinį skundą atsisakė priimti(!).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties  „teisiniai“  argumentai tragiškai trafaretiniai. Esą kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teisėjai  Dariuš Lučinski ir Laimantas Misiūnas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Teisėjų trejetuko nutartį pridedu,  gynėjo kasacinį skundą – taip pat.

Tad spręskite patys, kieno čia kas nepagristas – ar Z.Šegždos skundas nepagrįstas teisiniais argumentais ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisės požiūriu Z.Šegždos kasacinis skundas yra pernelyg geras, kad būtų nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes čia visai ne juokai, kad po teismo suformuoto precedento nutrūktų antstolės Ingos Karalienės karalystės aukso gysla. Kad reikia gintis nuo nuogumo, čia ir nuvarytam arkliui aišku.

Nieko net nestebina,  kad minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys teisėjai materialinės ir procesinės teisės normas, gaila, leido sau pervadinti materialiosiomis ir proceso teisės normomis (žiūr. CPK 346 str. 2 d.)  Teismo nutartyje ši ydinga formuluotė sąmoningai pavartota 2 vietose.  Tai sudaro pagrindą daryti išvadą apie ant LR civilinio proceso kodekso  „dėjusių“ LAT teisėjų akivaizdų teisinės erudicijos stygių.

Tačiau komiškiausia istorijos dalis yra  ta, kad privatinės teisės docentė,  teisės mokslų daktarė teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė (gimusi 1976 m.) nuo 2021  metų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nare dirba, dar ir Riomerio universiteto studentams kažką dėsto.  Dabar žinosime, kieno gi čia taukuotų pirštelių darbo brokelis, kas tokie ant CPK deda ir  kas atsakingas už tokių teisėjų, kaip Renata Volodko, Erlandas Stanislovaitis ar Dariuš Lučinski, žinių (ne)patikrinimą prieš priimant juos į valstybės tarnybą.

Derėtų išskirti tai, kad 1991–1993 metais teisėjas Donatas Šernas dirbo Biržų rajono prokuratūroje vyr. prokuroro padėjėju. Na, o ką iš tikrųjų  jis nuveikė Sovietų okupacijos metais, savo biografijoje apsišviesti būtų matomai pernelyg keblu. Dar juokingiau, kad teismo nutartį su teisės sąvokų klaidomis surašęs teisės mokslų daktaras, profesorius ir LAT daktaras (su Henriku Daktaru sąsajos nėra patvirtintos) teisėjas Gediminas Sagatys (gimęs 1977 m.) yra Riomerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės docentas.

Šis LAT daktaras 2007- 2013 metais dirbo advokatu advokato  Irmanto Norkaus-Norcous kontoroje „Raidla Lejins& Norcous“, ir neturėdamas jokios teisėjo praktikos (!), 2013 metais, matyt, tulpių pašto brolijos (nepainiokime su „Tulpinių“ grupuote) iš karto buvo nominuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų ir antstolių veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą antstoliams, advokatams, teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė: „Esu bedantė biurokratė, žurnalistų ir teisininkų neginu!”

https://laisvaslaikrastis.lt/lygiu-galimybiu-kontroliere-a-skardziuviene-esu-bedante-biurokrate-zurnalistu-ir-teisininku-neginu/

Ugnė Kryžiutė

Gitanas Nausėda agituoja Europos Sąjungą taikyti sankcijas už vieno tokio veikėjo A.Navalno „uždarymą“.  Tačiau mon sieur Nausėda nesusizgribo, kad dėl trumpojo jungimo madame Shimon nuo 2020-12-15d.  milijonus Lietuvos piliečių brutalia jėga  laiko uždarytus  60-yje getų (it. ghetto – Venecijos žydų rajono pavadinimas). Palyginę šiuos du faktus matome, kad lietuviškasis autoritarinis režimas vadovaujasi dvigubais standartais žvelgdamas į žmogaus teisių pažeidimus.

Ne paslaptis, kad mūsų gyvulių ūkyje esti daug butaforinių valstybės įstaigų, kurių biurokratai tik imituoja  veiklą ir mokesčių mokėtojų pinigus į kišenę kraunasi.  Panaši į tokią yra Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Jos paskirtis – skleisti propagandą ir vizginti  uodegą Europos Sąjungos biurokratams, esą autoritarinis Lietuvos režimas nėra jau toks fašistinis ir su žmogaus teisėmis čia tvarkomasi kietai.  Štai, pasižiūrėkime, ko vertas Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės  veiklos principas  „moja chata z kraja“ (vert. iš lenkų k. – ne mano kiaulės ne mano pupos).

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė skundą Lygių galimybių kontrolierei nustatęs, kad Teisingumo ministerijai pavaldi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) jį diskriminavo ne tik dėl socialinės padėties, bet ir dėl grupinės (profesinės) priklausomybės.  Paaiškinu, kad aktyvistui reikalinga advokato pagalba, kadangi, pasak žiniasklaidos,  nuo 2014-ųjų tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė, pasitelkusi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną,  per teismus įnirtingai siekia atimti iš aktyvisto gyvenamąjį namą.

