Žymos archyvas: teisėja Renata Beinoravičienė

Algimanto Valantino sėbras – teisėjas Marjan Gerasimovič atėmė 200000Eur turtą iš žmogaus, nes šis atskleidė milžinišką korupciją

https://laisvaslaikrastis.lt/algimanto-valantino-sebras-teisejas-marjan-gerasimovic-ateme-200000eur-turta-is-zmogaus-nes-sis-atskleide-milziniska-korupcija/

Teisėjų korupcijos byloje sulaikyti dvylika teisėjų – prokuratūra tiria daugiau kaip 130 nusikaltimų. Teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu. Keturi teisėjai korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Vienas šių teisėjų yra Teisėjų tarybos narys.

Po Seimo narių  L.Kasčiūno ir A.Bilotaitės raginimo paviešinti įtariamų keturių teisėjų pavardes, už šiuos galvą guldydamas  į Seimą kreipėsi Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Teismai turi problemų, nuo kurių teisminė valdžia nebėga ir nesislapsto, –  dūsavo savo kreipimesi A. Valantinas. – Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu.“  Valantinas desperatiškai mušėsi į krūtinę, esą „teisminė valdžia yra tyli, nesikišanti į politinius procesus, bet kiekvieną dieną santūriai ir sunkiai dirbanti, kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.  Tačiau kas gali patikėti šia demagogija? Manęs neįtikinote, Valantinai! Verčiau priešingai. Iš tai kodėl.

Liaudies patarlė byloja: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa“.  Kažkas panašaus kaip ir šiuo metu, anot Valantino, „teisminė valdžia yra tyli.“ Vieša paslaptis, kad tylus „kiaulių pakišimas“ teismų bylose (prekyba teismų sprendimais) tapo įprasta teismų praktika. O gal teisminė valdžia yra įbauginta ir nutildyta,  todėl ir tyli, kadangi ją jau seniai paralyžiavo kriminalinis elementas?! Toliau pateikti faktai, manyčiau, akivaizdžiai atskleidžia korupciją teismuose bei parodo, kokias metodais Valantino protektorate darbuojasi pavojingi nusikaltėliai.

Jau ne kartą rašiau apie mūsų visuomenės pūlinį – valstybės viešuosius pirkimus, kai per nešvarius sandorius buvo išvogtos milijardinės lėšos iš valstybės biudžeto. „Valstiečių“ inicijuotos Seimo komisijos nustatė, kad daugiausia nuostolių valstybė patyrė 2011-2018 metais, t.y. tuo metu, kai Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) faktiškai vadovavo Sigita Jurgelevičienė. Įtariama, kad atlikdama savo pareigą – valstybės viešųjų pirkimų monitoringą, ji „nepastebėjo“ masinio valstybės turto grobstymo, kurį vėliau nustatė į valdžią atėję „valstiečiai“. Dabar Jurgelevičienė dirba eiline specialiste dviejose valstybės įstaigose: „Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ ir CPO (Centrinė perkančioji organizacija).

Dar 2014 metais žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda kritikavo, kad VPT direktorė Sigita Jurgelevičienė netinkamai vykdo savo pareigas. S.Jurgelevičienę tuo metu stojo aršiai ginti policininkų, prokurorų ir teisėjų armija, įskaitant ir patį „teismų sistemos skaudulį“ – teisėją A.Valantiną, tam, kad susidorotų su ją kritikuojančiu aktyvistu. 2014 metų gegužę Jurgelevičienės reikalavimu žmogaus teisių aktyvistui buvo iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla, nuožmi egzekucija tęsiama iki šiol.

Kaip ne kartą rašė žiniasklaida, įsibėgėjus baudžiamajam persekiojimui, kaip įtariama, Valantinas  gindamas Jurgelevičienės interesus, aktyvistui(o) iškeltose civilinėse bylose galimai „suorganizavo“ dar vieną įspūdingą būrį pažeidžiamų teisėjų.  Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Marjan Gerasimovič, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė,  Rūta Kazlauskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Vilniaus apygardos teismo teisėjai Laima Gerasičkinienė, Irmantas Šulcas, Jelena Šiškina,  Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Alvydas Barkauskas, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Edvardas Juozėnas ir Renata Beinoravičienė.

