Žymos archyvas: teisėjas Rinaldas Adamonis

Teisėjai Alvydas Pikelis, Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė paskelbs nuosprendį demokratinei valstybei

http://biciulyste.com/mums-raso/nuosprendi-demokratinei-valstybei-paskelbs-lietuvos-auksciausiasis-teismas/#more-14645

Lietuvių tautos pasipriešinimas (arba nesipriešinimas) Deep state vadeivų vykdomai šliaužiančiai valstybės okupacijai pasiekė lūžio tašką. Mainstream media marionečių kurstoma koronaisterija, žodžio laisvės ribojimas, masinis verslų uždarymas, šalyje įvesti griežti judėjimo ribojimai  kalba apie tai, kokiais metodais pakertama valstybės konstitucinė santvarka. Deep state kolaborantams beliko užimti paskutinę demokratinės valstybės tvirtovę – atimti piliečių prigimtinę teisę į privatų gyvenimą.

Kaip ir kieno rankomis tai bus įgyvendinta? Demokratinė valstybė išnyks itin netikėtu ir plika akimi nematomu būdu.  Svarbus veiksnys užtikrinant destruktyvių veiksmų sėkmę  – pasiekti, kad teisininkų klanas ir Mainstream media tylėtų lyg vandens į burną prisėmę. Kad nekiltų pasipiktinimo banga, kaip visada, opozicija liks apgauta ir nukvailinta.  Teismas nesiafišuodamas priims nutartį. Nuo tada precedentas (kasacinio teismo praktika)  bus taikomas visose teisminėse bylose, kuriose sprendžiamas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimas.

Ką reikštų tokia „kasacinio teismo praktika“ asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Tai reikštų, kad kiekvienas, slapta ar klasta patekęs į privačią  namų valdą, turės teisę diktofonu ar vaizdo kamera įrašyti piliečių pokalbį. Toks be teismo sankcijos gautas įrašas galės būti teikiamas teisėsaugai, pagrindžiant piliečio padarytą „nusikalstamą“ veiką, užfiksuotą  nelegaliame įraše. Atsiras begalinė erdvė  baudžiamųjų bylų klastojimui, palengvės raganų medžioklė  politinio arba kriminalinio susidorojimo prasme.

Apie tai, kaip gyvens lietuvis atėmus jam teisę į gyvenimo privatumą, gana tiksliai rašo Algimantas Rusteika: „Susituokus socialiniai darbuotojai nuolat pagal patvirtintus grafikus, o taip pat ir pagal operatyvinę informaciją iš skundimo linijų atlieka patikras vietose, neatitinkančius nustatytų reikalavimų sutuoktinius paima, uždeda apykojes ir atiduoda globėjams panaudai… Savavališko nėštumo atveju nelegalus produktas konfiskuojamas.“

2021-02-13 dieną  rašytoja Dalia Staponkutė šia tema pasisakė dar taikliau: „Vergovė paprasčiausiai keis savo pavidalą. Nesunkiai įsivaizduoju baisesnes už vergovę santvarkas, tarpstančias ant valdovų klastos ir melo. Jos sugebės nukvailinti žmones taip, kad jie prilygs mašinoms, tačiau tikės esantys laisvi ir noriai klausys valdžios. Jos pavers žmogui būtiną poilsį ir malonumą aistra dirbti, stipria, kaip barbarų aistra kariauti.“

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda, dar 2014-aisiais atskleidęs šį piliečių pavergimo mechanizmą, nusprendė pasipriešinti. Tais pačiais metais jis apskundė prokuratūrai ir teismui Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorus (vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo. „Teisinė sistema“ nedelsdama griebėsi bauginimo taktikos: 2014-12-03 žmogaus teisių aktyvistas pagal suklastotą baudžiamąją bylą buvo suimtas 50 dienų terminui.

Buvęs generalinis prokuroras, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas atlieka pilkojo kardinolo rolę Z.Šegždai iškeltoje baudžiamojoje byloje. Iki šios dienos  žmogaus teisių aktyvistas tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Tai reiškia, kad Z.Šegžda žengė teisinga linkme: atskleidė sąmokslą ir paskelbė karą mafijinei „teisinei sistemai“.

Teisminei valdžiai labai nepatinka tai, kad aktyvistas paviešino daug dokumentų įrodančių, kokiu būdu  mafijinė sistema daro teisės pažeidimus. Ir kaipgi patiks, jei pilietis perprato ir atskleidė Deep state vadeivų slaptą planą – pripratinti žmones prie minties apie tai, kad valstybės represinės struktūros niekada nebus baudžiamos už nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Kaip žinia, teoriškai mūsų Konstitucija, Civilinis kodeksas,  Baudžiamasis kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti teisės aktai  remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatomis. Tačiau didžioji dalis piliečių ir dabar nežino, kad realiame gyvenime šališkas teismas valstybės vardu priimdamas sprendimą, kaip taisyklė, teisės aktais nesivadovauja.

Žmogaus teisių aktyvistas Z.Šegžda dar 2015-ųjų vasarą internete patalpino tekstą „Slaptas asmens sekimas: ką apie tai žvangina teisės tarnų teisinė sąmonė“, kuriame apžvelgė  2014-2015 metais prokuratūros ir teismų priimtus nutarimus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų. Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė (2014-11-24 ir 2014-12-22) teigia, kad įstatymai nedraudžia asmeniui slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Prokurorė įrodinėja, kad valstybės įstaigos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atlikti ir policijai pateikti privačių pokalbių įrašai nelaikytini atliktais pažeidžiat teisės aktus. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Eugenijus Papučka (2014-12-23) irgi šiuo klausimu neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys (2015-03-04) bei  prokuroras Stanislav Barsul (2015-03-18) skundus dėl neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo vertina kaip slaptai sekamo asmens objektyvų nepasitenkinimą ir emocijas, susijusias su nepalankiais sprendimais, priimtais aktyvisto atžvilgiu. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas (2015-01-19) taip pat neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių, jei privatus asmuo be mūsų sutikimo renka ir trečiajai šaliai atskleidžia informaciją apie mūsų privatų gyvenimą. Prokuroras nemano, kad šioje situacijoje S.Jurgelevičienė garso įrašus būtų padariusi įstatymų draudžiamu būdu.

Apibendrinus prokurorų išsakytas mintis, galime susidaryti aiškų paveikslą, kad, jei kreipsimės į prokuratūrą dėl neteisėto kišimosi į asmens privatų gyvenimą, t.y. dėl informacijos rinkimo be asmens sutikimo jo namuose, labai tikėtina, kad tokia skundžiama veika nebus vertinama, kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Dabar pažvelkime, kaip mums rūpimą žmogaus teisių pažeidinėjimo problemą suvokia Vilniaus apygardos teismų teisėjai. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius (2014-10-30, 2015-01-14 ir 2015-01-23) problemos nemato, nurodydamas, kad periodiškas garso ar vaizdo įrašų darymas be asmens sutikimo gali būti vertinamas ne kaip neteisėtas duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą, bet kaip siekimas įrodyti sekamo asmens elgesį ir jo daromą poveikį. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko (2014-12-12), neteisėtai atėmusi laisvę aktyvistui 14 dienų terminui,  savo požiūrį dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidimo  pristato taip: „Tuo atveju, jeigu veiksmai, kuriais gauti duomenys, nėra specialiai reglamentuojami, vadovaujamasi principu „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.  Teisėja pabrėžia, kad „įstatymai nedraudžia slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio (2015-02-10) pozicija mus dominančiu klausimu idealiai sutapo su prokuroro Dariaus Čapliko nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis (2015-03-18),  teigia, kad Z.Šegždos skundžiamu atveju slapta padaryti garso įrašai neįrodo nusikalstamos veikos fakto.  Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-2015 metais teismo nutartimis spręsdamas aktyvisto Z.Šegždos neteisėto suėmimo klausimus jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, kuri grindžiama įstatymu uždraustu būdu padarytais garso įrašais, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo taipogi „nepastebėjo.“ Taigi, teisėjai teismo nutartyse dėsto poziciją, kad asmens slaptas sekimas, kaip žmogaus konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, yra mažareikšmė problema (!).  Visiems leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, žmogaus teisių aktyvistas toliau tęsė kovą už demokratinę valstybę,  rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus. 2017-ųjų rugsėjo mėnesį portalas „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas R.Adamonis“ pristatė aktyvisto teisminio karo mastą:

„Lietuvos Prezidentūra (Dalia Grybauskaitė, – aut. past.) yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“.  Z.Šegžda padavė aštuonis skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, šešis skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkams Vytautui Zeliankai (dabar – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, – aut.past.) ir Loretai Braždienei, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (pastarosios  komisijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, – aut.past.) Be to aktyvistas dešimt kartų skundė teisėjo R.Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad žmogaus teisių aktyvisto aštuonis  apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas R.Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui.“

Didžiausią susirūpinimą kelia faktai, kad aktyvisto apeliacinius skundus dėl Baudžiamojo proceso kodekso  pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės paskirti „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys, Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė aktyvisto prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad šie teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą –  patikrinti ir užtikrinti teisėjo R.Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

2018-04-08 dieną laikraštyje „Bičiulystė“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą pavadinimu „Mūsiškiai hongweibing‘ai: „Piliečius terorizuojame nemokamai, nes už tai moka valstybė.“ Pasak autoriaus, „garso įrašai, užfiksuoti pažeidžiant teisės normas, teikiami teisėsaugai, kuri žmonių turtinius ir šeiminius ginčus nepagrįstai kriminalizuoja. Vien tik 2017 metais  taikant „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ diskursą Lietuvoje buvo iškelta apie 10 tūkstančių baudžiamųjų bylų.“

2017-11-27 ir 2017-12-28 nutartimis teisėjas R.Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė paskyrė garso įrašų, užfiksuotų pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teismo kompleksinę informacinių technologijų-fonoskopinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras savo metodikoje teigia, kad tokia ekspertizė daroma tik ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Gi, žmogaus teisių gynėjas nėra kaltinamas kontrabanda, kyšininkavimu ar prievartavimu. Iš to, kad buvo paskirta ir atlikta neteisėta teismo ekspertizė, t.y. pilietis persekiojamas taip, lyg jis būtų ypač svarbus kontrabandininkas, galima spręsti, kad  teismai ir teismo ekspertai atliko ypatingos svarbos užduotį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovų Giedriaus Mozūraičio ir Vidmanto Vaitekūno užduotį gavę teismo ekspertai Pavel Krasovski, Jelena Devenson ir Renata Konarskienė atliko įstatymu uždraustu būdu gautų garso įrašų ekspertizę. 2018-04-10  Z.Šegžda teismo ekspertų veiklą apskundė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Skunde pažymėjo, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 58–59 punktų nuostatas. Minėta taryba 2018-11-08 sprendimu aktyvisto skundo dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Aktyvistas tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019-08-02 teisėjų kolegija (teisėjai Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė; bylos Nr. I-1471-1063/2019)  sprendimu Z. Šegždos skundą atmetė. Akcentuotina tai, kad teisėjas Tomas Blinstrubis yra minėto teismo pirmininko pavaduotojas.  Z.Šegžda skunde tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra netinkamos kokybės, prieštaraujančios viena kitai, neteisingos, padarytos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir panašiai. Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, jog Z.Šegžda, pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o teismo ekspertų išvadą turėjo įvertinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

Netenkinęs pagrindinio aktyvisto reikalavimo panaikinti tarybos sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo skundo reikalavimo dėl  tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Šį teismo sprendimą aktyvistas apskundė apeliacine tvarka. Jis skunde nurodė, jog vien aplinkybė, kad teismo ekspertai nevykdė teismo sprendimo ir savavališkai kompleksinę ekspertizę išskyrė į dvi dalis tam, jog nebūtų pateikta bendra visų trijų ekspertų išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, o prieštaringas ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas ir Arūnas Sutkevičius) 2021-02-10  apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-192-556/2021 pagal Z.Šegždos apeliacinį skundą. Skundą, kaip ir reikėjo tikėtis, šie teisėjai atmetė.