Taigi, VGTPT direktorė Živilė Poželienė, jos pavaldiniai Lina Klimavičienė, Sandra Šmulaitė, Irmantas Skauranskas ir Ofelija Gontarskytė sprendimais atsisakė suteikti piliečiui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl to, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas. 2020-12-08 VGTPT sprendime minėta zonderkomanda šiam piliečiui be užuolankų pareiškė: „Akcentuotina, jog pareiškėjas yra žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu  komisijai įvertinus šių aplinkybių visumą, atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.“

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė 2020-12-31 sprendimu Nr.(19)SN-173)SP-98   nutarė,  kad šiuo pareiškimu VGTPT nediskriminavo Z.Šegždos.  Dar vienas apgailėtinas faktas. Rašydama šį sprendimą Agneta Skardžiuvienė padarė apmaudžią klaidą – nurodė, kad  dokumento data yra  2019-12-31. Panašu, kad 2020 metais Agneta su visa savo pompastiškai skambančia  pareigybe  nebuvo atvykusi į darbovietę, tad tebegyvena 2019-aisiais.

Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime Agneta cituoja įstatymą, kad socialinė padėtis yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija,  turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Iš šio apibrėžimo matyti, kad žmogaus teisių aktyvistas yra diskriminuojamas dėl profesijos, kadangi jam atsisakyta teikti valstybės apmokamą teisinę pagalbą  todėl, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas.

Tačiau Agneta Skardžiuvienė suka uodegą ir sprendime nurodo, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdus ne diskriminacijos, o įstatymo taikymo Pareiškėjo atžvilgi, klausimas (Agnetos klaidos paliktos neištaisytos, – aut. past.). Įvertinti, ar šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tinkamai pritaikė įstatymą, yra teismo kompetencija.“ Deja, Lygių galimybių kontrolierė sprendime nepagrindė, kodėl jai yra akivaizdu, jog diskriminacijos nėra.

Teigdama, kad diskriminacijos tyrimas nėra  Lygių galimybių kontrolierės kompetencija,  Agneta Skardžiuvienė, matyt, norėtų viešai pareikšti: „Esu nei šis, nei tas. Nei velnias nei gegutė. Tuščia vieta?  Oplia! Kažkas nudaigojo mano tapatybę…  Turiu vilčių, kad esu iš prigimties pasyvi bedantė biurokratė!“

Pabandykime įsivaizduoti, kaip Agnetos Skardžiuvienės užmerktose akyse nušvinta (pasivaidena) vizija, vaizdas (aki-vaizdu), kad Živilės Poželienės VGTPT chebra nediskriminavo žmogaus, pareikšdama: „esi žurnalistas ir teisininkas, todėl tau valstybė paslaugų neteiks.“

Tačiau 2020-12-31 sprendime Lygių galimybių kontrolierė, pasikinkiusi  išmonę,  iki paskutinio atodūsio gina Živilę Poželienę nuo gresiančios atsakomybės: „ Kvalifikacija yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių socialinės padėties pagrindą, tačiau jis nebuvo vienintelis ir pagrindinis, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos paslaugų (ne)suteikimo klausimą.  Akivaizdu, kad eliminavus pagrindinį antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo elementą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba  nevertintų Pareiškėjo kvalifikacijos.“

Ar matote, kaip klastingai kuriama teisingumo iliuzija, žongliruojant tariamąja nuosaka – „nevertintų“? Kita vertus, Agneta Skardžiuvienė pastaraisiais teiginiais nejučia  pripažino, kad diskriminacija buvo vykdoma ne tik dėl žmogaus grupinės priklausomybės – profesijos (kvalifikacija  esą  nėra „vienintelis ir pagrindinis“ kriterijus),  bet ir dėl jo turimos nuosavybės bei pajamų.

Grįžkime prie apibrėžimo, kad socialinė padėtis  yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija, turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Pagal Agnetą išeitų, kad žmogaus teisių aktyvisto kvalifikaciją (žurnalistas ir teisininkas), kuri esą nėra pagrindinis diskriminacijos elementas,  reikia eliminuoti (pašalinti, ignoruoti).

Taigi, Agneta sprendime sąmoningai pašalina (atsisako įvertinti)  aktyvisto išsilavinimo kriterijų (elementą) tam, kad išvengtų pareigos teisingai  įvertinti diskriminacinius Živilės Poželienės veiksmus: „eliminavus pagrindinį elementą, nereikės vertinti piliečio kvalifikacijos.“  Kitaip tariant,  iš piliečio skundo savavališkai pašalinus esminius teiginius („esi žurnalistas ir teisininkas“) išnyksta pagrindas apkaltinti Živilę Poželienę diskriminavus pilietį.

Atskleidus teiginio „eliminavus pagrindinį diskriminacijos elementą“ esmę, galima vertinti, kad 2020-12-31 sprendimu  Lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė sąmoningai siekė diskriminuoti, suprato,  kad diskriminuoja pilietį dėl jo socialinės padėties ir norėjo tai daryti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.  Kontrolierius skiriamas Seimo penkerių metų kadencijai ir yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, kurio pareiga – draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos priežiūra.

Autorės nuomone, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  direktorė Živilė Poželienė besąlygiškai kapituliavo Cosa Nostrai  bei pateko į Sigitos Jurgelevičienės  brangiai apmokamų advokatų (advokatai Valdemaras Bužinskas (buvęs KGB tardytojas), Ingrida Krolienė, Viktorija Čivilytė, Aivaras Alimas) sąrašą.