Mėnesio archyvas: 2018 m. birželio mėn.

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Publikuota JAV laikraštyje „Bičiulystė“

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-apygardos-teismo-pirmininke-loreta-brazdiene-ateina-raudonuju-naciu-sacher-macheriams-kaputt/#more-7196

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.

Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstatymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

Teisėjas Virginijus Kairevičius raukosi atskleidęs Advokatų garbės teismo superproblemą

Zigmantas Šegžda. Ar Advokatų garbės teismas išsivaduos iš sovietinio sąstingio?

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-ar-advokatu-garbes-teismas-issivaduos-is-sovietinio-sastingio/#more-7831

Turiu pagrindo manyti, kad ne visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai vadovaujasi teisės viršenybės principu. Po Lietuvos teismus nardančiam tūlam advokatui, ko gero, net nėra būtina išmanyti teisę. Pakanka turėti ryšius su naudingais žmonėmis ir 800 eurų sumą. Manau, kad 2018-02-20 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, pats to nenorėdamas, atskleidė Lietuvos advokatūrą kamuojančias piktžaizdes. Tai reiškia, kad dabar advokatų savivalda turi gerą akstiną atsikratyti sovietinio paveldo.

Taip jau įvyko, kad advokatė Viktorija Čivilytė, 2017 metais pralaimėjusi šeimos bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, atsakovės vardu padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Minėto teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo  Virginijaus Kairevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), teisėjos Rūtos Burdulienės ir teisėjos Rūtos Petkuvienės, 2018-02-20 dienos teismo sprendimu Nr.2A-389-392/2018 patenkino advokatės Viktorijos Čivilytės skundą 100 procentų ir visa apimtimi panaikino apylinkės teismo sprendimą. Teisėjas Virginijus Kairevičius advokatės klientei iš ieškovo priteisė 800 eurų, kuriuos atsakovė už suteiktas paslaugėles buvo sumokėjusi advokatei Viktorijai Čivilytei.

Panagrinėkime, kokiais ryšiais teisėjas  Virginijus Kairevičius yra susijęs su Viktorija Čivilyte. Taip skaitytojas galės susidaryti vaizdą apie tai, kaip gimė Lietuvos Respublikos vardu priimtas Vilniaus apygardos  teismo sprendimas. Advokatės Viktorijos Čivilytės tėvas yra advokatas Juozas Čivilis, dirbantis advokatų kontoroje „Budvytis ir Čivilis“. Advokatas Edmundas Budvytis baigė Vilniaus universitetą 1980 metais, šiuo metu yra Lietuvos advokatūros tarybos narys, apie savo veiklą Sovietų okupacijos metais duomenų nepateikia. Advokatas Juozas Čivilis gimė 1949 metais,  1969-1979 metais buvo Sovietų Sąjungos prokuratūros raštvedys, stažuotojas, rajono prokuratūros tardytojas ir itin svarbių bylų tardytojas, kas įrodo jo darbą okupacinio režimo represinėse struktūrose. Neatmestina, kad abu advokatai galėjo būti ir SSSR komunistų partijos nariai.

Teisėjas Virginijus Kairevičius gimė 1961 metais, 1984-1985 dirbo Vilniaus rajono Vidaus reikalų skyriaus (milicijos?)  tardytoju,  kas reiškia, kad ir jis dirbo okupacinio režimo represinėje struktūroje.  1985–1989 metais Virginijus Kairevičius Sovietų Lietuvos liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute tarnavo darbo teisės mokymo laboratorijos vedėju. Manau, kad į šias pareigas jis galėjo būti paskirtas tik įstojęs į  okupacinės Sovietų Sąjungos komunistų partiją.

Jungiančioji grandis yra teisėjo Virginijaus Kairevičiaus tėvas, Lietuvos nepriklausomybės medalininkas Jonas Kairevičius,  gimęs 1940 metais, 1965 metais baigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą, 1963-1966 m. buvo Sovietų Lietuvos viešosios tvarkos apsaugos ministerijos tardymo valdybos tardytojas.  Šiuo metu jis dirba Lietuvos  advokatūros Advokatų garbės teismo pirmininku. Jonas Kairevičius savo advokato karjerą pradėjo Sovietų  okupacijos laikais 1966 metais, kai Lietuvos teritorijoje dirbantys advokatai  privalėjo prisiekti ištikimybę komunistų partijai. Lemiantis faktas išdėstytoje istorijoje yra tas, kad  minėtas Juozas Čivilis yra Advokatų garbės teismo pirmininko Jono Kairevičiaus pavaduotojas.