Svarbu pažymėti tai, kad pastarojoje byloje 2021-01-18 dieną  teisėjas Ramūnas Gadliauskas nusišalino nuo aktyvisto apeliacinio skundo nagrinėjimo. Teisėjas R.Gadliauskas pripažino, jog jis „2018 – 2020 metais, būdamas Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju, yra ne kartą nagrinėjęs Zigmanto Šegždos skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų, nagrinėjusių minėtą baudžiamąją bylą, veiksmų. Ši aplinkybė gali sukelti abejonių, ar teisėjas yra nešališkas objektyviąja prasme.“

Paaiškinu, kad teisėjas R.Gadliauskas tuo metu buvo Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pavaduotojas, tad yra gerai susipažinęs su aktyvisto keliamų klausimų svarba bei galbūt gaunamais nurodymais išsukti žmogaus teisių pažeidėjus nuo įstatymais apibrėžtos atsakomybės.  Panašu, kad dabartinis Teisėjų tarybos sekretorius R.Gadliauskas, eilinį kartą patyręs A.Valantino spaudimą užglaistyti skandalą, suprato, kad jei priimtų demokratinės visuomenės pagrindus griaunantį  teismo sprendimą, jis ir pats būtų pririštas prie gėdos stulpo.

Žmogaus teisių gynėjo pagarsintų pavardžių gausa rodo, kad teisminė valdžia sutelkė įspūdingas  pajėgas, kurios žingsnis po žingsnio ardo mūsų demokratinės valstybės pamatus. Tekste pateikti teisėjų veiksmai  atskleidžia mechanizmą, kurio pagalba pakertama valstybės konstitucinė santvarka.  Na, o kaip techniškai bus panaikinta  demokratinė valstybė?  Teismas prejudicinę galią turinčia nutartimi išaiškins teisės normų taikymą taip, kad piliečių teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama ir suteikiama teisė be teismo sankcijos slaptai sekti asmenis.

Dabar turbūt nesunku suprasti, koks teismas, kokioje byloje  ir konkrečiai kokie teisėjai gavo Deep state vadeivų užduotį tai atlikti. 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė), pripažinusi įrodymu be teismo leidimo padarytus garso įrašus, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdama jam laisvę (byla Nr.1A-27-574/2020).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis,  priimdami neskundžiamą nutartį Z.Šegždai  iškeltoje byloje  Nr.2K-299-511/2020, gali paskelbti mirties nuosprendį demokratinei valstybei.

Prašau redakciją paskelbti Teisėjų tarybos sekretoriaus teisėjo R.Gadliausko nutartį.

Bronius Pogrindis

Teisėjų Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio, Alvydo Pikelio rankomis vykdomas valstybės perversmas. Programoje – pažangios vergijos įteisinimas

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseju-audrones-kartanienes-eligijaus-gladucio-alvydo-pikelio-rankomis-vykdomas-valstybes-perversmas-programoje-pazangios-vergijos-iteisinimas/

Tautos istorijoje 2021-03-23 diena bus pažymėta gedulo ir kapituliacijos prieš tironiją ženklu. Pabrėžiu, kad būtent šių metų kovo 23-jąją, išaiškėjo prokuratūroje ir teismų sistemoje nuo 2014-ųjų brandintas tikėtinas sąmokslas valstybės perversmui įvykdyti. Tądien priimdamas neteisėtą teisės aktą,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  įteikė „dovaną“ savo šeimininkams,  turintiems galią daryti  neteisėtą įtaką Lietuvos politikams ir teisinei sistemai.

Tai keliantis grėsmę valstybės sąrangai precedentas ir tobulas įrankis, skirtas palaužti pilietinį pasipriešinimą, sugniuždyti bet kokią opoziciją ir kitaminčius. Šio specialiai sukurto įrankio dėka pradėta nuosekliai riboti žodžio laisvė, teisė į saviraišką  ir iš piliečių de facto atimta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.

Nuo šiol tie, kurie valdo  prokuratūrą ir teismus,  pasinaudodami neteisėtu teismo precedentu, net ir neįvedus nepaprastosios padėties turi galimybę taikyti represijas – apkaltinti nebūtais dalykais ir terorizuoti iš esmės bet kurį Lietuvos gyventoją.  Dėl priimto klastingo  precedento pasiekta tokia galios persvara, kad  pasidarė neaktualus baudžiamųjų teisės normų,  susijusių su „neapykantos kalba“,  priėmimas.

Tikėtina, kad 2021-03-23 teismo nutartį priėmusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankomis (teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis) yra vykdoma agresija – hibridinio karo veiksmai prieš mūsų valstybės piliečius. Teismo nutartis, priimta politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, gali būti vertinama kaip valstybės išdavystės aktas, pagal savo mastą ir poveikį prilygstantis Molotovo-Ribentropo paktui.

Belieka tik apgailestauti, kad teisinio karo prieš demokratinę valstybę esmę galinčių profesionaliai vertinti  piliečių sąrašas yra pernelyg trumpas.  O norinčių ir galinčių duoti veiksmingą atkirtį degradavusios prokuratūros ir teismų savivalei yra tik vienetai. Kovotojų sąrašo viršuje –  savaitraščio „Laisvas laikaštis“ redaktoriai Aurimas Drižius ir Alvydas Veberis, piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei keletas kitų.

Cituoju teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės, ir Eligijus Gladučio kasacinio teismo nutartį, priimtą vadovaujantis Lietuvoje neratifikuotos Stambulo konvencijos nuostatomis:

„47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma.  Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai  nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.“

Nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, teisėjai Alvydas Pikelis,  Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis,  priimdami kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir Lietuvoje ratifikuotą tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Minėti teisėjai nutartyje patys pripažino, kad pažeidė teisės aktus: „Tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje suvaržymu.“

Ką tai reiškia, ir kaip pasikeitė  kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas? Nuo šiol kasacinio teismo  nutartimi Nr.2K-63-511/2021 panaikinamas  draudimas be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.

Sunku įsivaizduoti, kokias apokaliptines pasekmes turėsime tuo atveju,  jei tūlas pilietis piktnaudžiaus seksualinio apsisprendimo klausimu  arba tiesiog melagingai apkaltinęs savo  šeimos narį „psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje“ jį šantažuos siekdamas turtinės naudos.

Akivaizdu,  kad ši akivaizdžiai antikonstitucinė „kasacinio teismo praktika“ atveria Pandoros skrynią, iš kurios visi  žmonijos prakeikimai išlekia lauk, pripildydami žmonių gyvenimus kančių ir negandų, kaip antai:  skatinimas masiškai slaptai sekti ir įskųsti neparankius asmenis,  nesantaikos šeimoje kurstymas, šeimos instituto ir  krikščioniškos šeimos vertybių griovimas ją pakeičiant genderizmo ideologija paremta žmogaus seksualinio apsisprendimo teise, neteisėtas brovimasis į asmens privatų gyvenimą, panikos, nepasitikėjimo žmonėmis, teisėsauga ir valdžia kurstymas,  „raganų medžioklė“ – masinis baudžiamasis persekiojimas neteisingai apkaltinus piliečius, padėties valstybėje destabilizavimas.

Negandų ir kančių sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Viena paguoda, kad 2021-03-25 Seimo paskirta Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos sutuoktinė pagaliau galės ramiai  atsidusti. LGBT negandos išnyks, seksualiai apsisprendę piliečiai galės jaustis saugesni.  Kaip pasakytų „įvairovės“ šalininkė Laisvės partijos „brėkštanti aušra“,  demokratinė valstybė yra pasenęs stereotipas, atgyvena. Atėjo metas demokratiškai, nevartojant neapykantos kalbos skatinti įvairovę, pradedant nuo diskusijos apie modernių vergijos formų įteisinimą.

Kam tai naudinga? Nesunku suprasti, kad demokratiškai išrinktos valdžios destabilizavimu itin suinteresuotas Kremlius. Neatsitiktinai  piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda dar 2021-01-09 padavė pareiškimą teismui, prašydamas nušalinti aukščiau minėtus teisėjus nuo bylos Nr. 2K-63-511/2021 nagrinėjimo. Pareiškime pilietis išsakė nuomonę, kad teisėjų kolegija yra pažeidžiama,   kolegija (kaip ir žemesnės instancijos teismų teisėjai) šioje byloje gali būti šantažuojama Deep state organizacijos dėl teisėjų praeities klaidų ar galbūt buvusių/esamų sąsajų su TSRS slaptąja tarnyba KGB ar kitomis Rusijos Federacijos slaptosiomis tarnybomis. 2021-03-23 teismo posėdžio metu nušalinimo pareiškimą minėti teisėjai  atmetė.

Suprasdamas, kad teisėjai nenusišalins, 2021-02-26 Z. Šegžda išsiuntė tokio turinio įspėjantį pareiškimą teisėjams A.Pikeliui, A.Kartanienei ir E.Gladučiui:

„Patekote į „šlovės galeriją“. Informuojame dabar, kad vėliau netektų teisintis,  raudonuoti iš gėdos, jog nesupratote, kieno užduotis galimai vykdote ir kokią kasacinių teismų praktiką formuojate.  Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai.  Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2K-63-511/2021 priimdami kasacinę nutartį veikėte sąmoningai ir kaip ypač kvalifikuoti teisininkai suvokėte savo veiksmų esmę,  juos atlikote ir norėjote tai daryti.

Prieš savo valią patekome į situaciją, kad bet kokios antikonstitucinio pobūdžio „sąjungininkų“ užduotys,  bandymai „pridengti“, „reabilituoti“, užmaskuoti nurodytų asmenų tiesiogine tyčia priimtus ydingus teismų sprendimus  sulauks pelnyto moralinio, teisinio įvertinimo  ir neišvengiamai tik padidins atsivėrusias visuomenės piktžaizdes, precedento neturintį pasipiktinimą, protestus ir kritikos laviną tarptautiniu mastu.“

Iš viešai paskelbtų publikacijų surinkau asmenų įtariamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  pažeidimų  sąrašą,  kurie,  norėdami to, ar ne, prisidėjo prie to, kad  nacionalinė  jurisprudencija (teisės taikymo praktika)  būtų paversta  piliečių pavergimo įrankiu:

Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai Vytautas Zelianka,  Regina Pocienė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, šio teismo teisėjai Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė,  Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Virginija Liudvinavičienė, Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, generalinis prokuroras Darius Valys, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Vilius Paulauskas, Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius,  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Tomas Blinstrubis (pirmininko pavaduotojas), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė, advokatai Aivaras Alimas, Valdemaras Bužinskas, Vaida Genaitytė, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė,  Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pernai sukritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto, nurodydamas,  kad  teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai. Žiniasklaida rašė, kad  teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė (su kitais) priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri apsunkino korupcijos teismuose atvejų nustatymą. 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pastaroji LAT nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Derėtų paminėti tai, kad Seimas nepaskyrė  Algimanto Valantino dirbti Lietuvos  apeliacinio teismo pirmininku antrajai kadencijai. Jis kol kas liks dirbti šio teismo teisėju.  A.Valantinas dalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. O paskui laukia drambliuko svajonė – dar vienas šuolis į teismo  pirmininko kėdę! Šėtono vypsnis sau pačiam…  Nekyla abejonių dėl to,  kad  Seimas paskirs A.Valantiną  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku  tuomet, kai ant beržo vyšnios nunoks.

Žinau, kad Zigmantas Šegžda nešvaistė gyvenimo. Kad įvyktų realūs pokyčiai, reikia susprogdinti masių pasąmonę.  Be kompromisų kovodamas už prigimtines piliečių teises ir laisves, pilietis  brangiai sumokėjo. „Teisinė  sistema“,  į bylą taip ir nepateikusi nė vieno įrodymo,  šiam piliečiui  paskyrė 50 dienų suėmimo terminą(!) bei vienerių metų ir trijų mėnesių  laisvės atėmimo terminą.

Privertusi žmogų septynerius metus kentėti nepakeliamą psichinę prievartą,  pažeminimą,  Lukiškių kalėjimo košmarą, socialinę atskirtį, kankinimus Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje,  grasinimus atimti jam gyvybę, korupcijos ėdama teisėsauga ir teisminė valdžia atskleidė savo  moralinį neįgalumą.

Tokie veikėjai (man liežuvis neapsiverčia juos vadinti teisėjais) neturi jokios moralinės teisės  Lietuvos Respublikos vardu skirti bausmės piliečiui,  ginančiam valstybės interesą – viešai pasisakiusiam apie prekybą poveikiu prokuratūroje, teismuose ir klestinčią  korupciją atliekant valstybės viešųjų pirkimų sandorius. Tad nieko kito neliko, kaip  įvykdyti Linčo teismą – apgailėtiną  keršto akciją.  Keršydama teisminė valdžia pati save paniekina.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kokius pavojus demokratinei valstybei  kelia dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatidumo priimtas prejudicinę galią turintis teisės aktas.

Bronius Pogrindis

Dėl žmogžudžių tarno korupcijoje skęsta teisėjos Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė

https://laisvaslaikrastis.lt/del-zmogzudziu-tarno-korupcijoje-skesta-teisejos-jurgita-macionyte-nida-vigeliene-jurgita-kolyciene/

Psichodrama teisėjų korupcijos byloje įgauna pagreitį. 2018-06-04 d. Seimas, patvirtindamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, paskelbė ultimatumą valstybę  de facto užvaldžiusiai Cosa Nostrai (liet. Mūsų Reikalas). Į kryžminę ugnį patekusi teisminė valdžia bando pabėgti nuo atsakomybės ir baimingai žvalgosi atgal: o ką pasakys jos tikrasis šeimininkas – Capo Crimini (liet. Šeimos bosas)?!

„Mūsiškės“ Cosa Nostra struktūra suformuota susivienijus TSRS KGB kariškiams, agentams, komunistams ir vietiniams oligarchams. Pavojus tas, kad šis nusikalstamas susivienijimas ima valdžią itin profesionaliai taikydamas nekonvencinio (hibridinio) karo taktikas. Dar pavojingiau, kad oligarchas į hibridinį karą gali mesti beveik neribotus piniginius išteklius. Pinigus Cosa Nostra grobsto iš valstybės biudžeto per valstybės viešųjų pirkimų sistemą, o jų pristigus –nubyra iš Skandinavijos bankuose išplautų  nusikalstamo pasaulio milijardų. Pinigai skiriami valstybės pareigūnų,  politikų, prokurorų, teisėjų, advokatų ir žiniasklaidos pirkimui. Jei žmogus bando pasipriešinti, apie jį renkama (fabrikuojama) ir viešinama kompromituojanti informacija, jam keliamos strateginės teisminės bylos, pasitelkiami korumpuoti prokurorai ir teisėjai. Žmogus sugniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga ir taip jam „perlaužiamas nugarkaulis“. Beje, teko girdėti, kad šį itin madingą mafijos tarpe posakį „perlaužti nugarkaulį“ mėgsta kartoti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

Seimo dokumentuose  viešai konstatuotas trijų pakopų teismų sistemos korupcinis užvaldymas, neteisėtų galios grupių įtaka teisingumo vykdymui ir jų nebaudžiamumas.  MG Baltic skalikas Tomas Dapkus „man pojebat ko tu nori“ įsako teisėjui. Siejamas su koncernu kažkoks žurnalistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui – „pojebat ko tu nori“ ?! Ir Vytautas Greičius praleidęs krepšinio varžybas klusniai susitinka su Cosa Nostra žmogumi. Arba prezidentės D. Grybauskaitės „tulpių pašto“ susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu, galimai pasiskolinusiu 106000 eurų grynais iš MG Baltic. Ir dar grėsmingiau – Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui pasiūlyta šilta kėdė toje pačioje MG Baltic.

Aiškinamės toliau. 2018-06-22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną MG Baltic vadinti „organizuota nusikalstama grupe“.  Prieš keletą dienų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Europos Tarybos Venecijos komisijai pateikė informaciją apie Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo bendradarbiavimą su politikais. „Tokios situacijos, kaip susiklosčiusi dabar, toleruoti jau negalima. Ji tampa pavojinga valstybei.“ – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.

Nepaliauja šiurpinti komsomolcų iš auksinio trikampio, „MG Baltic“ bendradarbio R.Jancevičiaus, jo kolegos – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir su jais susijusių sėbrų invazija į eilinių piliečių gyvenimą.

Taip jau atsitiko, kad raudonųjų kaklaraiščių gyvenimą itin apkartino šacher-macherių machinacijas paviešinęs žmogaus teisių aktyvistas. Teisėjui A.Valantinui, manau, svyla padai nuo tokių publikacijų, kaip: „Zigmantas  Šegžda. De facto užvaldytas teisingumas“, „Kada apeliacinio teismo vedlys A.Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?“, arba  Youtube TV paskelbtas skandalingas reportažas „Kas per velniava su tais teismais, A.Valantinai?!“ Atvejis, panašus į pirštus nudegusios prezidentės D. Grybauskaitės istoriją.

JAV lietuvių laikraščio „Bičiulystė“ straipsnyje „Zigmantas Šegžda. Lietuva vejasi Šiaurės Korėją“ prieš keletą metų žmogaus teisių aktyvistas rašė: „Susidūriau su Lietuvos visuomenei pavojingu reiškiniu, dėl kurio skaudžiai nukentėjau aš pats ir visa mano aplinka. Nuo 2014 m. pavasario patiriu realią nuolatinę grėsmę. Nuogąstavimus dėl savo vaikų ateities grindžiu tuo, kad patyriau neproporcingas „mūsų” teisinės sistemos represijas, persekiojimą ir akivaizdžius mėginimus susidoroti su manimi, kaip neparankiu žmogumi, kuris „pernelyg išsišoka“ – naudojasi žodžio laisve ir kritikuoja valstybės pareigūnų darbą.

Reiškinys, keliantis pavojų mūsų valstybės konstitucinei santvarkai, vyksta DABAR visai šalia kiekvieno iš mūsų. Reiškinys, kuris nėra matomas plika akimi tol, kol su juo akis į akį pats nesusiduri. Sunku patikėti, bet manau, kad Lietuvoje egzistuoja mūsų išlaikoma valstybė valstybėje, su Šiaurės Korėjos valstybinei  santvarkai  būdingu represiniu režimu, su savomis „karalystėmis“, kurių valdžioje užsimaskavę stovi ir nevaržomai veikia „didieji drakonai“, „hidros“,  „didieji tironai“, „furijos“, „ciklopai“, „didieji žyniai“ ir „didieji sargybiniai“. Šiems klusniai tarnauja „mūsų“ teisminė valdžia. Reiškinys yra itin pavojingas Lietuvos demokratijai, nes represinė sistema veikia išvien tam, kad susidorotų su sistemai neparankiais žmonėmis“.

Kitoje laikraščio „Bičiulystė“ publikacijoje „Zigmantas Šegžda. Nepaisant E.Zuroffo puolimo, raudonieji naciai turi būti teisiami už nusikalstamą veiklą“ aktyvistas rašo: „Žydų aš nešaudžiau, bet jaučiuosi Lietuvoje nuožmiai persekiojamas ir medžiojamas labiau, nei E.Zurofo pasirinktas taikinys. Nuo 2014-ųjų man keliamos nepagrįstos baudžiamosios bylos už tai, kad rašydamas skundus prokuratūrai, teismams ir skelbdamas tekstus internete neva trukdžiau prokuroro veiklai, esą įžeidžiau dešimt policininkų bei pareiškiau nepagarbą devyniems teisėjams. Man sufabrikuota  baudžiamoji byla su „smurto artimoje aplinkoje“ ženklu. 2014-aisiais pagal prokurorės Vidos Bracevičienės (Ramučio Jancevičiaus pavaldinės, – aut. pastaba)  prašymą buvau nepagrįstai suimtas 50 dienų terminui.  Paskui ši prokurorė reikalavo teismo imtis ir kitos neproporcingos priemonės – atimti man laisvę uždarant į psichiatrijos įstaigą. Po alinančio teisinio karo man pavyko išvengti nuožmios akistatos su teismo psichiatrais. Prokurorai ir teismai pasiekė, kad būčiau išmestas iš nuosavo gyvenamojo namo tiesiog į gatvę. Prokurorė V.Bracevičienė nusprendė iš manęs atimti dokumentus, įskaitant ir vairuotojo teises. Po to, kai pasirodė pirmosios mano publikacijos (apie A.Valantiną, – aut. pastaba) „Laisvame laikraštyje“, mane sulaikė ir išvežė į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ten buvau kankinamas, grasinta atimti man gyvybę. Prižiūrėtojas, karišku batu smūgiuodamas į mano nugarą, gyrėsi esąs „pagamintas Tarybų Sąjungoje“.

2016-ųjų pavasarį „Laisvame laikraštyje“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą „Kokį pavojų kelia prokuratūroje naudojama slaptoji smegenų plovimo technologija“. Iš paviešinto prokurorės V.Bracevičienės  dokumento matyti, kad pagal KGB smegenų plovimo juodąsias technologijas sukonstruoto demono tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai keisti asmens nuomonę, daryti slaptą poveikį sprendimą priimančio teisėjo sąmonei. Dokumento kopiją PDF formate rasite internete adresu:  http://zigmantassegzda.blogr.lt/?page_id=75

2016-aisiais niekam nežinomas Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis gavo „valstybinės“ reikšmės užsakymą – nuteisti žmogaus teisių aktyvistą  Zigmantą Šegždą už jo paviešintus nusikaltimus  valstybės viešuosiuose pirkimuose. Cosa Nostrai pasitarnavęs teisėjas išgarsėjo – nuteisė nekaltą žmogų, atėmė jam laisvę. Laikraštis „Bičiulystė“ šį faktą  įvardijo aiškiai: „Klasikinis hibridinio karo veiksmų prieš mūsų valstybę pavyzdys yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino pasiuntinio – teisėjo R.Adamonio antikonstitucinė veikla.“ Šiame kontekste matyti, kad Capo Crimini pateptasis  (Mosiach מָשִׁיחַ – hebrajų k.) A.Valantinas yra vis dar  neišspręsta teisminės valdžios superproblema.

2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, baudžiamojoje byloje Nr.1A-27-574/2020 išnagrinėjusi žmogaus teisių aktyvisto apeliacinį skundą,  paliko galioti R.Adamonio nuosprendį. Taigi, neturėdama nič nieko: jokių įrodymų, nė vieno liudytojo, mačiusio „nusikaltimą“, Cosa Nostra  užvaldyta teisminė valdžia aktyvistui paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. Teismo nutarties dalį paskelbusi teisėja Jurgita Mačionytė streso iškreiptu veidu spruko iš posėdžių salės, taip išvengdama nemalonios akistatos su jos „nuteistu“ aktyvistu. Teisėja buvo be apsauginės kaukės, tad aktyvistas iš jos veido išraiškos matė, kokius košmarus ji išgyvena.

Sukrečia ir kitos aplinkybės. 2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje dalyvavo tik teisėja J.Mačionytė, taip ir nesugebėjusi paaiškinti, kur išgaravo kitos „bylą nagrinėjusios“ teisėjos N.Vigelienė ir J. Kolyčienė.  J.Mačionytė aktyvistui padavė „teismo nutartimi“ pavadintą  popierių krūvelę be bylą nagrinėjusių teisėjų parašų ir be apygardos teismo antspaudo, tuo pažeisdama BPK 324 str. 12 d. ir BPK 333 str. 3 d.  nustatytą tvarką. Kadangi nutarties  nė viena teisėja nepasirašė, nėra žinoma, kas išnagrinėjo bylą,  ir nėra aišku, ar prieš metus laiko paskirtos teisėjos apskritai nagrinėjo bylą.  Taigi iškilo pagrįstų abejonių apeliacinio proceso bei pačios teismo nutarties  teisėtumu, kadangi kol nutartis nepasirašyta, ji negalioja. Neatmestina versija, kad aktyvisto apeliacinį skundą neteisėtai išnagrinėjo kiti teisėjai ir kad turbūt egzistuoja kita, tikroji nutartis, kurią ir pasirašė paskirta teisėjų  kolegija. Tačiau paskutiniu momentu teisėjai J.Mačionytei galėjo būti padarytas neteisėtas poveikis, ir ji „nuteistajam“ įteikė ne teisėtą nutartį, bet  suklastotą nutarties tekstą, kuris naudingas A.Valantinui.  Panašu,  kad  teisėjos J.Kolyčienė ir N.Vigelienė galėjo atsisakyti pasirašyti joms brukamą Cosa Nostra suklastotą nutartį.

Galvoju, kad galbūt didžiausia Capo Crimini pateptųjų teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės problema, joms trukdanti  dorai ir sąžiningai atlikti teisėjo pareigą, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka. Arba kraują stingdanti baimė. Kaip pasakytų gerai žinomas „objektyvus stebėtojas“, žvelgiantis iš Lietuvos apeliacinio teismo aukšto: „Kaip tik todėl,  tas, kuris mano teisėjų veikloje įžvelgia Cosa Nostra nematomą ranką, tas – mažiausiai – ir yra idiotas. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba antisemitas. Arba nacionalistas ir patriotas, arba dar koks nors kitas šovinistas nusikaltėlis. Rasime bet kokį pretekstą tam, kad  galėtume mus perpratusį kvailį nutildyti, pasodinti už grotų.“

Mosiach – Jurgita Mačionyte, Nida Vigeliene ir Jurgita Kolyčiene, norėčiau jus, kaip „nekorumpuotas“ teisėjas, pagirti ir pasveikinti su tuo,  kad, matyt, uoliai vykdydamos žmogžudžių tarno užduotį – institucinio teroro akciją  prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, jūs pakenkėte savo bei Algimanto Valantino reputacijai, užkirtote jam kelią būti paskirtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku!

Minėtų teisėjų ir juos remiančių nusikalstamų elementų represijas Z.Šegždai iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje reikia vertinti ir suprasti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kaip Cosa Nostra – nusikalstamo susivienijimo palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą. Publikacijoje autorė išsakė savo subjektyvią nuomonę (kritiką) apie antikonstitucinių galios grupių veiklą ir grėsmę demokratiniam valstybės valdymui.

Ugnė Kryžiutė

Teisėjos Jurgitos Mačionytės „monkės biznis“ – terorizuoti nepagrįstai apkaltintą pilietį

Bronius Pagrindis. Deep state užvaldyta Lietuvos teisingumo sistema kelia pavojų valstybei

http://biciulyste.com/mums-raso/bronius-pagrindis-deep-state-uzvaldyta-lietuvos-teisingumo-sistema-kelia-pavoju-valstybei/#more-14231

https://laisvaslaikrastis.lt/23361-2/

Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikuoja Teisėjų tarybos sprendimus dėl teisėjos S.Rudėnaitės ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto. D.Žalimas nurodo itin pavojingas apraiškas Lietuvos teisingumo sistemoje: Teisėjų taryba  ir teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų (!),  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai.

2020-10-30 d.  FB paskyroje „Lietuvos teismai“  Teisėjų taryba (pirmininkas Algimantas Valantinas) pareiškė ultimatumą Konstitucinio teismo pirmininkui(!) vien už tai, kad pastarasis  įspėjo visuomenę dėl teismų sistemos keliamo pavojaus valstybei: „Teisėjų Taryba ir teismai paskutiniu metu sulaukė išskirtinio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose (…) Trumparegiška manyti, kad, menkinant teismų vaidmenį, galima sukurti Konstitucinio teismo ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą.“

Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, tas pats Algimantas Valantinas, dar 2014-aisiais įsipainiojo į reto šlykštumo aferą, tuo pakirsdamas teismų sistemos autoritetą.  Turiu omenyje  politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą, kurios tikslas – susidoroti su žmogaus teisių aktyvistu Zigmantu Šegžda už tai, kad šis viešai pareiškė nuomonę apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose.  Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidą nuo 2014-ųjų šis pilietis tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga.  A.Valantinas tapo šios rezonansinės bylos ašimi.

Nepriklausoma žiniasklaida paskelbė kelias dešimtis publikacijų apie A.Valantino ir jo kolaborantų veiklą. A.Valantinas nė karto viešai nepaneigė to, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad teismų sistemos skaudulys, norėdamas to ar ne, žiniasklaidoje paviešintais veiksmais galėjo piktnaudžiauti oficialiais įgaliojimais, daryti valstybės interesams prieštaraujančią veiklą ir veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Žiniasklaida skelbia, kad Cosa Nostrai pasitarnavę A.Valantino pakalikai – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės,  nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdami jam laisvę.  Vertinant 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr.1A-27-574/2020) tendencingą turinį, galima patikėti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė įvykdė  institucinio teroro akciją. Toliau pateikiamų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog institucinis teroras pasireiškė teisės viršenybės principo sistemingu pažeidimu bei piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais.

  1. Byla išnagrinėta neteisingai, kadangi teisėja J.Mačionytė padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos kaltę: rėmėsi vien tik S.Jurgelevičienės parodymais, visiškai neištyrė aktyvisto pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo buvo suvaržyta įstatymų garantuota piliečio teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą: pažeista BPK 44 str. 5 ir 6 dalys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
  2. Teisėja J.Mačionytė nepatikrino S.Jurgelevičienės pateiktų įrodymų leistinumo. S.Jurgelevičienės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, t.y. be teismo leidimo, todėl šie įrašai nepagrįstai pripažinti įrodymu. Garso įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, šie garso įrašai gauti neteisėtai, įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, suvaržytos įstatymų garantuotos Z.Šegždos teisės: pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnis, 44 straipsnio 9 dalis (esminiai BPK pažeidimai) bei Konvencijos 8 straipsnis, kuriuose įtvirtinta kasatoriaus teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
  3. Byla išnagrinėta neteisingai, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kadangi Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį, kuris paaiškina BK 140 str. 2 dalyje kvalifikuojančius požymius „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Minėta teisėja, skundžiamos nutarties 86 punkte pasisakydama apie 2014 m. gegužės mėn. 2d. ir 4d. tariamus smurtavimo faktus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Z.Šegžda yra S.Jurgelevičienės šeimos narys.

