Žymos archyvas: teisėja Rūta Kazlauskienė

Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras žengia į dangų

https://www.laisvaslaikrastis.lt/ingridos-simonytes-pamiseliu-taboras-zengia-i-dangu/

Kai Ingridos Šimonytės vyriausybė pernelyg daug kalba apie Kijevo problemas, toks elgesys pagrįstai kelia įtarimą, kad čia kažkas yra ne taip. Gal Kijevo tragedijos kalimas į mūsų piliečių galvas padeda sočiai įsitaisiusiai ant sofos PIŠ vyriausybei išvengti nepatogių klausimų dėl neproporcingų represijų „gelbėjant gyvybes“ nuo  nepavojingo virusiuko?

Šioje vietoje teisybės dėlei derėtų paklausti,  o kiek gi gyvybių „išgelbėjo“ LT vyriausybė, be jokių dvejonių siųsdama „pagalbą“ – mirtį nešančią ginkluotę į Maskvos ir Kijevo frontą.  O gal nepaliaujamai kurstant isteriją apie Kijevo išvadavimą tokiu būdu perdėtai reklamuojama laisvė? Veidmainiška yra kalbėti apie laisvę, kurią Šėtono tarnai iš lietuvių atėmė prisidengdami karantinais ir valstybėje įvesta nesibaigiančia nepaprastąja padėtimi.

Ingridai Šimonytei labai apsimoka vadovautis  Vakarų mainstream media skleidžiama dezinformacija apie tai, kad, užuot ieškant taikaus konflikto sprendimo, būtina  jį didinti neribotais mastais tiekiant mirtiną ginkluotę į konflikto zonas.  Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Gi, eiliniam LT piliečiui  toks nehumaniškas elgesys kainuoja nepakeliamai brangiai. Pilietis normalizuojamas, kad karinė jėga yra vienintelis sprendimas. Gal nuo šios beprotybės išgelbėtų žinojimas, kad daugeliu klausimų toli gražu ne visos pasaulio valstybės  yra kartu su JAV ir ES?

Tai, kad LT teritorijos kolonizatoriai įvedė neadekvačią cenzūrą, kelia daug abejonių, ar viskas čia yra be jokių pustonių – vien tik juoda ir balta. Kaip tai pagal komandą iš centro sutartinai trimituoja kolonijinė Vakarų mass media. Tai vakar  patvirtino per amerikiečių TV „Current time“ pasisakęs Kinijos ir globalizacijos centro (The Center for China and Globalization) mokslinis bendradarbis Andy Mok‘as: „Mes nežinome, ar buvo provokacija ir teisėta reakcija į provokaciją.“ Kruvina tikrovė dabar sprendžia dilemą, ar NATO veiksmai arba plėtra  yra visada humaniški ir greičiau priartina taiką.

Taigi pasaulinio karo beprotybės akivaizdoje Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras (turkų k. – tot. tabur – karinė stovykla, apsupta eile sujungtų vežimų) sąmoningai pasirinko … žengti į  dangų. Mat, PIŠ vyriausybė nusprendė skraidyti padebesiais, nes iš ten pamišėlių sukeltos problemos matosi mažesnės. Arba pasirinkus kitą dimensiją yra lengviau veidmainiauti ir nukreipti čiabuvių-pilėnų dėmesį nuo dabartinės vyriausybės destruktyvių veiksmų, kurie tapo neišsprendžiama valstybės superproblema.

Nuo 2020-ųjų tęsiasi niekuo nepateisinami masiniai verslų nokautai ir lokautai. Dėl LT vyriausybės užsienio politikos žlugimo (pvz., „Belaruskalij“ ir Taivano atstovybės skandalai),  dėl nuolatinių ekonomiškai nepagrįstų ultimatumų bei keistų grasinimų Rusijai ir Baltarusijai, valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ir LT geležinkeliai liko be darbo (ir dėl to atleidžia iš darbo 3000 kvalifikuotų darbininkų), piliečių santaupas vagia dviženklė infliacija. Rezultatas – tauta skurdinama pagreitintais tempais.  Net LT Konstitucinis Teismas atsisakė ginti neokomunistų engiamų žmonių pažeistas teises („galimybių“ pasas). O ką jau kalbėti apie korupcijos liūną trijų pakopų teismų sistemoje.

Kaip noriai I. Šimonytė yra linkusi spręsti žemiškas problemas, iliustruoja toliau pateiktas pavyzdys. 2022-04-17 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda padavė skundą LT vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir teisingumo ministrei Evil inai Dobrovolskai dėl to, kad įspūdinga grupė teisėjų, sprendusių klausimus piliečio turto atiminėjimo byloje, atsisakė išreikalauti iš VšĮ „CPO.LT“ prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės Sigitos Jurgelevičienės  žyminį mokestį už 103000 Eur turtinius reikalavimus civilinėje byloje. Manoma, kad tuo būdu toliau išvardyti teisėjai pakenkė valstybei ir veikė prieš LR Konstituciją.

Tai – šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas, Jūratė Varanauskaitė (Nr. DOK-1257 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6), Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis (Nr. DOK-752 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6);

šeši Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021);

keturi Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rūta Kazlauskienė, Marjan Gerasimovič, Erlandas Stanislovaitis (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

2022-04-19 Z. Šegžda gavo LRV kanceliarijos atstovės Gitanos Vaškelienės atsakymą  premjerės vardu.  Ingrida Šimonytė, manydama, kad žmogaus teisių gynėjas ko gero yra plokščiažemis-lengvatikis, rašte pareiškė, kad „dėl galimai nusikalstamų teisėjų veiksmų siūlytume kreiptis su įrodymais asmeniškai į Teisėjų tarybą aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją.“ Šimonytė nori, kad suprastume „teisingai“ – reikia kreiptis ne į prokuratūrą, bet į teismų administraciją.

Gi, Nacionalinės teismų administracijos paskirtis – aptarnauti Teisėjų tarybą siekiant užtikrinti teismų sistemos, jos valdymo ir darbo organizavimo efektyvumą, teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą. Šimonytė rašte nurodė, kad „Ministrui Pirmininkui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų bei nutarčių teisėtumą, įpareigoti juos atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus.“  Todėl Ingridos Šimonytės siūlymas teikti skundą dėl teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų Nacionalinei teismų administracijai yra nelogiškas ir akivaizdžiai klaidinantis.

Iš LRV kanceliarijos atsakymo turinio galima suprasti tai, kad Ingridai Šimonytei ir Evilinai Dobrovolskai yra visiškai normalu, kad valstybės  tarnautoja  S. Jurgelevičienė,  nuo 2017 m. vengdama mokėti valstybei žyminį mokestį, pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus ir  padarė konkrečius piniginius nuostolius valstybei.

Kaip žinia, 2021 m.  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė  Armonaitė  paskyrė tokią Neringą Andrijauskienę VšĮ „CPO.LT“ direktore. Panašu, kad jas abi visiškai tenkina  pavaldinės Sigitos Jurgelevičienės  viražai teismuose ir nuolatinis valstybės tarnautojo prestižo žeminimas.

Ingrida Šimonytė ir VšĮ „CPO.LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė turbūt naiviai galvoja, kad valstybės tarnautojo prestižo žeminimas savaime yra pagirtinas ir sveikintinas, dėl to  visiškai suderinamas su užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje. Šiame tekste autorius išsakė savo asmeninę  nuomonę ir rėmėsi žiniasklaidoje paskelbta informacija.

Bronius Pogrindis

Algimanto Valantino sėbras – teisėjas Marjan Gerasimovič atėmė 200000Eur turtą iš žmogaus, nes šis atskleidė milžinišką korupciją

https://laisvaslaikrastis.lt/algimanto-valantino-sebras-teisejas-marjan-gerasimovic-ateme-200000eur-turta-is-zmogaus-nes-sis-atskleide-milziniska-korupcija/

Teisėjų korupcijos byloje sulaikyti dvylika teisėjų – prokuratūra tiria daugiau kaip 130 nusikaltimų. Teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu. Keturi teisėjai korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Vienas šių teisėjų yra Teisėjų tarybos narys.

Po Seimo narių  L.Kasčiūno ir A.Bilotaitės raginimo paviešinti įtariamų keturių teisėjų pavardes, už šiuos galvą guldydamas  į Seimą kreipėsi Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Teismai turi problemų, nuo kurių teisminė valdžia nebėga ir nesislapsto, –  dūsavo savo kreipimesi A. Valantinas. – Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu.“  Valantinas desperatiškai mušėsi į krūtinę, esą „teisminė valdžia yra tyli, nesikišanti į politinius procesus, bet kiekvieną dieną santūriai ir sunkiai dirbanti, kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.  Tačiau kas gali patikėti šia demagogija? Manęs neįtikinote, Valantinai! Verčiau priešingai. Iš tai kodėl.

Liaudies patarlė byloja: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa“.  Kažkas panašaus kaip ir šiuo metu, anot Valantino, „teisminė valdžia yra tyli.“ Vieša paslaptis, kad tylus „kiaulių pakišimas“ teismų bylose (prekyba teismų sprendimais) tapo įprasta teismų praktika. O gal teisminė valdžia yra įbauginta ir nutildyta,  todėl ir tyli, kadangi ją jau seniai paralyžiavo kriminalinis elementas?! Toliau pateikti faktai, manyčiau, akivaizdžiai atskleidžia korupciją teismuose bei parodo, kokias metodais Valantino protektorate darbuojasi pavojingi nusikaltėliai.

Jau ne kartą rašiau apie mūsų visuomenės pūlinį – valstybės viešuosius pirkimus, kai per nešvarius sandorius buvo išvogtos milijardinės lėšos iš valstybės biudžeto. „Valstiečių“ inicijuotos Seimo komisijos nustatė, kad daugiausia nuostolių valstybė patyrė 2011-2018 metais, t.y. tuo metu, kai Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) faktiškai vadovavo Sigita Jurgelevičienė. Įtariama, kad atlikdama savo pareigą – valstybės viešųjų pirkimų monitoringą, ji „nepastebėjo“ masinio valstybės turto grobstymo, kurį vėliau nustatė į valdžią atėję „valstiečiai“. Dabar Jurgelevičienė dirba eiline specialiste dviejose valstybės įstaigose: „Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ ir CPO (Centrinė perkančioji organizacija).

Dar 2014 metais žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda kritikavo, kad VPT direktorė Sigita Jurgelevičienė netinkamai vykdo savo pareigas. S.Jurgelevičienę tuo metu stojo aršiai ginti policininkų, prokurorų ir teisėjų armija, įskaitant ir patį „teismų sistemos skaudulį“ – teisėją A.Valantiną, tam, kad susidorotų su ją kritikuojančiu aktyvistu. 2014 metų gegužę Jurgelevičienės reikalavimu žmogaus teisių aktyvistui buvo iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla, nuožmi egzekucija tęsiama iki šiol.

Kaip ne kartą rašė žiniasklaida, įsibėgėjus baudžiamajam persekiojimui, kaip įtariama, Valantinas  gindamas Jurgelevičienės interesus, aktyvistui(o) iškeltose civilinėse bylose galimai „suorganizavo“ dar vieną įspūdingą būrį pažeidžiamų teisėjų.  Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Marjan Gerasimovič, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė,  Rūta Kazlauskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Vilniaus apygardos teismo teisėjai Laima Gerasičkinienė, Irmantas Šulcas, Jelena Šiškina,  Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Alvydas Barkauskas, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Edvardas Juozėnas ir Renata Beinoravičienė.

2020 m. birželio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-719-604/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Marjan Gerasimovič, aklai vykdydamas Jurgelevičienės valią, teismo sprendimu atėmė iš Z.Šegždos jam priklausančius pusę namo ir žemės  sklypo, kurių bendra vertė 200 tūkst. eurų.  Manau, kad tai precedento neturintis reideriavimas ir išlupto turto perdavimas Jurgelevičienei, ko pasekoje kriminalinis elementas galėjo atsidėkoti Jurgelevičienei „už nuopelnus“ valstybės viešuosiuose pirkimuose.

Mano vertinimu, minėtame teismo sprendime, kuris savo esme yra ir antikonstitucinis, teisėjas Marjan Gerasimovič tiesiog atvirai išsityčiojo iš įstatymo – pateikė itin keistus, neadekvačius motyvus bei šiurkščiai pažeidė  Civilinio kodekso (toliau – CK)  nuostatas.  Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas Z.Šegždai be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Peršasi išvada, kad turto išplėšimo byloje teisėjas Marjan Gerasimovič vadovavosi  bandito logika, bet ne įstatymu: kadangi žmogus rašė skundus valstybės institucijoms, atsiranda motyvas už tai keršyti ir bausti – atimti iš jo vienintelį būstą.

Matant ką tik pateiktus banditizmo pavyzdžius,  it nuvalkiotas anekdotas skamba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino teiginys, esą teisminė valdžia dirba tam, „kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.

Ugnė Kryžiutė