Žymos archyvas: teisėjas Virginijus Kairevičius

Teismų sistemos denacifikavimas/teisėja Loreta Braždienė

Teismų sistemos denacifikavimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/

Pasak politologo antiglobalisto Mariaus Kundroto, „nacizmas  – tai amžinos kovos arena, kur tautos skirstosi į aukštesnes ir žemesnes. Jau dabar fašistuojantys ir nacistuojantys elementai, prasiskverbę į tautinį judėjimą, skelbia: ei, tautininkai, jūsų humaniškas ir demokratiškas kelias niekur neveda… Vis tiek jus (mus) puola. Tad radikalizuokimės ir nušluokime savo priešus nuo savo žemės paviršiaus.“

LT teritoriją laikinai administruojantys naciai be jokių skrupulų įvedė antrarūšiams piliečiams draudimus lankytis prekybos centruose, uždraudė viešąsias paslaugas įskaitant studijas universitete, neteisėtai apribojo piliečių judėjimo laisvę. Prisidengdami įvesta nepaprastąja padėtimi pažeidė susirinkimų laisvę – uždraudė antrarūšiams žmonėms rinktis į demonstracijas, viešąsias erdves užleisdami pirmarūšiams piliečiams – valdžią palaikantiems bukagalviams chunveibinams, gėjams ir lesbietėms.

Seimo dauguma atvirai pripažįsta dirbanti išskirtinai gėjų ir lesbiečių naudai. Nacių pjudoma  teisėsauga ir teismai šluoja nuo žemės paviršiaus nepriklausomą žiniasklaidą, aršiai puola  tradicinių pažiūrų žmones, išdrįsusius protestuoti prieš įsigalėjusį nacizmą, fabrikuoja demonstrantams administracines ir baudžiamąsias bylas.

Dori piliečiai neturi jokių šansų apginti teisme savo pažeistas teises dėl teismus užvaldžiusios Cosa Nostra. Nepaisant to, kad Konstitucija suteikia teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į visų instancijų teismus. Kiekvienas žmogus, pralaimėjęs bylą žemesnės instancijos teisme ir besijaučiantis, kad pralaimėjo neteisingai, turėtų galimybę gintis Aukščiausiajame Teisme. Nes tokią teisę numato ir Konstitucija. Pasirodo, dabar antrarūšiams piliečiams tas neleidžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skundų atrankos komisija, susidedanti iš to paties teismo teisėjų, visiškai neteisėtai prisiima teismo funkcijas. Nes šiandien ne kiekvieną skundą Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti: nagrinėja tik tuos, kuriuos praleidžia atrankos komisija. Toks darbas, kokį šiuo metu atlieka atrankos komisijos, apriboja piliečių teisę į paskutinę kasacinę instanciją, į esminių savų interesų gynimą. Tokių atrankos komisijų egzistavimas sukuria korupciją teismuose, kai Aukščiausiajame Teisme dažniausiai nagrinėjami tik pirmarūšių piliečių kasaciniai skundai.

2022-05-16 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę teisėją Sigitą Rudėnaitę, prašydamas teisminį procesą atnaujinti ir taip užgesinti skandalą. Nes 16 teisėjų teismo nutartimis tenkino „pirmarūšės“ pilietės VšĮ „CPO.LT“ specialistės Sigitos Jurgelevičienės 103 tūkst. eurų turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą ši pilietė neapmokėjo ir, kaip žinia, apmokėti nesiruošia.

VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija) direktorė Neringa Andrijauskienė galimai vis dar mano, kad toks valstybės tarnautojo prestižo žeminimas, pasitikėjimo valstybe pakirtimas, kai valstybei mokesčių piktybiškai nemoka jos „pirmarūšė“ pavaldinė,  yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas.

Šioje rezonansinėje byloje dėl nesumokėto žyminio mokesčio itin prasižengė Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021).

2022-05-24 atsakyme į Z.Šegždos prašymą  LAT pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė, turinti aukščiausią valdžią teismų hierarchijoje, leido suprasti, kad teismų sistemos denacifikavimas pribrendo, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui „Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nei kaip teisėjas, nei kaip teismo vadovas neturi teisės daryti įtakos kitų Lietuvos Respublikosteismų ar teisėjų darbui.“ Iš Sigitos Rudėnaitės atsakymo peršasi logiška išvada, kad naciųužvaldytam teismui įtaką gali daryti tik pirmarūšiai piliečiai, bet ne teismo vadovas.