2020 m. birželio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-719-604/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Marjan Gerasimovič, aklai vykdydamas Jurgelevičienės valią, teismo sprendimu atėmė iš Z.Šegždos jam priklausančius pusę namo ir žemės  sklypo, kurių bendra vertė 200 tūkst. eurų.  Manau, kad tai precedento neturintis reideriavimas ir išlupto turto perdavimas Jurgelevičienei, ko pasekoje kriminalinis elementas galėjo atsidėkoti Jurgelevičienei „už nuopelnus“ valstybės viešuosiuose pirkimuose.

Mano vertinimu, minėtame teismo sprendime, kuris savo esme yra ir antikonstitucinis, teisėjas Marjan Gerasimovič tiesiog atvirai išsityčiojo iš įstatymo – pateikė itin keistus, neadekvačius motyvus bei šiurkščiai pažeidė  Civilinio kodekso (toliau – CK)  nuostatas.  Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas Z.Šegždai be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Peršasi išvada, kad turto išplėšimo byloje teisėjas Marjan Gerasimovič vadovavosi  bandito logika, bet ne įstatymu: kadangi žmogus rašė skundus valstybės institucijoms, atsiranda motyvas už tai keršyti ir bausti – atimti iš jo vienintelį būstą.

Matant ką tik pateiktus banditizmo pavyzdžius,  it nuvalkiotas anekdotas skamba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino teiginys, esą teisminė valdžia dirba tam, „kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.

Ugnė Kryžiutė

The judge of Vilnius City District Court Ms. Renata Beinoraviciene curtails the human rights in Lithuania

„Man, your residence is in the street. We will keep you on the street until you believe that everything we do with you is legitimate.“

Two judges simply drove out the man of the house, while the third judge violated of his constitutional right to go to court to redeem damages. Distinctive feature of Banana republic – the representative of armed state structures Mr. Saulius Skvernelis is about to take over the Goverment of Lithuania. When we will get a bloody mass repression is only a matter of time. We should stay greatly alarmed that in Lithuania, the heart of the European Union, the following things happen just like in some African country ruled by a military dictator.

During the 22-23th of January, 2016, I experienced a bloody torture in custody of the Police Headquarters of Kaunas County, since I wrote complaints to the prosecutor’s office and the courts. The chief of the police of  Kaunas district Mr. Darius Zukauskas has got away from the threat of liability without major losses. The investigator of the police of Kaunas County Ms. Sandra Matuseviciute, the prosecutor of Kaunas County Prosecutor’s office Mr. Audrius Meilutis, the judge of  the District Court of Kaunas City Ms. Lina Lesinskiene and the judge of the Court of  Kaunas County Mr. Olegas Sibkovas as agreed, acting together by making decisions have persistently tried to deny physical violence that happened in custody of the Police of Kaunas County. However, it is impossible to convince the person who suffered violence, that „everything we have done with you is legitimate.“

The portal „Laisvas laikrastis“ has published the opinion, that on the  23rd of September, 2016, that the judge of Ukmerge region District Court Mr. Rinaldas Adamonis ordered a „punishment“ – deprived  Mr.Zigmantas Segzda of his right to enjoy his property peacefully, since Mr.Zigmantas Segzda criticised and published online publications about scandalous activities of Ms. Sigita Jurgeleviciene, the head of the Public Procurement Office under the Government of Lithuanian Republic. On the 26th of October, 2016,  the judge of the Court of Vilnius County Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite dismissed the complaint of Mr. Zigmantas Segzda regarding decision made by the judge Mr. Rinaldas Adamonis. I consider that the judge Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite possibly concluded that it is the lawful decision to order coercive  restriction, that is nonexistent in the Code of Criminal Procedure: not to leave the place of „residence“ right on the street of the City of Vilnius. I believe that by ordering Mr. Zigmantas Segzda to spend nights on the street, the judge Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite acted fiercely and inhuman.

On the 8th of June, 2016, Mr. Zigmantas Segzda has brought an action before the District Court of Vilnius City in Lithuania, the case No.e2-27426-871/2016, ie he has brought an action against the Republic of Lithuania, claiming that the state must compensate damages caused ty the unlawful actions of the public authorities. On the 20th of October, 2016, Mr.Zigmantas Segzda has brought an action – revised application before the Republic of Lithuania. Yet, on the 27th of October, 2016,  the judge of the District Court of Vilnius City Ms. Renata Beinoraviciene refused to accept the revised application by Mr.Zigmantas Segzda. By doing this the judge Ms. Renata Beinoraviciene possibly may have hampered the individual’s right to go to court in order to be able to defend the human rights violations. Moreover, Article 30 of the Constitution of the Republic of Lithuania  guarantees that a person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to go to court.

I think that the judge of the District Court of Vilnius City Ms. Renata Beinoraviciene had missed an opportunity to refrain from excessive free interpretation of the Constitution and other legislation.

 Zigmantas SegZda

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė apkarpė asmens teisę kreiptis į teismą

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3062:vilniaus-miesto-apylinkes-teismo-teiseja-renata-beinoraviciene-apkarpe-asmens-teise-kreiptis-i-teisma&catid=31&Itemid=101

Dar vienas pasalūniškas kirtis Lietuvos demokratinei visuomenei. „Žmogau, tavo gyvenamoji vieta yra gatvėje. Laikysim tave gatvėje tol, kol patikėsi, kad viskas, ką su tavimi išdarinėjame, yra teisėta.“ Du teisėjai tiesiog  išvaro žmogų iš namų, o trečiasis teisėjas iš jo atima konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos. Tai vyksta ne kokioje nors tolimoje bananų respublikoje, bet čia pat, žiauraus represinio režimo užguitoje „Šv. Marijos žemėje“. Bananų policinės respublikos skiriamasis požymis – į Lietuvos valdžią veržiasi ginkluotos valstybinės struktūros atstovas Saulius Skvernelis. Kada sulauksime kruvinų masinių represijų yra tik laiko klausimas. Turėtume gerokai sunerimti, kad toliau išdėstyti dalykai vyksta visai kaip karinio diktatoriaus valdomoje Afrikos valstybėje.

2016-ųjų sausio 22-23 d. patyriau kruviną susidorojimą Kauno apskrities  policijos komisariato areštinėje, dėl to rašiau skundus į prokuratūrą ir teismus. Kauno apskrities  policijos šefas Darius Žukauskas (visai šalia jo darbo kabineto vyko minėta egzekucija) nuo gresiančios atsakomybės išsisuko be didesnių nuostolių. Kaip susitarę, veikdami išvien, fizinio smurto veiksmus Kauno apskrities policijos komisariato areštinėje savo nutarimais ir nutartimis atkakliai bandė paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėja Sandra Matusevičiūtė, Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis, Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė ir Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas. Tačiau kraujosruvų ant kūno ir Kauno medikų konstatuoto smurtinio fakto paneigti neįmanoma. Kaip ir neįmanoma įtikinti smurtą patyrusio asmens, kad „viskas, ką su tavimi išdarinėjome, yra teisėta.“

Portale „Laisvas laikraštis“ buvo paskelbta nuomonė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis nutartimi Zigmantui Šegždai paskyrė „bausmę“ – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad Zimantas Šegžda aktyviai naudojasi savo teise skųsti valstybės įstaigoms, kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės skandalingą veiklą.  2016 m. spalio 26 d. byloje 1S-745-312/2016 Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nutartimi atmetė  Zigmanto Šegždos skundą dėl teisėjo Rinaldo Adamonio sprendimo. Sprendžiant iš nutarties, manau, kad teisėja padarė išvadą, jog Zigmantui Šegždai paskirta teisės aktuose neegzistuojanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, t.y gatvėje, yra teisėta. Galvoju, kad savo nutartimi įpareigodama mane nakvoti tiesiog gatvėje, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pasielgė nuožmiai ir nežmoniškai.

2016 m. spalio 20 dieną Zigmantas Šegžda Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto jo sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir BPK 176 str. 1 d. 2 p. pažeidimo, atlyginimo. Tuo jis siekia prisiteisti iš valstybės žalą, patirtą dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė 2016-10-27 dienos nutartimi atsisakė priimti Zigmanto Šegždos patikslintą  ieškinį ir tuo galimai suvaržė jo asmens teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų galima apginti pažeistas žmogaus teises. Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Manau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė praleido gerą progą susilaikyti nuo pernelyg laisvo konstitucijos ir kitų teisės aktų normų interpretavimo.

Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Renatos Beinoravičienės atmestą ieškinį dėl neteisėto asmens sulaikymo ir procesinių prievartos priemonių pritaikymo. Ten rasite naudingų patarimų, ką daryti tuo atveju, kai asmuo savavališkai sulaikomas  ir pristatomas į policijos nuovadą.

Zigmantas Šegžda