Manau, kad teisėjas Virginijus Kairevičius dėl interesų konflikto pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą teisėjo nešališkumo principą, kadangi nenusišalino nuo advokatės Viktorijos Čivilytės bylos Nr.2A-389-392/2018 nagrinėjimo. Šiame kontekste itin prieštaringai nuskambėjo faktai, kad Jonas Kairevičius skelbiasi esąs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, Juozo Lukšos-Daumanto fondo (JAV) koordinatorius Lietuvoje, JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo tarybos pirmininkas bei  Lietuvos evangelikų-liuteronų bažnyčios sinodų pirmininkas.

2018-02-23 dieną elektroniniu paštu perdaviau teisėjui Virginijui Kairevičiui anketą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar Sovietų okupacijos metais jis (ir jo tėvai) buvo  komunistų partijos nariai, ar bendradarbiavo su KGB struktūromis. Kaip reakcija į mano anketą po keleto valandų iš Vikipedijos buvo išimta didžioji dalis  informacijos apie Jono Kairevičiaus veiklą Sovietų okupacijos laikais. Iš Vikipedijos buvo pašalinta ir informacija apie tai, kad Jono Kairevičiaus sūnus yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius.

Mano vertinimu, Sovietų Sąjungai tarnavusių teisininkų klanas vengia  patekti į nepriklausomos žiniasklaidos akiratį ir šiandien jaučiasi  labiau pažeidžiamas, negu visagalis, koks buvo KGB ir komunistų vykdyto lietuvių tautos genocido metais.

 

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

How judge Mr.Algimantas Valantinas smashed my life

The online newspaper Laisvas laikrastis (The Free Newspaper) in Lithuania says a lot about how prosecutors, former prosecutors, ex-communists, the legalized KGB’s executioners and their representatives – so-called „businessmen“ fauna apologize: “We are sorry for catching us, we are sorry to be here, everything we’ve done, has been done by law”.

The process of money laundering is as follows. The profits of crime and corruption are transfered to “the justice administrators”. The money is used to terrorize targeted indviduals, who posses substantial legitimate assets. The target is charged with criminal offence and brought before a person who has judicial power. Numerous coercive restrictions are ordered to exert pressure on the target so that to speed up his “cooperation” and confession. The mafioso breaks the target psychologically. The individual voluntarily surrenders his legitimate assets in exchange for so called “legal services”. Illegally obtained gain is transformed in to seemingly legitimate funds, as well as corruption is fed again.

But today I will not approach this topic. I consider that there are different, perhaps even worse things, that occur in Lithuania.

I will never be the same again since the day when in 2014 my private life was invaded by Mr.Algimantas Valantinas, the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania, the former judge of Vilnius County Court and the former Prosecutor General of Lithuania.

The judge A.Valantinas and I are not acquainted. However, I have been severely affected by decisions taken by this judge. From 2014 to the present, the state’s repressive bodies constantly terrorize me, humiliate my personal dignity. It is enough to mention the fact, that 22 criminal cases were fabricated and filed against me in 2014 – 2016. When the former judge Mr.Evaldas Pasilis took over the Prosecutor General’s office, 21 criminal cases were terminated by the prosecutor’s office as unfounded. However, the only criminal case is being tried before a judge (judge Mr.Rinaldas Adamonis, Ukmerge District Court).

On December 23, 2014 in the Vilnius County Court’s ruling the judge A.Valantinas decided, that I had been arrested (pre-trial detention) by the state’s repressive structures without violating norms of procedural law. Yet, on February 18, 2015 the judge A.Valantinas concluded that I was being kept in prison illegitimately. On December 3, 2014 the prosecutor Ms.Vida Braceviciene, minion of Mr.Ramutis Jancevicius, the former Chief of the Vilnius County Prosecutor‘s Office (dismissed in 2016), attempting to break me down, ordered restrictive measure – 90 days pre-trial detention, but after 50 days she changed her mind and I was released from prison.

The essence of state terrorism is that the so-called businessmen have decided to criminalize the property dispute that has arisen between the co-owners of the residential house and land. Now the „businessmen“ have the goal – to get the order of the court on recovery for damage – 30 000 EUR award. It turns out that an aggressor, assailing a victim, not only receives a gain, but also suffers a „compensable injury“. Thus, the mafioso coerces me to surender my luxury house to „businessmen“.

It is bewildering why moans of Ms.Sigita Jurgeleviciene, the former Chief of the Public Procurement Office to the Government of Lithuania, have been taken for granted by the prosecutor Ms. Jolita Kancauskiene (since 2017 she works at the Prosecutor General’s Office), prosecutor Vilius Paulauskas, the Chief of Vilnius District‘s Police Office Mr.Arvydas Sinis, the judges of Vilnius County and District Courts: Mr.Algimantas Valantinas, Ms.Renata Volodko, Ms.Dalia Zeniauskaite, Mr.Saulius Jakaitis, Mr.Stasys Lemezis, Ms.Daiva Kazlauskiene, Mr.Stasys Punys, Ms.Ainora Kornelija Maceviciene, Ms.Aiva Surviliene, Ms.Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite, Ms.Laureta Ulbiene, Mr.Audrius Cininas, Mr.Rinaldas Adamonis.

I believe, that mentioned persons have been involved in conducting judicial proceedings – the criminal prosecution against me without any substantial ground. By failing to endure the burden of victimization imposed on me by the authorities and the abundance of criminal cases brought to justice, in 2016 I applied to the Kingdom of Sweden for political asylum.

The fake criminal case filled against me is similar to the case against Mr.Bronislovas Burgis, the professor of Kaunas University of Technology, Lithuania. In 2016 the verdict of a jury of the Supreme Court of Lithuania was that professor is “not guilty“. Meanwhile, as engaged by the „businessmen“, the criminal prosecution against me lasts since 2014, yet according to the law the same type of cases must be brought to a conclusion in 6 months.

Due to the crimes, committed by the „businessmen“, and due to human rights violations, I have filed several hundred statements and appeals to the prosecutor’s office, the courts and other authorities. For the same reason I was forced to sue the General Prosecutor’s Office and the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania – file number 2-2673-433/2017.

Perhaps some funny maximalist-extremist would be proud to have the opportunity to throw down a glove to Mr. Algimantas Valantinas, the Chairman of the Lithuanian Court of Appeal. It is said that
a man’s greatness can be measured by his enemies (Don Piatt).

Judge, ex-prosecutor, Vice-Chairman of the Judicial Council, Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.Algimantas Valantinas, when will you finally find yourself being a Persona non grata (undesirable person) who has been in my private life for too long? Have you ever thought, that being in complete authority, you damned me to anguish and hard-suffering? Why don‘t you want to understand the terrible injustice, that a person feels, who is falsely accused in committing a crime and who is fiercely and systematically persecuted by the state repressive structures?!

Being in the loop is little comfort. Consequently, any attempts to unlawfully restrict individual freedom and deprive people of their private lives must be regarded as the most serious violation of the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. That is why in the European Court of Human Rights the state of Lithuania loses so many cases on systematic violations of human rights.

Violations of human rights loudly broadcast the message to the world about crimes and arbitrariness of the Soviet Nomenclature, which is still occupying the Lithuanian state. People, who massively hate the regime of ex-communists, load luggage and flee the country in order to avoid impending hardship or famine. It’s not true that a dog gets used to hanging. I prefer my personal life. But not life imposed by the ex-communists.

http://zigmantassegzda.blogspot.com/
http://zigmantassegzda.blogr.lt/
http://zigmantassegzda.simplesite.com/
Zigmantas Segzda, a human rights activist, Vilnius, Lithuania
E-mail: amagic69@gmail.com
Phone +370 698 73822