Priešingai šiai išvadai, pagal BK 140 str. 2 d. asmuo neatsakys, jei smurtavo prieš asmenį, su kuriuo praeityje buvo susietas santuokos, partnerystės ar svainystės ryšiais, prieš asmenį, su kuriuo kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Taipogi teismai netinkamai pritaikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą – nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal  BK 140 str. 1 dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, bet pagal BK 140 str. 2 dalį.

  1. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl šios galimai padarytos veikos. Tokio skundo byloje nėra. Tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Tokio nutarimo byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė, padariusi išvadą, kad, esant nurodytam, prokuroras turėjo įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK 166 straipsnio 3 dalį, 167 str. (esminiai BPK pažeidimai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimus bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
  2. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (buvusio KGB karininko Igno Adamonio sūnus) pažeidė Z.Šegždos teisę, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas:

Pirma, teisėjo R.Adamonio pozicija už inkriminuotas veikas paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Z.Šegždai, ją atidedant 2 metams, yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžia bausmių skyrimo principus ir tikslus.

Antra, teisėjas R.Adamonis, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus,  padarytus dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pažeidė BPK 293 str. 2 d., kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Trečia, teisėjas R.Adamonis paskyrė teismo ekspertizę be teismo leidimo gautiems įrodymams – garso įrašams ištirti ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį.

Ketvirta, nuosprendžio 18 psl. pirmoje pastraipoje teisėjas R.Adamonis  rėmėsi kasacine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje nustatyta, kad esą privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu (tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja  J.Mačionytė). Tačiau minėta kasacinė byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, o tai yra įrodymas, kad teisėjas melagingai pasisakydamas dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių tyčia nukrypo nuo kasacinių teismų praktikos.

Aukščiau nurodyti faktai įrodo teisėjo R.Adamonio šališkumą. Taigi šis teisėjas pažeidė BPK 44 str. 5 dalį (esminis BPK pažeidimas) ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Žmogaus teisių aktyvistas Z. Šegžda, siekdamas nutraukti teisėjų J.Mačionytės ir R.Adamonio institucinį terorą,  padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir  pranešėjo Eligijaus Gladučio, 2020-12-08 d.  9 val. žodinio proceso tvarka nagrinės baudžiamąją bylą Nr.2K-299-511/2020 pagal Z.Šegždos kasacinį skundą.

Minėta teisėjų kolegija išties ypatinga. „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius rašė, kad 2019m. teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė, Armanas Abramavičius (su kitais) priėmė LAT nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri galimai atvėrė greitkelį korupcijai siautėti teismuose. Redaktoriaus A.Drižiaus įžvalgos pasitvirtino: 2020m. kovo mėnesį Konstitucinis teismas išaiškino, kad skandalingoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Anot teismų portalo, 1983–1990m. teisėja A. Kartanienė kompetencijos ir įkvėpimo sėmėsi dirbdama Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisme. Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje LAT teisėja A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. Teisėjų kyšininkavimo bylą tiriantys pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą A.Kartanienės sūnui Aringui Kartanui, dirbančiam teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teisėjas Alvydas Pikelis tarybinės teisės mokslus krimto Lietuvos okupacijos metais, 1989m. tarybinio teisėjo karjerą pradėjo Kauno m. Panemunės rajono teisme. Apie teisėjo Eligijaus Gladučio kompetenciją sužinosite jo pavardę įvedę į „Google“ paiešką.

Nutraukdami institucinį terorą – išteisindami neteisingai apkaltintą žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, LAT teisėjai A.Pikelis, A.Kartanienė ir  E.Gladutis turi šansą bent iš dalies paneigti Konstitucinio teismo pirmininko D.Žalimo vertinimus,  kad teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai.  Priešingu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas patikrins ir tarptautiniu mastu paviešins teisėjų A.Pikelio, A.Kartanienės,  E.Gladučio, J.Mačionytės, N.Vigelienės, J.Kolyčienės kompetenciją ir jų sprendimų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Publikacijoje autorė neturėjo tikslo užgauliai pažeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėjus, o išsakė teisiniais argumentais pagrįstą kritiką ir įspėjo visuomenę dėl antikonstitucinių galios grupuočių keliamo pavojaus valstybei ir jos teritoriniam vientisumui.

Ugnė Kryžiutė

Šaltiniai:

Žalimas: reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1266521/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus

Anoniminė teisėjų taryba, įteisinusi teisėjų kyšininkavimą, reikalauja ją gerbti

https://laisvaslaikrastis.lt/anonimine-teiseju-taryba-iteisinusi-teiseju-kysininkavima-reikalauja-ja-gerbti/

Teisėjų taryba ragina Konstitucinio Teismo vadovą liautis menkinti kitus teismus

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus-56-1400724

Teisėjų korupcijos byloje – įtarimai ir garsios Aukščiausiojo Teismo teisėjos sūnui

https://www.delfi.lt/news/daily/law/teiseju-korupcijos-byloje-itarimai-ir-garsios-auksciausiojo-teismo-teisejos-sunui.d?id=80459495

Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/po-sunaus-sulaikymo-lat-teiseja-atsistatydino-is-garbes-teismo-pirmininkiu

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Publikuota JAV laikraštyje „Bičiulystė“

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-apygardos-teismo-pirmininke-loreta-brazdiene-ateina-raudonuju-naciu-sacher-macheriams-kaputt/#more-7196

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.

Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstatymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus