Žymos archyvas: teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Prezidentė skelbs verdiktą dėl LAT vadovo Algimanto Valantino ir 14 teisėjų veiklos

Prezidentė D.Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4157:prezidente-d-grybauskaite-skelbs-verdikta-del-lietuvos-apeliacinio-teismo-pirmininko-algimanto-valantino-ir-susijusiu-vilniaus-apygardos-14-teiseju-veiklos&catid=31&Itemid=101

2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.

Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30, apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu,  2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus.  Anot  Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas.  Tačiau žinant „teisinės sistemos“  realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas būtų motyvuotas įžvelgti  klaidas žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“ pridaręs  teisėjas užkerta kelią neparankaus piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“  patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.

Perduotas Prezidentūrai antrasis  41 puslapių apimties dosje – tai duomenys, susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene, Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.

Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas, kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko orumą;  kliudė pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios konvencijos 8 straipsnyje.

Pasak žmogaus teisių aktyvisto,  Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios esmė  ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę.

2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą – pratęsdama teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad „įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios priemonės paskyrimo metu“.

Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“,  aktyviais, racionaliais, „protingais ir  teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme atima vaikus,  ūkininkus nuvaro nuo jiems priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.

Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado aukštumas. Yra tik vienas skirtumas.  Lietuviškasis represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų chemines atakas.

Bronius Pogrindis

 

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4214:teismo-pirmininkas-vytautas-zelianka-zmogaus-teisiu-gyneja-pasiunte-i-kartuves&catid=31&Itemid=101

Portalas „Laisvas laikraštis“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai du dosje su dokumentais. Prezidentei D.Grybauskaitei pateiktame dokumente Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas kovotojas už teismų pertvarką aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte dėl minėto teismų pertvarkos šalininko skundų, adresuotų Teisėjų tarybai ir jam pačiam, siunčia aiškią žinią, kad jis neteis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio už galimai padarytus  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų pažeidimus. Gi, žmogaus teisių gynėjas mano turįs daugiau nei pakankamai duomenų apie tai, kad teisėjo  Rinaldo Adamonio veiksmai teisiamojo posėdžio metu griauna pasitikėjimą visa teismų sistema bei teismų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (…) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“

Manau, kad teisėjas Vytautas Zelianka klysta, nes pagal BPK teisės normų nuostatas skundų rašymas Teisėjų tarybai, Prezidentūrai, apygardos teismo pirmininkui ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinas procesinių teisių kategorijai. Tokių skundų nagrinėjamas atliekamas administracine priežiūros tvarka. Išaiškintina, kad skundų dėl valstybės tarnautojų netinkamos veiklos rašymas yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga, o ne „piktnaudžiavimas“, spaudimo darymas“ arba taip vadinama „procesinė teisė.“ Tuo pilietiškai aktyvūs žmonės padeda tobulinti teisėjų darbą, keisti ydingą, neskaidrią ir uždarą Lietuvos teismų sistemą.

2017-02-13 rašte baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, ko gero geriausiai paaiškina savo viršininko Vytauto Zeliankos nenorą pasmerkti ukmergiškį teisėją  Rinaldą Adamonį – „kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu ir jis vadovauja procesui savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymu. Pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“

Viešojoje erdvėje yra skelbiama, kad teisėjas R.Adamonis apklausos metu uždavė daugiau kaip 10 atsakymą menančių klausimų. Tuo buvo pažeistas įstatymo imperatyvus draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams. Baudžiamojo proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta – „DRAUDŽIAMA užduoti atsakymą menančius klausimus.“  Tačiau teisėja Daiva Kazlauskienė samprotauja kitaip – „pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“  Išeitų, kad teisėjas, vadovaudamasis savo „vidiniu įsitikinimu“ ir  „savo nuožiūra“,  pats gali nuspręsti, ar jis vadovausis įstatymo nuostatomis, ar jas pažeis. Normaliam protui turėtų darytis baisu nuo tokios įstatymo interpretacijos.

Manau, kad pirmininkas Vytautas Zelianka, pasisakydamas, jog „dalis pareiškėjo nurodomų dokumentų yra byloje, o dalis jų galėjo būti nesusiūti formuojant bylą ir nėra duomenų apie jų ankstesnį buvimą byloje“, netiesiogiai pripažino, kad, policijai ir prokuratūrai „formuojant bylas“,  iš bylų galima nebaudžiamai grobti dokumentus, nuslepiant duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Jei dokumentai nevaržomai grobiami iš bylų, tuomet kaip vertinti tokį teismą ir kokį teisingumą vykdo teisėjas Rinaldas Adamonis?!  Manau, kad atsakymą į šį klausimą, nevyniodama į vatą, davė teismo skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė – „teisėjas yra individuali asmenybė, su savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu.“

Kadangi kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė su savo kalbėjimo maniera, manyčiau, kad ir teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pasirašyto trijų puslapių apimties rašto puslapių nesunumeruoja, savo rašte įvardį „jūs“ rašo naudodamas raidę „u“ su nosine – „ų“: „bylos nagrinėjimo eigoje JŲS aktyviai naudojatės savo teise skųsti tarpinius procesinius bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus.“

Manau, kad šiandien galbūt didžiausią pavojų kelia Vilniaus apygardos teismo pirmininko, teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas, esą „skundų argumentai dėl nepagrįsto bylos pradėjimo negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes tai gali būti tik apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą, jei toks byloje bus pateiktas. (…) Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (…) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“

Supraskite, žmonės, kad teisėjas Vytautas Zelianka, ką tik du kartus pakartojo, jog jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad teismų pertvarkos šalininkas yra a priori pripažintas kaltu, todėl kovotojas už teismų pertvarką su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Dėkui, teisėjau Vytautai Zelianka, už išankstinės nuomonės apie proceso baigtį paskelbimą!

Toks teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas galėtų būti vertinamas panaudojant  to paties teisėjo Vytauto Zeliankos teiginį – „tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui.“  Turiu pagrindo manyti, kad tai ir yra aukštesniojo teismo teisėjo Vytauto Zeliankos atviras spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui. Nereikia ir spėlioti, kokio sprendimo iš teisėjo R.Adamonio reikalauja teismo pirmininkas Vytautas Zelianka: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios, mano manymu, esmė ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę. Tačiau, teisėtvarkos šulo žodžiais,  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas!

Manau, kad tokiais pasisakymais pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka rodo, kad jis galimai atskleidžia savo asmeninį išankstinį nusistatymą teismų sistemos pertvarkos šalininko atžvilgiu, galimai leisdamas nuspėti, kad kovotoją už teismų pertvarką laiko kaltu, nes dar įrodymų tyrimo stadijoje galimai pasisako, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis turi priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Darytina išvada, kad tuo teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjas Vytautas Zelianka pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:

„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“

Manau, kad galimai išsakydamas asmeninę nuostatą asmens kaltės klausimu, manau, teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą  teisingumo ir nešališkumo principą – vengti viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, manau, jog publikacijoje išvardyti valstybės tarnautojai savo veikla leidžia žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisingumą vykdančio teisėjo moralumu.

Vengdamas nesusipratimų, paaiškinu, kad publikacijoje vartojamos frazės „siųsti į kartuves“, „teisti neskuba“ turi perkeltinę prasmę. Išprusę žmonės supranta, kad, nors ir Lietuvos valdžiažmogiai aktyviai siekia patekti į juodojo žemyno kunigaikštysčių  lygą, mūsuose įstatymų leidėjas nesuteikė teisės nė vienam teismo pirmininkui siųsti į kartuves žmones, kurie primygtinai ragina daryti tvarką ir pirštu bado į teisės tarnus, griaunančius pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Bronius Pogrindis

The judge of Vilnius City District Court Ms. Renata Beinoraviciene curtails the human rights in Lithuania

„Man, your residence is in the street. We will keep you on the street until you believe that everything we do with you is legitimate.“

Two judges simply drove out the man of the house, while the third judge violated of his constitutional right to go to court to redeem damages. Distinctive feature of Banana republic – the representative of armed state structures Mr. Saulius Skvernelis is about to take over the Goverment of Lithuania. When we will get a bloody mass repression is only a matter of time. We should stay greatly alarmed that in Lithuania, the heart of the European Union, the following things happen just like in some African country ruled by a military dictator.

During the 22-23th of January, 2016, I experienced a bloody torture in custody of the Police Headquarters of Kaunas County, since I wrote complaints to the prosecutor’s office and the courts. The chief of the police of  Kaunas district Mr. Darius Zukauskas has got away from the threat of liability without major losses. The investigator of the police of Kaunas County Ms. Sandra Matuseviciute, the prosecutor of Kaunas County Prosecutor’s office Mr. Audrius Meilutis, the judge of  the District Court of Kaunas City Ms. Lina Lesinskiene and the judge of the Court of  Kaunas County Mr. Olegas Sibkovas as agreed, acting together by making decisions have persistently tried to deny physical violence that happened in custody of the Police of Kaunas County. However, it is impossible to convince the person who suffered violence, that „everything we have done with you is legitimate.“

The portal „Laisvas laikrastis“ has published the opinion, that on the  23rd of September, 2016, that the judge of Ukmerge region District Court Mr. Rinaldas Adamonis ordered a „punishment“ – deprived  Mr.Zigmantas Segzda of his right to enjoy his property peacefully, since Mr.Zigmantas Segzda criticised and published online publications about scandalous activities of Ms. Sigita Jurgeleviciene, the head of the Public Procurement Office under the Government of Lithuanian Republic. On the 26th of October, 2016,  the judge of the Court of Vilnius County Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite dismissed the complaint of Mr. Zigmantas Segzda regarding decision made by the judge Mr. Rinaldas Adamonis. I consider that the judge Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite possibly concluded that it is the lawful decision to order coercive  restriction, that is nonexistent in the Code of Criminal Procedure: not to leave the place of „residence“ right on the street of the City of Vilnius. I believe that by ordering Mr. Zigmantas Segzda to spend nights on the street, the judge Ms. Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite acted fiercely and inhuman.

On the 8th of June, 2016, Mr. Zigmantas Segzda has brought an action before the District Court of Vilnius City in Lithuania, the case No.e2-27426-871/2016, ie he has brought an action against the Republic of Lithuania, claiming that the state must compensate damages caused ty the unlawful actions of the public authorities. On the 20th of October, 2016, Mr.Zigmantas Segzda has brought an action – revised application before the Republic of Lithuania. Yet, on the 27th of October, 2016,  the judge of the District Court of Vilnius City Ms. Renata Beinoraviciene refused to accept the revised application by Mr.Zigmantas Segzda. By doing this the judge Ms. Renata Beinoraviciene possibly may have hampered the individual’s right to go to court in order to be able to defend the human rights violations. Moreover, Article 30 of the Constitution of the Republic of Lithuania  guarantees that a person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to go to court.

I think that the judge of the District Court of Vilnius City Ms. Renata Beinoraviciene had missed an opportunity to refrain from excessive free interpretation of the Constitution and other legislation.

 Zigmantas SegZda

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė apkarpė asmens teisę kreiptis į teismą

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3062:vilniaus-miesto-apylinkes-teismo-teiseja-renata-beinoraviciene-apkarpe-asmens-teise-kreiptis-i-teisma&catid=31&Itemid=101

Dar vienas pasalūniškas kirtis Lietuvos demokratinei visuomenei. „Žmogau, tavo gyvenamoji vieta yra gatvėje. Laikysim tave gatvėje tol, kol patikėsi, kad viskas, ką su tavimi išdarinėjame, yra teisėta.“ Du teisėjai tiesiog  išvaro žmogų iš namų, o trečiasis teisėjas iš jo atima konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos. Tai vyksta ne kokioje nors tolimoje bananų respublikoje, bet čia pat, žiauraus represinio režimo užguitoje „Šv. Marijos žemėje“. Bananų policinės respublikos skiriamasis požymis – į Lietuvos valdžią veržiasi ginkluotos valstybinės struktūros atstovas Saulius Skvernelis. Kada sulauksime kruvinų masinių represijų yra tik laiko klausimas. Turėtume gerokai sunerimti, kad toliau išdėstyti dalykai vyksta visai kaip karinio diktatoriaus valdomoje Afrikos valstybėje.

2016-ųjų sausio 22-23 d. patyriau kruviną susidorojimą Kauno apskrities  policijos komisariato areštinėje, dėl to rašiau skundus į prokuratūrą ir teismus. Kauno apskrities  policijos šefas Darius Žukauskas (visai šalia jo darbo kabineto vyko minėta egzekucija) nuo gresiančios atsakomybės išsisuko be didesnių nuostolių. Kaip susitarę, veikdami išvien, fizinio smurto veiksmus Kauno apskrities policijos komisariato areštinėje savo nutarimais ir nutartimis atkakliai bandė paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėja Sandra Matusevičiūtė, Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis, Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė ir Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas. Tačiau kraujosruvų ant kūno ir Kauno medikų konstatuoto smurtinio fakto paneigti neįmanoma. Kaip ir neįmanoma įtikinti smurtą patyrusio asmens, kad „viskas, ką su tavimi išdarinėjome, yra teisėta.“

Portale „Laisvas laikraštis“ buvo paskelbta nuomonė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis nutartimi Zigmantui Šegždai paskyrė „bausmę“ – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad Zimantas Šegžda aktyviai naudojasi savo teise skųsti valstybės įstaigoms, kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės skandalingą veiklą.  2016 m. spalio 26 d. byloje 1S-745-312/2016 Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nutartimi atmetė  Zigmanto Šegždos skundą dėl teisėjo Rinaldo Adamonio sprendimo. Sprendžiant iš nutarties, manau, kad teisėja padarė išvadą, jog Zigmantui Šegždai paskirta teisės aktuose neegzistuojanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, t.y gatvėje, yra teisėta. Galvoju, kad savo nutartimi įpareigodama mane nakvoti tiesiog gatvėje, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pasielgė nuožmiai ir nežmoniškai.

2016 m. spalio 20 dieną Zigmantas Šegžda Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto jo sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir BPK 176 str. 1 d. 2 p. pažeidimo, atlyginimo. Tuo jis siekia prisiteisti iš valstybės žalą, patirtą dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė 2016-10-27 dienos nutartimi atsisakė priimti Zigmanto Šegždos patikslintą  ieškinį ir tuo galimai suvaržė jo asmens teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų galima apginti pažeistas žmogaus teises. Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Manau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė praleido gerą progą susilaikyti nuo pernelyg laisvo konstitucijos ir kitų teisės aktų normų interpretavimo.

Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Renatos Beinoravičienės atmestą ieškinį dėl neteisėto asmens sulaikymo ir procesinių prievartos priemonių pritaikymo. Ten rasite naudingų patarimų, ką daryti tuo atveju, kai asmuo savavališkai sulaikomas  ir pristatomas į policijos nuovadą.

Zigmantas Šegžda