Dar daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis jau atvirai demonstruoja negarbingą teismų tendenciją apsimetant pranašesniu.  2022-02-15  teismo nutartyje Nr. DOK-752 (N)  šie teisėjai, matyt, ieškodami tikrų mulkių auditorijos, paleidžia su logikos dėsniais prasilenkiančių frazių tiradą:

„Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų (neteisingos teisinės sąvokos, kokia gėda LAT teisėjams(!), – aut. past.) taikymo nepatvirtina kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą (čia teisėjai drabstosi panieka, – aut. past.) Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.“

Gi, teksto autorės vertinimu, šiomis į protingas panašiomis frazėmis akivaizdžiai yra pridengiama banali, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta didelės vertės nekilnojamojo turto vagystė. Teisėjų kolegija čia dar drįsta teigti, kad „ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą“, tuo netyčia atskleisdama dedamas idiotiškas pastangas paniekinti kasatorių Z.Šegždą už tai, kad jis pasinaudojo konstitucine teise ginti savo interesus teisme.

O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė 2022-03-09 teismo nutartyje Nr. DOK-1257 (N) nurodo, kad „kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.“

Šį teisėjų pasisakymą, matyt, derėtų suprasti taip: „Antrarūši pilieti, netrukdyk mums, rašydamas kasacinius skundus. Tu neturi to, kad keltų mūsų pagarbą tavo asmeniui. O pagarba gali kilti tik iš kraują stingdančios baimės, ką apie mus Cosa Nostra gali pagalvoti.“

Teksto autorės vertinimu, teisėjai Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė net nemąstydami išsiduoda, kad nieko apie bylos esmę neišmano. Juokingiausia tai, kad iš savo išgalvotų prielaidų („ kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“; „nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys“ ir kt.) teisėjai padaro nesąžiningą išvadą apie kasacinio skundo blogumą, nors iš teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjai šio skundo realiai net neskaitė, neanalizavo ir nenagrinėjo. Kas tai – sąžiningo, adekvataus mąstymo ir elgesio atsisakymas vardan tarnystės kriminaliniam elementui?

Iškalbinga, kad teisminėse bylose „pirmarūšei pilietei“ S.Jurgelevičienei teisines paslaugas teikė tokie prieštaringai vertinami advokatai kaip Valdemaras Bužinskas, Aivaras Alimas, Viktorija Čivilytė ir  Ingrida Krolienė. Ingrida Krolienė (Montvydienė) šiais metais paskirta dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Jos duktė teisininkė Donata  Montvydaitė 5 metus dirbo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnere, bet, advokatės karjerai neišdegus, nuo 2018-ųjų  dirba teisininke neaiškios švedų įmonės atstovybėje.

Tuo požiūriu kiek gabesnė yra advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė. Ji yra advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatė. Rūtos Kairevičiūtės tėvas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius. Advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė pripažino esanti advokatų Viktorijos Čivilytės ir Juozo Čivilio giminaitė. Taigi,  ratas iškalbingai užsidaro.

Advokato Valdemaro Bužinsko giminaitis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas. S.Jurgelevičienės bylą nagrinėjusios LAT teisėjos Teisėjų tarybos narės Egidijos Tamošiūnienės vyras yra advokatas Gintaras Tamošiūnas. Advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatas yra Arnoldas Strumskis. Jo žmona – Z.Šegždos bylas nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė.

Susidaro įspūdis, kad  advokatai Valdemaras Bužinskas, Gintaras Tamošiūnas, advokatų kontoros „Budvytis Čivilis  ir partneriai“ ir „Ogmi Law Group“  advokatai per giminystės ryšius baigia teismus „privatizuoti“ ir monopolizuoti.

Tokia monopolija pavojinga tuo, kad ši veikianti išvien grupuotė teismuose kitiems advokatams („advokatų planktonas“)  ir jų klientams gali visada nosį nušluostyti. Iš galios pozicijos išstumtiems advokatams lemta aptarnauti „pasmerktus“ klientus, jau žinant, kad teisme jie niekada nelaimės. Taip susiformavo 2 advokatų grupės, aptarnaujančios pirmarūšius ir antrarūšius piliečius. Antrarūšiai piliečiai visada buvo, yra ir bus išnaudojami, mulkinami finansine prasme, kadangi juos už pinigus aptarnaujantis advokatų planktonas iš anksto žino, kad jo „ginamam“ klientui nesėkmė teisme garantuota.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

PRIEDAI. 2022-05-24 LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atsakymas, 2 LAT atrankos kolegijų nutartys.

Teisėjas Virginijus Kairevičius raukosi atskleidęs Advokatų garbės teismo superproblemą

Zigmantas Šegžda. Ar Advokatų garbės teismas išsivaduos iš sovietinio sąstingio?

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-ar-advokatu-garbes-teismas-issivaduos-is-sovietinio-sastingio/#more-7831

Turiu pagrindo manyti, kad ne visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai vadovaujasi teisės viršenybės principu. Po Lietuvos teismus nardančiam tūlam advokatui, ko gero, net nėra būtina išmanyti teisę. Pakanka turėti ryšius su naudingais žmonėmis ir 800 eurų sumą. Manau, kad 2018-02-20 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, pats to nenorėdamas, atskleidė Lietuvos advokatūrą kamuojančias piktžaizdes. Tai reiškia, kad dabar advokatų savivalda turi gerą akstiną atsikratyti sovietinio paveldo.

Taip jau įvyko, kad advokatė Viktorija Čivilytė, 2017 metais pralaimėjusi šeimos bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, atsakovės vardu padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Minėto teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo  Virginijaus Kairevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), teisėjos Rūtos Burdulienės ir teisėjos Rūtos Petkuvienės, 2018-02-20 dienos teismo sprendimu Nr.2A-389-392/2018 patenkino advokatės Viktorijos Čivilytės skundą 100 procentų ir visa apimtimi panaikino apylinkės teismo sprendimą. Teisėjas Virginijus Kairevičius advokatės klientei iš ieškovo priteisė 800 eurų, kuriuos atsakovė už suteiktas paslaugėles buvo sumokėjusi advokatei Viktorijai Čivilytei.

Panagrinėkime, kokiais ryšiais teisėjas  Virginijus Kairevičius yra susijęs su Viktorija Čivilyte. Taip skaitytojas galės susidaryti vaizdą apie tai, kaip gimė Lietuvos Respublikos vardu priimtas Vilniaus apygardos  teismo sprendimas. Advokatės Viktorijos Čivilytės tėvas yra advokatas Juozas Čivilis, dirbantis advokatų kontoroje „Budvytis ir Čivilis“. Advokatas Edmundas Budvytis baigė Vilniaus universitetą 1980 metais, šiuo metu yra Lietuvos advokatūros tarybos narys, apie savo veiklą Sovietų okupacijos metais duomenų nepateikia. Advokatas Juozas Čivilis gimė 1949 metais,  1969-1979 metais buvo Sovietų Sąjungos prokuratūros raštvedys, stažuotojas, rajono prokuratūros tardytojas ir itin svarbių bylų tardytojas, kas įrodo jo darbą okupacinio režimo represinėse struktūrose. Neatmestina, kad abu advokatai galėjo būti ir SSSR komunistų partijos nariai.

Teisėjas Virginijus Kairevičius gimė 1961 metais, 1984-1985 dirbo Vilniaus rajono Vidaus reikalų skyriaus (milicijos?)  tardytoju,  kas reiškia, kad ir jis dirbo okupacinio režimo represinėje struktūroje.  1985–1989 metais Virginijus Kairevičius Sovietų Lietuvos liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute tarnavo darbo teisės mokymo laboratorijos vedėju. Manau, kad į šias pareigas jis galėjo būti paskirtas tik įstojęs į  okupacinės Sovietų Sąjungos komunistų partiją.

Jungiančioji grandis yra teisėjo Virginijaus Kairevičiaus tėvas, Lietuvos nepriklausomybės medalininkas Jonas Kairevičius,  gimęs 1940 metais, 1965 metais baigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą, 1963-1966 m. buvo Sovietų Lietuvos viešosios tvarkos apsaugos ministerijos tardymo valdybos tardytojas.  Šiuo metu jis dirba Lietuvos  advokatūros Advokatų garbės teismo pirmininku. Jonas Kairevičius savo advokato karjerą pradėjo Sovietų  okupacijos laikais 1966 metais, kai Lietuvos teritorijoje dirbantys advokatai  privalėjo prisiekti ištikimybę komunistų partijai. Lemiantis faktas išdėstytoje istorijoje yra tas, kad  minėtas Juozas Čivilis yra Advokatų garbės teismo pirmininko Jono Kairevičiaus pavaduotojas.

Manau, kad teisėjas Virginijus Kairevičius dėl interesų konflikto pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą teisėjo nešališkumo principą, kadangi nenusišalino nuo advokatės Viktorijos Čivilytės bylos Nr.2A-389-392/2018 nagrinėjimo. Šiame kontekste itin prieštaringai nuskambėjo faktai, kad Jonas Kairevičius skelbiasi esąs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, Juozo Lukšos-Daumanto fondo (JAV) koordinatorius Lietuvoje, JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo tarybos pirmininkas bei  Lietuvos evangelikų-liuteronų bažnyčios sinodų pirmininkas.

2018-02-23 dieną elektroniniu paštu perdaviau teisėjui Virginijui Kairevičiui anketą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar Sovietų okupacijos metais jis (ir jo tėvai) buvo  komunistų partijos nariai, ar bendradarbiavo su KGB struktūromis. Kaip reakcija į mano anketą po keleto valandų iš Vikipedijos buvo išimta didžioji dalis  informacijos apie Jono Kairevičiaus veiklą Sovietų okupacijos laikais. Iš Vikipedijos buvo pašalinta ir informacija apie tai, kad Jono Kairevičiaus sūnus yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius.

Mano vertinimu, Sovietų Sąjungai tarnavusių teisininkų klanas vengia  patekti į nepriklausomos žiniasklaidos akiratį ir šiandien jaučiasi  labiau pažeidžiamas, negu visagalis, koks buvo KGB ir komunistų vykdyto lietuvių tautos genocido metais.

 

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus