Žymos archyvas: teisėjas Marjan Gerasimovič

Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras žengia į dangų

https://www.laisvaslaikrastis.lt/ingridos-simonytes-pamiseliu-taboras-zengia-i-dangu/

Kai Ingridos Šimonytės vyriausybė pernelyg daug kalba apie Kijevo problemas, toks elgesys pagrįstai kelia įtarimą, kad čia kažkas yra ne taip. Gal Kijevo tragedijos kalimas į mūsų piliečių galvas padeda sočiai įsitaisiusiai ant sofos PIŠ vyriausybei išvengti nepatogių klausimų dėl neproporcingų represijų „gelbėjant gyvybes“ nuo  nepavojingo virusiuko?

Šioje vietoje teisybės dėlei derėtų paklausti,  o kiek gi gyvybių „išgelbėjo“ LT vyriausybė, be jokių dvejonių siųsdama „pagalbą“ – mirtį nešančią ginkluotę į Maskvos ir Kijevo frontą.  O gal nepaliaujamai kurstant isteriją apie Kijevo išvadavimą tokiu būdu perdėtai reklamuojama laisvė? Veidmainiška yra kalbėti apie laisvę, kurią Šėtono tarnai iš lietuvių atėmė prisidengdami karantinais ir valstybėje įvesta nesibaigiančia nepaprastąja padėtimi.

Ingridai Šimonytei labai apsimoka vadovautis  Vakarų mainstream media skleidžiama dezinformacija apie tai, kad, užuot ieškant taikaus konflikto sprendimo, būtina  jį didinti neribotais mastais tiekiant mirtiną ginkluotę į konflikto zonas.  Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Gi, eiliniam LT piliečiui  toks nehumaniškas elgesys kainuoja nepakeliamai brangiai. Pilietis normalizuojamas, kad karinė jėga yra vienintelis sprendimas. Gal nuo šios beprotybės išgelbėtų žinojimas, kad daugeliu klausimų toli gražu ne visos pasaulio valstybės  yra kartu su JAV ir ES?

Tai, kad LT teritorijos kolonizatoriai įvedė neadekvačią cenzūrą, kelia daug abejonių, ar viskas čia yra be jokių pustonių – vien tik juoda ir balta. Kaip tai pagal komandą iš centro sutartinai trimituoja kolonijinė Vakarų mass media. Tai vakar  patvirtino per amerikiečių TV „Current time“ pasisakęs Kinijos ir globalizacijos centro (The Center for China and Globalization) mokslinis bendradarbis Andy Mok‘as: „Mes nežinome, ar buvo provokacija ir teisėta reakcija į provokaciją.“ Kruvina tikrovė dabar sprendžia dilemą, ar NATO veiksmai arba plėtra  yra visada humaniški ir greičiau priartina taiką.

Taigi pasaulinio karo beprotybės akivaizdoje Ingridos Šimonytės pamišėlių taboras (turkų k. – tot. tabur – karinė stovykla, apsupta eile sujungtų vežimų) sąmoningai pasirinko … žengti į  dangų. Mat, PIŠ vyriausybė nusprendė skraidyti padebesiais, nes iš ten pamišėlių sukeltos problemos matosi mažesnės. Arba pasirinkus kitą dimensiją yra lengviau veidmainiauti ir nukreipti čiabuvių-pilėnų dėmesį nuo dabartinės vyriausybės destruktyvių veiksmų, kurie tapo neišsprendžiama valstybės superproblema.

Nuo 2020-ųjų tęsiasi niekuo nepateisinami masiniai verslų nokautai ir lokautai. Dėl LT vyriausybės užsienio politikos žlugimo (pvz., „Belaruskalij“ ir Taivano atstovybės skandalai),  dėl nuolatinių ekonomiškai nepagrįstų ultimatumų bei keistų grasinimų Rusijai ir Baltarusijai, valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ir LT geležinkeliai liko be darbo (ir dėl to atleidžia iš darbo 3000 kvalifikuotų darbininkų), piliečių santaupas vagia dviženklė infliacija. Rezultatas – tauta skurdinama pagreitintais tempais.  Net LT Konstitucinis Teismas atsisakė ginti neokomunistų engiamų žmonių pažeistas teises („galimybių“ pasas). O ką jau kalbėti apie korupcijos liūną trijų pakopų teismų sistemoje.

Kaip noriai I. Šimonytė yra linkusi spręsti žemiškas problemas, iliustruoja toliau pateiktas pavyzdys. 2022-04-17 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda padavė skundą LT vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir teisingumo ministrei Evil inai Dobrovolskai dėl to, kad įspūdinga grupė teisėjų, sprendusių klausimus piliečio turto atiminėjimo byloje, atsisakė išreikalauti iš VšĮ „CPO.LT“ prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės Sigitos Jurgelevičienės  žyminį mokestį už 103000 Eur turtinius reikalavimus civilinėje byloje. Manoma, kad tuo būdu toliau išvardyti teisėjai pakenkė valstybei ir veikė prieš LR Konstituciją.

Tai – šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas, Jūratė Varanauskaitė (Nr. DOK-1257 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6), Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis (Nr. DOK-752 (N), teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6);

šeši Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021);

keturi Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rūta Kazlauskienė, Marjan Gerasimovič, Erlandas Stanislovaitis (civilinė byla Nr. e2-597-1130/2021) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.

2022-04-19 Z. Šegžda gavo LRV kanceliarijos atstovės Gitanos Vaškelienės atsakymą  premjerės vardu.  Ingrida Šimonytė, manydama, kad žmogaus teisių gynėjas ko gero yra plokščiažemis-lengvatikis, rašte pareiškė, kad „dėl galimai nusikalstamų teisėjų veiksmų siūlytume kreiptis su įrodymais asmeniškai į Teisėjų tarybą aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją.“ Šimonytė nori, kad suprastume „teisingai“ – reikia kreiptis ne į prokuratūrą, bet į teismų administraciją.

Gi, Nacionalinės teismų administracijos paskirtis – aptarnauti Teisėjų tarybą siekiant užtikrinti teismų sistemos, jos valdymo ir darbo organizavimo efektyvumą, teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą. Šimonytė rašte nurodė, kad „Ministrui Pirmininkui teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų bei nutarčių teisėtumą, įpareigoti juos atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus.“  Todėl Ingridos Šimonytės siūlymas teikti skundą dėl teisėjų veiksmų ar teismų sprendimų Nacionalinei teismų administracijai yra nelogiškas ir akivaizdžiai klaidinantis.

Iš LRV kanceliarijos atsakymo turinio galima suprasti tai, kad Ingridai Šimonytei ir Evilinai Dobrovolskai yra visiškai normalu, kad valstybės  tarnautoja  S. Jurgelevičienė,  nuo 2017 m. vengdama mokėti valstybei žyminį mokestį, pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus ir  padarė konkrečius piniginius nuostolius valstybei.

Kaip žinia, 2021 m.  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė  Armonaitė  paskyrė tokią Neringą Andrijauskienę VšĮ „CPO.LT“ direktore. Panašu, kad jas abi visiškai tenkina  pavaldinės Sigitos Jurgelevičienės  viražai teismuose ir nuolatinis valstybės tarnautojo prestižo žeminimas.

Ingrida Šimonytė ir VšĮ „CPO.LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė turbūt naiviai galvoja, kad valstybės tarnautojo prestižo žeminimas savaime yra pagirtinas ir sveikintinas, dėl to  visiškai suderinamas su užimamomis pareigomis valstybės tarnyboje. Šiame tekste autorius išsakė savo asmeninę  nuomonę ir rėmėsi žiniasklaidoje paskelbta informacija.

Bronius Pogrindis

Kaip teisėjas Erlandas Stanislovaitis Vilniaus r. teismo teisėjos Jolantos Bagdonienės glėbyje nėrėsi iš kailio

https://laisvaslaikrastis.lt/kaip-teisejas-erlandas-stanislovaitis-vilniaus-r-teismo-teisejos-jolantos-bagdonienes-glebyje-neresi-is-kailio/

Fašistų giesmė – štai, kur esmė.

Valdingi kūnai dangsto apartheido ambrazūrą.

Panašūs į teisėjus išsiprievartauja.

Įsiutusių kretinų choras muštruoja, plauna tavo protą.

Pasak žydų išminties, viskas prasideda nuo mažmožių, kurie tampa didelių bėdų priežastimi. Taip jau nutiko, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo  teisėja Jolanta Bagdonienė, su savo sutuoktiniu (Specialiųjų tyrimų tarnybos – STT šulas) lankydamasi D.Grybauskaitės, G.Nausėdos prašmatniuose priėmimuose ir kitose viešose vietose, bando kurti jos pačios esybei svarbų daugialypės, pozityvios ir spalvingos asmenybės įvaizdį.

Jolanta savo veikla neginčijamai įrodė turinti tokį keistą charakterio bruožą, kaip … viešas griežimas dantimis. Ši yda jau senokai drebina teisingumo pamatus. Kadangi jai nerūpi teisingumas. Revanšas – esminis galvos sopulys per dvi jos pirmininkavimo teismui kadencijas.

Pagaliau tiesa lauk lenda – Jolanta iš adatos vežimą malkų priskaldė. Pavaldūs teisėjai aklai vykdo jos valią, kenkia žmogaus teisių gynėjui Zigmantui Šegždai, kuris nuo 2014-ųjų pagrįstai audrą kelia. Jei Jolanta leido šiam klausimui taip viešai išsivystyti, tai įrodo jos, kaip teisminės valdžios atstovės, kaltę. Ir tai jau nėra Jolantos asmeninis reikalas. Į Bagdonienės karą įvelta visa trijų pakopų teismų sistema – taip teisminės valdžios  reputacija gadinama. Teisėjų ir prokurorų likimus lemia jų terorizuojamas disidentas. O tai jau skandalas.

Pasak žiniasklaidos, teisėjos Jolantos Bagdonienės dėka  nuo 2015-ųjų Vilniaus rajono apylinkės teismas sistemingai atsisako nagrinėti žmogaus teisių  gynėjo ieškinius. Dėl to, kad esą pagal 10 teisėjų kolektyvinį skundą piliečiui iškeltoje ir prokuratūros nutrauktoje baudžiamojoje byloje „nebuvo pasiektas teisingumas dėl teisėjų įžeidimo.“ (cituoju Vilniaus apygardos teismo teisėjos Neringos Švedienės žodžius).

Aiškėja, kad teisėja J. Bagdonienė nusprendė pabandyti  „pasiekti teisingumą“ kitomis – neteisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui,  neteisėtai konfiskuojant piliečio nekilnojamąjį turtą. Arba kitaip stipriai pakenkti, sukelti daugybę  kitų  nepatogumų savo įsivaizduojamam „amžinam priešui“.

Paradoksali ir sveiku protu nesuvokiama situacija, tačiau, pasak Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės, šis teismas turi 10 teisėjų, kurie negali nešališkai ir objektyviai  nagrinėti Z. Šegždos bylų! Taigi gynėjo bylos nagrinėjamos kur tik nori – Trakų, Ukmergės, Šalčininkų teismuose, bet ne Vilniuje.

Spauda jau rašė, kad 2020 metais teisėjos J. Bagdonienės pavaldinys teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo ieškovo Zigmanto Šegždos ir VšĮ „CPO“ (Centrinė perkančioji organizacija prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) specialistės Sigitos Jurgelevičienės bylą. Teisėjas Marjan Gerasimovič paskelbė spaudoje anekdotiškai nuskambėjusį teismo sprendimą. Teismo sprendimu M.Gerasimovičius  S. Jurgelevičienės naudai  atėmė iš piliečio jam priklausančią didelės vertės namų valdą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir panaikino teisėjo M. Gerasimovič sprendimą, kaip nepagrįstą ir  neteisėtą. Byla buvo grąžinta J. Bagdonienės teismui nagrinėti iš naujo.

Dabar matyti, kad Jolanta sustygavo naują procesą, šią bylą nagrinėti  paskirdama Vilniaus regiono apylinkės teismo (Šalčininkų rūmai) naujokui – teisėjui Erlandui Stanislovaičiui. Bylos baigtis visiems išaiškėjo prieš mėnesį iki parengiamojo teismo posėdžio. 2021 m. balandžio 7 dieną  S. Jurgelevičienė išsiuntė Z. Šegždai ir advokatui E. L. štai tokio turinio elektroninį laišką: „Aš kitaip matau ir  bylinėjimosi procesą ir jo rezultatus, manau, kad apsisukus įrodinėjimų ratui greičiausiai bus grįžta prie ankstesnio (teisėjo M. Gerasimovič)  sprendimo.“

Iš pastarojo teiginio galima suprasti, kad teisėjas Erlandas Stanislovaitis gavo ir vėliau įvykdė J. Bagdonienės įsakymą iš piliečio atimti namus antrą kartą. Vertinat čia išdėstytus teisėjų ir S. Jurgelevičienės veiksmus teisės požiūriu, galima pagrįstai konstatuoti nusikalstamos veikos požymius (šio nusikaltimo sudėtis yra formali) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnį – prekyba poveikiu.

2021 m. rugpjūčio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 teisėjas E.Stanislovaitis priėmė sprendimą, kuriuo be jokių skrupulų buvo antrą kartą atimtas iš piliečio visas jam priklausantis turtas. Pastebėtina, kad dar neprasidėjus teismo posėdžiui, teisėjas Erlandas paprašė proceso dalyvių  sutikimo itin sudėtingą bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl tokio, manau, pavojingo teisėjo elgesio turėtų itin sunerimti Teisėjų taryba.

Teisininko vertinimu, E.Stanislovaičio priimtas teismo sprendimas išskirtinai ir pabrėžtinai be jokios motyvacijos, netgi su tomis pačiomis klaidomis, kurias  buvo padaręs teisėjas Marjan Gerasimovič. Teisėjas sprendime ieškovą pravardžiuoja „šiekovu“,  painioja ginčo šalis, keturiose  teismo sprendimo vietose ieškovą Z. Šegždą  įvardindamas  atsakovu, atsakovę S.Jurgelevičienę įvardindamas ieškove. Tokia painiava teismo sprendimą daro neaiškiu, prieštaringu ir neteisingu.

Labiausiai teisėjas Erlandas Stanislovaitis prašovė (apsišovė?) paleisdamas į eterį frazę su keletu įmontuotų logikos klaidų: „Ieškovas neįrodė, kad jo prašomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.“

Pakanka atsikirsti tuo, kad iš teisėjo pasisakymo matyti,  jog jis neanalizavo ieškovo įrodymo – atestuotos architektės išsamaus projektinio pasiūlymo. Norėčiau skaitytojui paaiškinti, kad nelogiška frazė „ieškovas neįrodė“ sudaro pagrindą manyti, jog teisėjas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai organizavo  įrodinėjimo procesą teisme, t.y. teisėjas pažeidė Konstitucijos ir tarptautinės sutarties saugomą žmogaus teisę į teisingą teismo procesą.

Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės sąlyga. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai.

Manau, kad per teismo posėdį gražiai susimovė ir atsakovės advokatė Ingrida Krolienė. Tai ta pati Riomerio universiteto dėstytoja, kuri nuolat teikia savo kandidatūrą LT Prezidentui ir Teisėjų Tarybai, kad ją paskirtų į Vilniaus apygardos teismo teisėjos postą.

2021-07-22 prašyme teismui Ingrida Krolienė nurodė, kad S. Jurgelevičienei priteistinos 700Eur dydžio išlaidos už pasamdyto  neaiškaus piliečio Dariaus Kalibato  2021-05-20 d. parengtą dokumentą – „vertinimo aktą.“. Šis pilietis iki šiol neaiškus, nes teismas jo tapatybės nenustatė, jo asmens kodas teismui nėra žinomas.

Turiu pagrindo manyti, kad D.Kalibato surašytas „vertinimo aktas“ nėra teisės aktų nustatyta tvarka įformintas techninio projekto ekspertizės aktas. Pastarasis vertinimo aktas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“  34 punkte nustatytų reikalavimų techninio projekto ekspertizės akto sudėčiai.

Taipogi, pasak teisininkų, Darius Kalibatas „vertindamas“ atestuotos architektės projektą,  neleistinai peržengė savo kompetencijos ribas, numatytas jo, kaip statybininko, kvalifikacijos atestate. Įdomioji dalis ta, kad 700Eur dydžio sąskaitą išrašė ir pinigus už darbą  gavo ne „dokumentą“ parengęs Darius Kalibatas, bet kažkoks už jį dar neaiškesnis asmuo – Aidas Kvedaras.

Advokatė Ingrida Krolienė, nerdamasi iš kailio, Darių Kalibatą įvardijo „teismo ekspertu“,  turėdama tikslą suklaidinti teismą pasinaudojant galimu teismo technologiniu naivumu, Norėta, kad pagal mąstymo stereotipą  teismas padarytų logikos klaidą,  esą pasamdytas teismo ekspertas, kaip taisyklė, nemeluoja ir nesukčiauja.

Panašu, kad euforiškai tęsdama psichologinę ataką ir praradusi realybės jausmą, advokatė Ingrida Krolienė sumenkino/pažemino teisėjo Erlando Stanislovaičio reputaciją, teismo posėdžio metu du kartus  pasisakiusi, kad nei ji pati asmeniškai, nei teisėjas neturi specialių žinių tam, kad galėtų teisingai išnagrinėti bylą.

Siekdama aiškumo dėstomų machinacijų ir klastočių raizgalynėje, teksto autorė kreipėsi į karvę patarimo, prašydama paaiškinti, kodėl Jolanta Bagdonienė ničnieko neišmoko per tuos septynerius karo su disidentu metus.

Čia skaitytojui gali kilti klausimas, ar galime pasikliauti karvės išmintimi. Manyčiau, kad yra didžiulis skirtumas tarp karvės ir fašisto. Karvė, skirtingai nei beprotis fašistas, turi įgimtą baimės jausmą, todėl pati gali spręsti, kaip jai elgtis. Karvė elgiasi protingai. Apkvailinti proletarai yra priversti vykdyti išmuštruotų fašistų įsakymus, o karvė – ne.  Taigi karvė autorei patarė: „Jolanta žaidžia su ugnim, nes pro medžius miško nemato.“

Apie ką nuo 2015-ųjų mąstė, į kokį tašką žiūrėjo, ką stebėjo, kodėl nieko nedarė ir kur trijų pakopų teismų sistemą vedė tuometinis Teisėjų tarybos pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, už visa tai, kas išdėstyta pagal užimamas pareigas atsakantis? Ir kiek dar ilgai jis už tai bus (ne)atsakingas? Nežinau, kaip visa tai paaiškinti. Ar tokiu būdu „objektyvus stebėtojas“ formuoja naują fašistinės/autoritarinės valstybės piliečiams taikytiną „nepasiekiamo teisingumo“ standartą?

Šalčininkų rajono karvės apturėtų gardaus juokučio, jei pamatytų, it bimbalą pro šalį zvimbiantį, į juodo limuzino „Jaguar“ vairą įsikibusį cretin‘ą žydru kostiumu. Kaip tik šiame kontekste baltoji „Tesla“ ar juodasis„Jaguaras“ transliuoja „statusą“ ir tarnauja kaip kompensacija tūlam  fašistui – vidinių baimių užguitam neūžaugai ar dvasios elgetai.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

 

Kaip Algimanto Valantino klupčiukas – teisėjas Marjan Gerasimovič iš žmogaus turtą jėga išlupo

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė S.Jurgelevičienė  atėmė namą iš vyro, pas kurį apsigyveno

https://laisvaslaikrastis.lt/20739-2/

 Ugnė Kryžiutė

Pagal teisės viršenybės ir pagarbos žmogui rodiklius pasivijome Baltarusijos diktatoriaus režimą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas šokiravo tautą, duodamas suprasti, kad teismas atliko tiesos ir teisingumo aktą, kai į laisvę paleido septyniolikmetį Jurbarko politikės sūnų, kuris kėsinosi išprievartauti ir žiauriai sužalojo merginą. Tuo regis teisminė valdžia patvirtino esanti sunkių nusikaltėlių paklusni tarnaitė.

Totalitarinės valstybės teismų sistemos „tiesos ir teisingumo“  žygis tęsiasi, prekyba teismo sprendimais klesti.  Toliau pateiksiu faktus ir nuomonę, kaip asmens nuosavybės teisę  „gina“  teismų sistemos skaudulio A.Valantino  priežiūroje esantis  Šalčininkų teismo teisėjas Marjan Gerasimovič.

Jau rašiau apie tai, kaip civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas M.Gerasimovič 2020-06-11 d. teismo sprendimu atėmė Vilniaus rajone esančius namą su žemės  sklypu iš žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos. Neteko girdėti, jog teisėjas būtų paneigęs, kad vykdė užduotį. Taip vadinamo teisminio plėšikavimo būdu  išluptą turtą teismas perdavė Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorei Sigitai Jurgelevičienei.  Kad taip ir galėjo įvykti, rodo „nekorumpuoto“ Šalčininkų  teisėjo M.Gerasimovič teismo sprendimo turinio vertinimas.

Civilinio kodekso 4.93 straipsnyje įtvirtintos savininko teisių apsaugos garantijos – niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Tačiau totalitarinėje valstybėje asmens nuosavybės teisė išnyksta, kai kriminalinis elementas įsako „nepriklausomam“ teismui atimti iš žmogaus itin didelės vertės turtą. Pagal nusikaltėlių tarnaitės nerašytas taisykles yra normalu, kai teisėjas gali vadovautis ne įstatymu, bet užsakovo ieškiniu, kuriame surašyti konkretūs pageidavimai.

Šiuo atveju teisėjas M.Gerasimovič net nesusimąstęs apie tai, kad bus pričiuptas, teismo sprendime putlia ranka  pažodžiui nuplagijavo tekstą nuo S.Jurgelevičienės ieškinio. Tik regis iš teisėjo plagiatorius išėjo ne koks. Jei būtų atidžiau  perskaitęs teismo sprendimą prieš dėdamas parašą, teisėjas nebūtų taip gražiai apsijuokęs.

Cituoju teisėjo sprendimą: „Tai tik įrodo, kad Z.Šegžda neketina faktiškai dalinti turto, o ir toliau sieks bendrai juo naudotis ar visaip man sudaryti trukdžius gyventi šiame gyvenamajame name.“ Supraskite, kad Z.Šegždos būste matyt apsigyveno pats teisėjas M.Gerasimovič!  Teisėjas taip ir pareiškė, kad šiame name jam bus trukdoma gyventi. Galima tik spėlioti, ar Marekas neįsitaisė ten meilužės. Kiek žinau, S.Jurgelevičienė  šiame name gyvena viena nuo 2014 metų, kai savo vaiko tėvą išvijo policinėmis priemonėmis.  Pasak Mareko teisinės sąmonės,  nuo tada namu gali bendrai naudotis kas tik nori, bet tik ne jo teisėtas savininkas!

Pagal teisėjo planą, jei namas būtų įvardytas kaip nedalus, jį galima palikti S.Jurgelevičienei. Na  o Z.Šegždą galima išvaryti iš namo „atidalinant“ taip, kad šis liktų be turto. Teismo sprendime teisėjas M.Gerasimovič, įrodinėdamas, kad dviejų aukštų 325 kv. m ploto namas nėra dalus daiktas, be jokių skrupulų suklastoja teismo eksperto pasisakymą, teigdamas, jog „ekspertas Saulius  Raslanas paaiškino, kad gyvenamojo namo atidalinimas nors teoriškai ir yra įmanomas, tačiau tam reikalingos lėšos būtų neproporcingos ir neadekvačios.“  Tačiau faktiškai ekspertas pasakė taip: „Atidalinti namą fiziškai įmanoma, tiktai klausimas, kiek kainuos. Reikėtų projektą paruošti ir skaičiuoti sąmatas. Manau, kad daug kainuotų.“

Pasak teisėjo, namo atidalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą namo naudojimo paskirčiai, kadangi reikalinga namo rekonstrukcija. Tačiau architektės išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju namo rekonstrukcija nereikalinga: „šį daiktą galima padalyti natūroje paprastojo remonto būdu suformuojant du atskirus turtinius vienetus.“  Tačiau teisėjas Marekas tyčia pašalino įrodymą (architektės išvadą), net nepateikęs jo atmetimo motyvų. Be to teisėjas nepateikė ir įrodymų, kad namo  atidalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą namo naudojimo paskirčiai.

Toliau. Net jei ir būtų pagrindas sutikti su tokia teismo pozicija, kad ieškovo pateiktas namo atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimams, tai turi ir gali būti padaryta tik ekspertizės metu, o ne teisėjui Marekui  deklaratyviai konstatuojant, jog iš pažiūros jam atrodo, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teisėjas sprendime taip pat teigia, kad jam nėra suprantamas reikalavimas žemės sklypo naudojimo dalis nustatyti taip, kad jis būtų kitoje pusėje nei asmeniui siūlomos gyvenamosios patalpos. Teisėjas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir nevertino, tik teigia, kad jam „nesuprantama“, tačiau tai nėra teisinis argumentas. Mareko kaip valstybės išlaikomo teisėjo pareiga buvo teismo posėdžio metu ištirti tai, kas ten jam taip „nesuprantama“.

Pastebėtina, kad teisėjas M.Gerasimovič savo sprendime yra nenormaliai  keistai prieštaringas. Kalbėdamas apie namo atidalinimo projektą jis teigia, kad ieškovo Z.Šegždos pateiktas projektas (kurį paruošė specialų išsilavinimą turinti ginčo namo architektė) yra nieko vertas, o štai atsakovės S.Jurgelevičienės  pateikta Kredito unijos „Taupa“ pažyma apie viso labo teorinę galimybę atsakovei gauti kreditą, yra tinkamas ir atsakovės teiginius įrodantis dokumentas.

Dėl teismo dar vieno suklastoto teiginio, kad nėra išlaidų dydžio paskaičiavimų. Architektė nurodė preliminarų išlaidų dydį, vėliau pats ieškovas pateikė tas išlaidas pagrindžiančias sąmatas iš profesionalių statybininkų, kurių teismas sprendime ne tik kad neįvertino, tačiau priešingai bylos medžiagai teigia, kad byloje nėra dėl to jokių duomenų.  Štai kokia „teisingumo“ samprata vadovaujasi  Gerasimovičius.

Neapsieita ir be kito kuriozo. Prisikabino teisėjas Marekas prie ieškovo amžiaus. Neaišku, kuo reikšmingas ieškovo amžius šioje byloje. Nes jei sakytume, kad teisėjas žiūri į ieškovo didelį amžių, tai būtų galima visus atskirai gyvenančius vyrus dėl jų amžiaus duoti teismą ir prašyti, kad jie vietoje periodinių išmokų atiduotų savo turimą turtą vaikų naudai.  Teisėjas vėl save išstatė pajuokai, netyčia paspęsdamas sau spąstus. Juk pats Marekas pagal savo amžių nenumaldomai artėja prie lemtingos ribos. Pagal teisėjo sugalvotą taisyklę jam pačiam grėstų būsto konfiskavimas.

Teismo nuostata, kad teismas sprendimu įvertina ir kitas ieškovo skolas atsakovei, pavyzdžiui, teismas nurodo įvertinantis tai, kad ieškovas yra skolingas atsakovei 2 850 Eur  pagal kitų teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas, yra kritikuotina kaip neteisėta ir nepagrįsta, bei peržengianti bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, neturėjo jokio pagrindo nuspręsti, kad už iš ieškovo paimamą turto dalį tokiu būdu ieškovas atsiskaito su atsakove pagal kitus įsiskolinimus. Tokia teisėjo M.Gerasimovič pozicija yra tarsi turto konfiskavimas, tačiau teismas šioje byloje tokių įgaliojimų neturi ir taip elgtis negali.

Kas tai – teisėjo įžūlumas ar godumas? Kiti žmonės pasakytų, kad teisėjo gyslomis teka „batjkos“ Lukašenkos kraujas. Kaip ir Lukašenka, jo tautietis Marjan Gerasimovič moterų nemuša nei tiesiogine prasme, nei perkeltine. Matyt, gavo teisių išaiškinimą iš savo nagingos žmonos Terezos. Kaip liaudies išmintis  sako, nagai į save lenkti.  Ar pakelsi ranką žmogus prieš tokio kalibro žvėriuką?  Juk Tereza Gerasimovič Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų rajone antstoliauja. Teismų sprendimus prievarta įgyvendina. Žinot, kaip su tais antstoliais būna. Reali pagunda, kad kokie  nesužiūrėti trobesiai su priklausiniais kyšt po skvernu  priglaudžiami ar perleidžiami. Taip sakant, totalitarinio režimo valią vykdant.

Nepaneigta, kad Valantino uolusis klupčiukas Marekas šįkart buvo įsakmiai  prikalbintas pagelbėti VPT eksdirektorei civilinėje byloje. Ne, ką jūs, dabartinėmis sąlygomis kyšio už paslaugas nei Valantinas, nei Marekas nė už ką nepriimtų! Tai tikri džentelmenai. Yra toks tarybinis filmas „Sėkmės džentelmenai.“ Kas šio filmo nematėte, pažiūrėkite ir suprasite, kodėl dabar teisėjai Algimantas Valantinas ir Jolanta Bagdonienė krūpčioja lyg ant įkaitusios keptuvės sėdėtų. Gaila, kad teisingumo ministerija Lukiškių tardymo izoliatorių uždarė. Būtų dar kraupiau. Be to ne teksto autorės darbas vykdyti slaptą Valantino, Jolantos ir Mareko sekimą.  STT čia turėtų paplušėti.

Kita vertus, kam imti eurus, kai kone kasdien yra galimybė užchaltūrinti, atsiprašau, ką nors konfiskuoti? LR režimo vardu. Štai nuo čia aukštasis pilotažas prasidėtų. Būtų kuo prieš Solečnikų (Šalčininkų, – vert. iš baltarusių k.) šlėktas  pasipuikuoti „co to ja, co to moja kamzelka!“ (sermėga ant griešno kūnelio, – vert. iš hebrajų k.). Be to sėkmingai atlikus šacher-macher su Jurgelevičiene, Solečnikų-Varėnikų-Druskienikų grafystėje būtų garantuota monopolija vystant šeimos verslą su kodu „Teisėjo ir antstolio koncernas“ . Tada brolyčiui jokios STT kratos nebaisios!

Dominykas Griežė portale  alfa.lt 2019-02-12 dieną rašė apie antstolių turtus. Turtingiausių iš 18 antstolių turtai kelia ir įspūdį, ir pavydą. Pavyzdžiui, Marijampolės regione dirbantis antstolis Artūras Auglys deklaravo 2017 m. turėjęs turto, kurio vertė – kiek daugiau nei 170,6 tūkst. eurų. Beveik 90 tūkst. eurų vertės turtą 2017-aisiais deklaravo ir A. Auglio sutuoktinė, tačiau antstolis taip pat nurodė turintis 84 779 eurų skolą.

Tačiau A. Auglio turtai nublanksta prieš Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų apylinkėse dirbančios antstolės Terezos Gerasimovič turtus.  Tereza deklaravo 2017 m. turėjusi butų, namų, žemės, automobilių ir laisvų lėšų, vertų 304,8 tūkst. eurų, ir jokių skolų! Tiesa, reikia paminėti, jos Terezos turtinei padėčiai įtakos galėjo turėti ir tai, kad jos vyras – teisėjas Marjan Gerasimovič. Jis pats deklaravo turįs gerokai mažiau turto, verto apie 170 tūkst. eurų.

Senam kyšininkui ir turto prievartautojui pinigai nekvepia. Tačiau tiesa akis bado. Sukauptų turtų gausa stebėtinai koreliuoja su teisėjo priimtais sprendimais.

Algimanto Valantino sėbras – teisėjas Marjan Gerasimovič atėmė 200000Eur turtą iš žmogaus, nes šis atskleidė milžinišką korupciją

https://laisvaslaikrastis.lt/algimanto-valantino-sebras-teisejas-marjan-gerasimovic-ateme-200000eur-turta-is-zmogaus-nes-sis-atskleide-milziniska-korupcija/

Teisėjų korupcijos byloje sulaikyti dvylika teisėjų – prokuratūra tiria daugiau kaip 130 nusikaltimų. Teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu. Keturi teisėjai korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Vienas šių teisėjų yra Teisėjų tarybos narys.

Po Seimo narių  L.Kasčiūno ir A.Bilotaitės raginimo paviešinti įtariamų keturių teisėjų pavardes, už šiuos galvą guldydamas  į Seimą kreipėsi Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Teismai turi problemų, nuo kurių teisminė valdžia nebėga ir nesislapsto, –  dūsavo savo kreipimesi A. Valantinas. – Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu.“  Valantinas desperatiškai mušėsi į krūtinę, esą „teisminė valdžia yra tyli, nesikišanti į politinius procesus, bet kiekvieną dieną santūriai ir sunkiai dirbanti, kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.  Tačiau kas gali patikėti šia demagogija? Manęs neįtikinote, Valantinai! Verčiau priešingai. Iš tai kodėl.

Liaudies patarlė byloja: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa“.  Kažkas panašaus kaip ir šiuo metu, anot Valantino, „teisminė valdžia yra tyli.“ Vieša paslaptis, kad tylus „kiaulių pakišimas“ teismų bylose (prekyba teismų sprendimais) tapo įprasta teismų praktika. O gal teisminė valdžia yra įbauginta ir nutildyta,  todėl ir tyli, kadangi ją jau seniai paralyžiavo kriminalinis elementas?! Toliau pateikti faktai, manyčiau, akivaizdžiai atskleidžia korupciją teismuose bei parodo, kokias metodais Valantino protektorate darbuojasi pavojingi nusikaltėliai.

Jau ne kartą rašiau apie mūsų visuomenės pūlinį – valstybės viešuosius pirkimus, kai per nešvarius sandorius buvo išvogtos milijardinės lėšos iš valstybės biudžeto. „Valstiečių“ inicijuotos Seimo komisijos nustatė, kad daugiausia nuostolių valstybė patyrė 2011-2018 metais, t.y. tuo metu, kai Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) faktiškai vadovavo Sigita Jurgelevičienė. Įtariama, kad atlikdama savo pareigą – valstybės viešųjų pirkimų monitoringą, ji „nepastebėjo“ masinio valstybės turto grobstymo, kurį vėliau nustatė į valdžią atėję „valstiečiai“. Dabar Jurgelevičienė dirba eiline specialiste dviejose valstybės įstaigose: „Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ ir CPO (Centrinė perkančioji organizacija).

Dar 2014 metais žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda kritikavo, kad VPT direktorė Sigita Jurgelevičienė netinkamai vykdo savo pareigas. S.Jurgelevičienę tuo metu stojo aršiai ginti policininkų, prokurorų ir teisėjų armija, įskaitant ir patį „teismų sistemos skaudulį“ – teisėją A.Valantiną, tam, kad susidorotų su ją kritikuojančiu aktyvistu. 2014 metų gegužę Jurgelevičienės reikalavimu žmogaus teisių aktyvistui buvo iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla, nuožmi egzekucija tęsiama iki šiol.

Kaip ne kartą rašė žiniasklaida, įsibėgėjus baudžiamajam persekiojimui, kaip įtariama, Valantinas  gindamas Jurgelevičienės interesus, aktyvistui(o) iškeltose civilinėse bylose galimai „suorganizavo“ dar vieną įspūdingą būrį pažeidžiamų teisėjų.  Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Marjan Gerasimovič, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė,  Rūta Kazlauskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Vilniaus apygardos teismo teisėjai Laima Gerasičkinienė, Irmantas Šulcas, Jelena Šiškina,  Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Alvydas Barkauskas, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Edvardas Juozėnas ir Renata Beinoravičienė.

2020 m. birželio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-719-604/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Marjan Gerasimovič, aklai vykdydamas Jurgelevičienės valią, teismo sprendimu atėmė iš Z.Šegždos jam priklausančius pusę namo ir žemės  sklypo, kurių bendra vertė 200 tūkst. eurų.  Manau, kad tai precedento neturintis reideriavimas ir išlupto turto perdavimas Jurgelevičienei, ko pasekoje kriminalinis elementas galėjo atsidėkoti Jurgelevičienei „už nuopelnus“ valstybės viešuosiuose pirkimuose.

Mano vertinimu, minėtame teismo sprendime, kuris savo esme yra ir antikonstitucinis, teisėjas Marjan Gerasimovič tiesiog atvirai išsityčiojo iš įstatymo – pateikė itin keistus, neadekvačius motyvus bei šiurkščiai pažeidė  Civilinio kodekso (toliau – CK)  nuostatas.  Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas Z.Šegždai be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Peršasi išvada, kad turto išplėšimo byloje teisėjas Marjan Gerasimovič vadovavosi  bandito logika, bet ne įstatymu: kadangi žmogus rašė skundus valstybės institucijoms, atsiranda motyvas už tai keršyti ir bausti – atimti iš jo vienintelį būstą.

Matant ką tik pateiktus banditizmo pavyzdžius,  it nuvalkiotas anekdotas skamba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino teiginys, esą teisminė valdžia dirba tam, „kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.

Ugnė Kryžiutė