Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Manau, „teisinė sistema“ ir psichiatrija mano vaiką siekia paversti teroristų taikiniu

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4225:teismas-nurode-su-vaiku-galima-susitikti-oze-arba-akropolyje&catid=33&Itemid=141

Mes – valdžia! Mes vagiam ir trypiam žmonių gyvenimus. Jūsų vaikai nėra mūsų vaikai, tačiau jie pasmerkti vykdyti mūsų valią.

„Tai, kad teismo dokumentas nėra vykdomas, nereiškia jog jis negali būti vykdomas (…) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 dienos nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka gali ir turi būti vykdoma arba geranoriškai, arba priverstine tvarka,“ – 2017-ųjų balandžio 21-ąją valstybės vardu pareiškė teisėja Jūra Marija Strumskienė ir savo žodžius patvirtino apvaliu Vilniaus apygardos teismo antspaudu.

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė 2016-ųjų spalio 14-osios nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-983/2016 nustatė laikiną nepilnamečio vaiko V.Š. bei ieškovo Zigmanto Šegždos bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas su savo vaiku V.Š. bendrauja prekybos centrų „Ozas“ arba „Akropolis vaikų kambariuose, šalims suteikiant teisę susitikimų metu daryti garso ar vaizdo įrašus bei juos pateikti teismui, policijai ir prokuratūrai.

Skunduose apeliacinės instancijos teismui Zigmantas Šegžda nesutiko su nustatyta bendravimo tvarka. Pirma, tokia bendravimo tvarka negali būti vykdoma dėl dažno vaiko susirgimo, todėl būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Antra. Priverstinis vaiko bendravimas su tėvu viešoje vietoje pažeidžia asmens teisę į  privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, pažeidžia konstitucinę žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str.).

Be to, prekybos centrai yra itin pavojinga vieta bendrauti su vaikais. Niekas negali garantuoti, kad vilniečiai netaps teroro akto aukomis, kaip tai įvyko Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje. Neleistina, kad vaikas taptų teroristų taikiniu.

Teismas turėjo žinoti, kad Zigmantas Šegžda niekada nedavė ir neduos leidimo filmuoti arba daryti garso įrašus jam bendraujant su dukra. Išaiškintina, kad suteikdamas teisę  vaiko ir tėvo susitikimus filmuoti ir įrašinėti, manau, teismas pažeidė asmens teises ir nesiekė apsaugoti asmens garbę ir orumą, kaip tai numatyta LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnyje. Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjantis  teismas pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso normas – 158 ir 160 straipsnį, kurie nustato, kad esant iškeltai baudžiamajai bylai tik prokurorui pateikus motyvuotą prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas gali duoti leidimą slaptai sekti, filmuoti arba daryti garso įrašus. Šiuo atveju teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė nėra ikiteisminio tyrimo teisėja.

Kažin, ar teisėja Jūra Marija Strumskienė, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė ir jos nutarties teisėtumą patikrinusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė (byla Nr. 2S-2796-619/2016) „geranoriškai arba priverstine tvarka“  pačios psichologiškai pakeltų, jeigu joms akropoliuose tektų po keturias valandas periodiškai bendrauti su savo vaikučiais iki jų pilnametystės, kai visą laiką ištisai ties jų nosimis būtų įžūliai  kaišiojamos vaizdo kameros ir garsą fiksuojantys įrenginiai, o pašaipūs kvaili snukučiai jas varstytų maniakiškais psichopatų žvilgsniais ir sektų kiekvieną judesį. Vargu bau, ar ponios teisėjos pageidautų, kad jas atpažinę žmonės matytų dviprasmiškomis aplinkybėmis. Aš taip pat nepageidauju gadinti savo reputacijos, nenoriu  patekti į dviprasmišką padėtį arba patirti žmonių pašaipas ir viešą pažeminimą, žaisdamas su lėlėmis ar kitais žaislais su mažamečiu vaiku  keistose vaikų žaidimams skirtose patalpose. Manau, kad tokie „teisinės sistemos“ reikalavimai gali būti vertinami Baudžiamojo kodekso 148 str. prasme – žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas.

Gi, 2017-04-20 dieną Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė Lietuvos Respublikos vardu nusprendė atradusi prekybos centrus, kaip saugiausią vietą vaikui bendrauti su tėvu. Cituoju teisėjos sprendimą: „nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietą vaiko gyvenamojoje vietoje netikslinga (…) Atsižvelgęs į tai, kad nuolatiniai šalių konfliktai vaiko akivaizdoje kenkia vaikui, sukelia jam nesaugumo pojūtį, o viešoje vietoje yra mažesnė tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybė, teismas konstatuoja, jog vaiko ir tėvo bendravimas turėtų būti nustatytas ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o neutralioje aplinkoje.“

Teismas suteikė viltį, kad Lietuvoje bus užpatentuotas naujas  konfliktų sprendimo metodas. Dabar psichoanalizės ir seksologijos tėvas Zigmundas Froidas turėtų grabe apsiversti!

Tam, kad teismo sprendimas būtų bent jau pusėtinai pritemptas iki „nešališko ir teisėto“ lygmens, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė civilinėje byloje kaip liudytojas apklausė Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vaikų psichiatrę Laurą Činčikienę bei psichiatrę Dalią Minialgienę, tarnaujančią landsbergininkų partijos vedlio Raimundo Aleknos psichiatrų kontoroje VšĮ „Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centras“. Anot teisėjos, psichiatrė Laura Činčikienė mano, kad vien tik su motina gyvendamas Z.Šegždos vaikas namuose jaučiasi nesaugus, dėl susitikimų metu keliamų konfliktų vaikas yra neramus, blogai miega naktimis. Iš psichiatrijos versliuką sukančio Raimundo Aleknos pavaldinė psichiatrė Dalia Minialgienė, pasak teisėjos,  taip pat nurodo, kad tėvo ir vaiko pasimatymus tikslingiau būtų rengti ne vaiko namuose, bet kitoje saugioje aplinkoje.

Turiu pagrindo manyti, kad, teisme reikšdamos savo nuomonę, vaikų ir paauglių psichiatrės Laura Činčikienė ir Dalia Minialgienė padarė  šiurkščią klaidą. Kaip ir jų nuomonei pritarusios trys teisėjos – Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūra Marija Strumskienė bei Andrutė Kalinauskienė.

Psichiatrės ir teisėjos neįvertino, kad pasaulis pasikeitė.

Prekybos centras nėra pati saugiausia vieta nei vaikams, nei jų tėvams. Kažin, ar teisėjos, paauglių ir vaikų gydytojos norėtų, kad jų pačių vaikai atsidurtų teroristų taikinyje. Nepamirškime, kad Lietuvos Vyriausybė gera valia įsipareigojo per metus priimti daugiau nei 1000 karo pabėgėlių iš Afganistano ir Sirijos.

Be to, manau, kad esamas kvalifikacijos lygis neleidžia gydytojoms-psichiatrėms suprasti, kad specialiai surežisuotas viešai išreikštas veiksmas gali padaryti nepataisomą žalą bet kurio žmogaus psichikos sveikatai. Panašiai, kaip realybės šou dalyvių – „Psicho“ ir „Raudonos“ viešas lytinis aktas, nufilmuotas „Akropolio“ prekybos centre. Taip buvo sužlugdyti dviejų jaunų žmonių gyvenimai. Reitingų genamas TV laidos režisierius vienu ypu pasiuntė jaunus žmones į gašlių paskalų ištroškusios visuomenės užribį.

Labai jau simptomatiška, kad šįkart realybės šou daromas iš mažamečio vaiko. Mažametis „geranoriškai arba priverstine tvarka“ siunčiamas ten pat –  į akropolius.

Kažin, ar atsiras norinčiųjų, kad jų vaikus gydytų minėtos vaikų ir paauglių gydytojos, jei išaiškėtų, kad psichiatrės veikė pagal teisės tarnų iš anksto surežisuotą scenarijų, norėjo taip veikti ir veikdamos aiškiai suvokė, į kokį pavojų savo pasisakymais stato mažametį vaiką ir jo šeimą.

Be to, manau, kad minėti Trakų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų sprendimai griauna pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Zigmantas Šegžda

Prezidentė skelbs verdiktą dėl LAT vadovo Algimanto Valantino ir 14 teisėjų veiklos

Prezidentė D.Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4157:prezidente-d-grybauskaite-skelbs-verdikta-del-lietuvos-apeliacinio-teismo-pirmininko-algimanto-valantino-ir-susijusiu-vilniaus-apygardos-14-teiseju-veiklos&catid=31&Itemid=101

2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.

Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30, apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu,  2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus.  Anot  Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas.  Tačiau žinant „teisinės sistemos“  realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas būtų motyvuotas įžvelgti  klaidas žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“ pridaręs  teisėjas užkerta kelią neparankaus piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“  patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.

Perduotas Prezidentūrai antrasis  41 puslapių apimties dosje – tai duomenys, susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene, Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.

Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas, kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko orumą;  kliudė pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios konvencijos 8 straipsnyje.

Pasak žmogaus teisių aktyvisto,  Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios esmė  ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę.

2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą – pratęsdama teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad „įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios priemonės paskyrimo metu“.

Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“,  aktyviais, racionaliais, „protingais ir  teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme atima vaikus,  ūkininkus nuvaro nuo jiems priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.

Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado aukštumas. Yra tik vienas skirtumas.  Lietuviškasis represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų chemines atakas.

Bronius Pogrindis

 

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4214:teismo-pirmininkas-vytautas-zelianka-zmogaus-teisiu-gyneja-pasiunte-i-kartuves&catid=31&Itemid=101

Portalas „Laisvas laikraštis“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai du dosje su dokumentais. Prezidentei D.Grybauskaitei pateiktame dokumente Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas kovotojas už teismų pertvarką aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte dėl minėto teismų pertvarkos šalininko skundų, adresuotų Teisėjų tarybai ir jam pačiam, siunčia aiškią žinią, kad jis neteis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio už galimai padarytus  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų pažeidimus. Gi, žmogaus teisių gynėjas mano turįs daugiau nei pakankamai duomenų apie tai, kad teisėjo  Rinaldo Adamonio veiksmai teisiamojo posėdžio metu griauna pasitikėjimą visa teismų sistema bei teismų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (…) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“

Manau, kad teisėjas Vytautas Zelianka klysta, nes pagal BPK teisės normų nuostatas skundų rašymas Teisėjų tarybai, Prezidentūrai, apygardos teismo pirmininkui ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinas procesinių teisių kategorijai. Tokių skundų nagrinėjamas atliekamas administracine priežiūros tvarka. Išaiškintina, kad skundų dėl valstybės tarnautojų netinkamos veiklos rašymas yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga, o ne „piktnaudžiavimas“, spaudimo darymas“ arba taip vadinama „procesinė teisė.“ Tuo pilietiškai aktyvūs žmonės padeda tobulinti teisėjų darbą, keisti ydingą, neskaidrią ir uždarą Lietuvos teismų sistemą.

2017-02-13 rašte baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, ko gero geriausiai paaiškina savo viršininko Vytauto Zeliankos nenorą pasmerkti ukmergiškį teisėją  Rinaldą Adamonį – „kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu ir jis vadovauja procesui savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymu. Pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“

Viešojoje erdvėje yra skelbiama, kad teisėjas R.Adamonis apklausos metu uždavė daugiau kaip 10 atsakymą menančių klausimų. Tuo buvo pažeistas įstatymo imperatyvus draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams. Baudžiamojo proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta – „DRAUDŽIAMA užduoti atsakymą menančius klausimus.“  Tačiau teisėja Daiva Kazlauskienė samprotauja kitaip – „pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“  Išeitų, kad teisėjas, vadovaudamasis savo „vidiniu įsitikinimu“ ir  „savo nuožiūra“,  pats gali nuspręsti, ar jis vadovausis įstatymo nuostatomis, ar jas pažeis. Normaliam protui turėtų darytis baisu nuo tokios įstatymo interpretacijos.

Manau, kad pirmininkas Vytautas Zelianka, pasisakydamas, jog „dalis pareiškėjo nurodomų dokumentų yra byloje, o dalis jų galėjo būti nesusiūti formuojant bylą ir nėra duomenų apie jų ankstesnį buvimą byloje“, netiesiogiai pripažino, kad, policijai ir prokuratūrai „formuojant bylas“,  iš bylų galima nebaudžiamai grobti dokumentus, nuslepiant duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Jei dokumentai nevaržomai grobiami iš bylų, tuomet kaip vertinti tokį teismą ir kokį teisingumą vykdo teisėjas Rinaldas Adamonis?!  Manau, kad atsakymą į šį klausimą, nevyniodama į vatą, davė teismo skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė – „teisėjas yra individuali asmenybė, su savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu.“

Kadangi kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė su savo kalbėjimo maniera, manyčiau, kad ir teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pasirašyto trijų puslapių apimties rašto puslapių nesunumeruoja, savo rašte įvardį „jūs“ rašo naudodamas raidę „u“ su nosine – „ų“: „bylos nagrinėjimo eigoje JŲS aktyviai naudojatės savo teise skųsti tarpinius procesinius bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus.“

Manau, kad šiandien galbūt didžiausią pavojų kelia Vilniaus apygardos teismo pirmininko, teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas, esą „skundų argumentai dėl nepagrįsto bylos pradėjimo negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes tai gali būti tik apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą, jei toks byloje bus pateiktas. (…) Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (…) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“

Supraskite, žmonės, kad teisėjas Vytautas Zelianka, ką tik du kartus pakartojo, jog jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad teismų pertvarkos šalininkas yra a priori pripažintas kaltu, todėl kovotojas už teismų pertvarką su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Dėkui, teisėjau Vytautai Zelianka, už išankstinės nuomonės apie proceso baigtį paskelbimą!

Toks teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas galėtų būti vertinamas panaudojant  to paties teisėjo Vytauto Zeliankos teiginį – „tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui.“  Turiu pagrindo manyti, kad tai ir yra aukštesniojo teismo teisėjo Vytauto Zeliankos atviras spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui. Nereikia ir spėlioti, kokio sprendimo iš teisėjo R.Adamonio reikalauja teismo pirmininkas Vytautas Zelianka: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios, mano manymu, esmė ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę. Tačiau, teisėtvarkos šulo žodžiais,  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas!

Manau, kad tokiais pasisakymais pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka rodo, kad jis galimai atskleidžia savo asmeninį išankstinį nusistatymą teismų sistemos pertvarkos šalininko atžvilgiu, galimai leisdamas nuspėti, kad kovotoją už teismų pertvarką laiko kaltu, nes dar įrodymų tyrimo stadijoje galimai pasisako, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis turi priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Darytina išvada, kad tuo teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjas Vytautas Zelianka pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:

„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“

Manau, kad galimai išsakydamas asmeninę nuostatą asmens kaltės klausimu, manau, teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą  teisingumo ir nešališkumo principą – vengti viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, manau, jog publikacijoje išvardyti valstybės tarnautojai savo veikla leidžia žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisingumą vykdančio teisėjo moralumu.

Vengdamas nesusipratimų, paaiškinu, kad publikacijoje vartojamos frazės „siųsti į kartuves“, „teisti neskuba“ turi perkeltinę prasmę. Išprusę žmonės supranta, kad, nors ir Lietuvos valdžiažmogiai aktyviai siekia patekti į juodojo žemyno kunigaikštysčių  lygą, mūsuose įstatymų leidėjas nesuteikė teisės nė vienam teismo pirmininkui siųsti į kartuves žmones, kurie primygtinai ragina daryti tvarką ir pirštu bado į teisės tarnus, griaunančius pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Bronius Pogrindis

Vyriausiųjų prokurorų tikslas – legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus

BRONIUS POGRINDIS

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3872:vyr-prokuroru-tikslas-legalizuoti-300-tukst-eur-nusikalstamu-budu-igyta-suma-panaudojant-valstybes-teisine-sistema&catid=31&Itemid=101

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas ir nušalintasis  Vilniaus apygardos vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius. Prokurorų taikinys – kiekvienas asmuo, turintis žemės sklypą, naują namą, prabangų butą ar sodybą

9,36 milijardų Eur neapskaitytų pinigų. Kaip šiuos pinigus ištraukti iš „šešėlio“ ir pasidėti į savo kišenę yra kai kurių aukšto rango valstybės tarnautojų gyvenimo tikslas. Profesoriaus Friedrich‘o Schneider‘io atliekamų tyrimų duomenimis, Lietuvoje šešėlinė ekonomika 2015 metais sudarė 26 procentus nuo BVP (bendrojo vidaus produkto). Žinant, kad Lietuvos BVP dydis 36 mlrd Eur, Lietuvos šešėlinio „biudžeto“ dydis galėtų sudaryti 9,36 milijardų Eur.

Žiniasklaidoje apstu duomenų apie tai, kad dekanidzių veiklą galėjo perimti banditus sutriuškinęs valstybę atstovaujantis teisininkų konglomeratas, taip atsiriekdamas dalį šešėlinės rinkos pinigų. Ne paslaptis, kad geriausias pozicijas šiame paslaugų „versle“ turi prokuratūroje pagal uždarosios akcinės bendrovės principus veikiantys sindikatai, turintys tikslą padėti legalizuoti protu nesuvokiamo dydžio pinigus. Autoriaus nuomone, antraeilį vaidmenį šiame „versle“ atlieka kai kurios advokatų kontoros, gaunančios panašų tarpininkavimo mokestį už pinigų plovimo operacijas.

Strategiškai palankiausią vyr. prokurorų padėtį pinigų legalizavo „versle“ apsprendžia tai, kad baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų, dirbančių policijoje ir teismuose. Be to, į prokuratūros duomenų bazę „IPS“ (informacinė prokuratūros sistema) suplaukia daugiausia informacijos apie nelegalius sandorius, šešėlinių pinigų ir kontrabandinių prekių judėjimą bei asmenis, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Dabar pamėginsiu paaiškinti, kaip veikia tokios „uždarosios akcinės bendrovės“ mechanizmas. Kaip ir normalioje verslo įmonėje, sindikatas priima klientų užsakymus, kuria verslo projektus užsakymų įgyvendinimui, paskiria projektų vadovus ir vykdytojus, kontroliuoja paslaugų vykdymą, teikia ataskaitas užsakovams apie užsakymų vykdymo eigą. Tarkime, kad vyr. prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 300 tūkst. Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine sistema.

Gan dažnai tam pasitarnauja liūdnai pagarsėjęs 2013 m. LR Seime priimtas,  valstiečių ir buvusio policininko, LR Premjero Sauliaus Skvernelio partijos „patobulintas“ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas, iš esmės skirtas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurtautojų. Kaip jau minėjau, vėlgi daugiausia informacijos apie taip vadinamą smurtą artimoje aplinkoje suplaukia į prokuratūros duomenų bazę „IPS‘ą“. Iš jos prokurorų sindikatas išsirenka auką – skyrybų metu turtą besidalijančią šeimą.

Taigi, prokurorų „verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje, prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.

Besiskiriančiai moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita apmokėjimui“ – 60 tūkst. Eur  dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir vaikai.

Kadangi baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkst. Eur  sumą, kuri bus priteista iš buvusio sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama, pavyzdžiui, 50 tūkst. Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje susikaupusi 140  tūkst. Eur dydžio skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto. Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas pats „verslo“ sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda rinkos kaina – 300 tūkst. Eur. Tad „teisininkai“ gauna padorią sumą teisėtai „uždirbtų“ pinigų, o abu buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui 140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.

Na, o dabar pereikime prie realiai nuveiktų darbų. Ko gero, neblogai padėtį atspindi internetiniame portale „Laisvas laikraštis“  skelbiami duomenys apie žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos kovą su Vilniaus apygardoje veikiančia „teisine sistema“. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės vertinimu „prokuratūros informacinėje sistemoje „IPS“ užregistruota 116 Zigmanto Šegždos skundų, pareiškimų, pranešimų, kas rodo, jog pareiškėjas yra aktyvus, žinantis savo teises ir jas realizuojantis teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe naudojasi ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis teisėmis apskųsti priimtus procesinius sprendimus“.

2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą  nutarė nagrinėti neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Atsakydamas į Zigmanto Šegždos 2017-02-01 skundą Teisėjų tarybai dėl teisėjo Rinaldo Adamonio galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, buvęs LR generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas nurodė, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas gali būti atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius teisėjo veiklos trūkumus. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija įvertins  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesį. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti visą Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino 2017-02-22 pasisakymą, kad skaitytojai geriau suprastų, kaip ir kieno interesus gina buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

2017-02-28 dieną prokurorė Edita Ignatavičiūtė pasisakė, kad ji nemano, jog Zigmantas Šegžda paduodamas skundą generaliniam prokurorui, pateikė pakankamus duomenis, įrodančius, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  Eugenijus Papučka, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, siekdami turtinės ir kitos naudos, pasinaudodami savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės įstaigoms  – policijai ir prokuratūrai ir joje dirbantiems pareigūnams, paveikė Vilniaus rajono policijos komisariate ir Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbančius policijos pareigūnus ir  prokurorus (Vilniaus rajono PK skyriaus viršininkė Ana Ustinovič, vyr. tyrėjai Valdas Kazlauskas ir Elžbieta Anusienė, prokurorai Vilius Paulauskas, Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė), kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus – neteisėtai pradėdami, vilkindami ikiteisminius tyrimus, sujungdami arba išskirdami bylas, neteisėtai naudodami represijas – procesinės prievartos priemones ir tokiu būdu sistemingai baugindami, terorizuodami  Zigmantą Šegždą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės užsakymą. Pažymėtina, kad Sigitą Jurgelevičienę nuo 2014 metų globojo advokatas Valdemaras Bužinskas, o nuo 2015 metų ji pateko į globą tokių advokatų kontorų, kaip  „Motieka ir Audevičius“ (buvęs prokuroras, advokatas Aivaras Alimas) ir „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė).

Sunku rasti paaiškinimą, kodėl susidariusią skandalingą padėtį Vilniaus apygardos prokuratūroje  prokurorė Edita Ignatavičiūtė vertina taip aplaidžiai ir paviršutiniškai.

Tačiau iš generalinėje prokuratūroje esančio konfidencialaus šaltinio gautas slaptas dokumentas leidžia prokuratūroje susidariusią situaciją vertinti priešingai, nei tai daro buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaldinė – prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 raštą Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui. Turime unikalią galimybę susipažinti su precedento neturinčiu dokumentu, kurio pagal numatytą „verslo projektą“ neturėjo išvysti Lietuvos visuomenė.

Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, todėl manau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, pažeisdama BPK 169, 170 str. nustatytas teisės normas,  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-21307-16 Zigmanto Šegždos atžvilgiu pagal BK 163 str.

Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė jau 2 metai kaip deda visas įmanomas pastangas, kad Zigmantas Šegžda nutrauktų ryšius su jų bendra dukra, manau, su prokurore Jolita Kančauskiene buvo galimai nutarta nepagrįstai apkaltinti Zigmantą Šegždą tuo, kad jis kartą per mėnesį aplankydamas ketverių dukrą esą netinkamai su ja elgėsi. Iškėlus Z.Šegždai baudžiamąją bylą dėl dukters, jam būtų maksimaliai ribojamas bendravimas su dukra. Taigi, turiu pagrindo manyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė, kaip aukštesnioji prokurorė, davusi nurodymą policijos viršininkui A.Siniui, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė BPK įtvirtintas nuostatas.

Iš 2016-12-01 rašto teksto galima spręsti, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, susipažinęs su rašte užfiksuota aplinkybe, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė 2016-11-02 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-21307-16), ikiteisminio tyrimo teisėjas šio nutarimo teismo nutartimi nepanaikino, 2016-12-02 rezoliucija ant 2016-12-01 prokuratūros rašto priėmė sprendimą ir davė neteisėtą nurodymą vyriausiajai tyrėjai Elžbietai Anusienei, kad ši pavestų ikiteisminio tyrimo pareigūnui tyrėjui Valdui Kazlauskui vykdyti vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės nurodymus. Manau, kad tuo policijos viršininkas A.Sinis pažeidė BPK 166 str., 168 str. 1 d., 169, 170 str. įtvirtintas teisės normas. Remiantis BPK 169, 170 str., ikiteisminį tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, bet ne jos viršininkė Jolita Kančauskienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir tik pati nustato,  kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus būtina atlikti.

BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju policijos viršininkas A.Sinis nėra nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl jo nurodymas policijos tyrėjams vykdyti aukštesniojo prokuroro neteisėtus sprendimus yra neteisėtas. Šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė I.Danylienė, gavusi S.Jurgelevičienės  pareiškimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. M-1-01-21307-16, nes nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir buvo aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras (šiuo atveju prokurorė I.Danylienė) duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Manau, kad policijos viršininkas A.Sinis nors ir netiesiogiai, bet per vyr. tyrėją E.Anusienę, duodamas nurodymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui Valdui Kazlauskui pradėti ikiteisminį tyrimą Zigmanto Šegždos atžvilgiu, manau, pažeidė BPK 166 str. nustatytą teisės normą.

Remiantis BPK 169, 170 str. įtvirtintomis teisės normomis, ikiteisminiam tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir pati nustato, kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus reikalinga atlikti tam, kad Sigitos Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimas/prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą Z.Šegždos atžvilgiu būtų tinkamai išnagrinėtas. Kaip matyti iš 2016-12-01 rašto teksto, prokurorė Ieva Danylienė išnagrinėjo S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą ir 2016-11-02 nutarimu nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-1-01-21307-16. Prokurorė Ieva Danylienė, nagrinėdama S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą, vadovaudamasi įstatymo jai suteiktais įgaliojimais (BPK 168 str. 1 d.), nenustatė pagrindo priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nenustatė pagrindo procesinio sprendimo atlikimui, savo nutarimo išvadas tinkamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Vadovaujantis BPK 168 str. 4 dalimi prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne aukštesniajam prokurorui. Tačiau, užuot kreipusis į teismą,  Sigita Jurgelevičienė kreipėsi į aukštesniąją prokurorę Jolitą Kančauskienę, skųsdama prokurorės Ievos Danylienės 2016-11-02 nutarimą (skundas gautas prokuratūroje 2016-11-02). Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama  BPK 168 str. 4 d. nustatytą tvarką, išnagrinėjo 2016-11-02 prokuratūroje gautą S.Jurgelevičienės skundą, manau, tuo neteisėtai atlikdama išimtinai ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtiną funkciją – „patikrino“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės priimto sprendimo pagrįstumą ir tuo, manau, neteisėtai įsikišo į ikiteisminio tyrimo procesą.  Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 raštu  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui A.Siniui davė raštišką nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.M-1-01-21307-16, galimai „apeidama“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę I.Danylienę.

Manau, kad prokurorė Jolita Kančauskienė suprato, kad padarė BPK 168 str. 4 d. pažeidimą, todėl, manau, jį užmaskavo klaidinančiu pasisakymu savo 2016-12-01 rašte nurodydama, kad 2016-11-02 dieną prokurorė Ieva Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą, pateikė paaiškinimą. Jei prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 rašto pradžioje būtų nedviprasmiškai nurodžiusi, kad prokurorė Ieva  Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą pateikė ne paaiškinimą, bet priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijai būtų užkirstas kelias iškelti baudžiamąją bylą Z.Šegždos atžvilgiu. Turiu pagrindą manyti, kad ikiteisminį tyrimą galima pradėti pagal BPK 2 str. tik ikiteisminio tyrimo pareigūno arba tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės Ievos Danylienės sprendimu arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui gavus prokurorės Ievos Danylienės privalomą nurodymą (BPK 170 str,), bet ne prokurorės Jolitos Kančauskienės sprendimo ir Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko Arvydo Sinio rezoliucijos pagrindais. Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama BPK 170 str. 1d. ir 4 d. 1 p. įtvirtintas teisės normas, teksto autoriaus manymu, davė užmaskuotą nurodymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei Ievai Danylienei atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00406-16. Tačiau tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė turi teisę priimti sprendimus dėl tyrimų atskyrimo (BPK 170 str. 4 d. 1 p.)

Vertinant aplinkybę, kad prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 rašto  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui kopija buvo adresuota ir Sigitai Jurgelevičienei, darytina išvada, kad tuo prokurorė Jolita Kančauskienė galimai pateikė ataskaitą Sigitai Jurgelevičienei.  Be to, teksto autorius mano, kad  tokios ataskaitos siunčiamos arba aukštesniajam pagal rangą viršininkui, arba kaip įrodymas užsakovui, kad už gautą atlygį ar paslaugą darbas buvo atliktas tinkamai. Arba, galima manyti, tai gali būti aiškinama kaip galimas nurodymas Sigitai Jurgelevičienei, kad už prokurorės Jolitos Kančauskienės galimai padarytą paslaugą atėjo metas atsiskaityti.

Bronius Pogrindis