Žymos archyvas: Advokatas Valdemaras Buzinskas

Teismų sistemos denacifikavimas/teisėja Loreta Braždienė

Teismų sistemos denacifikavimas

https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/

Pasak politologo antiglobalisto Mariaus Kundroto, „nacizmas  – tai amžinos kovos arena, kur tautos skirstosi į aukštesnes ir žemesnes. Jau dabar fašistuojantys ir nacistuojantys elementai, prasiskverbę į tautinį judėjimą, skelbia: ei, tautininkai, jūsų humaniškas ir demokratiškas kelias niekur neveda… Vis tiek jus (mus) puola. Tad radikalizuokimės ir nušluokime savo priešus nuo savo žemės paviršiaus.“

LT teritoriją laikinai administruojantys naciai be jokių skrupulų įvedė antrarūšiams piliečiams draudimus lankytis prekybos centruose, uždraudė viešąsias paslaugas įskaitant studijas universitete, neteisėtai apribojo piliečių judėjimo laisvę. Prisidengdami įvesta nepaprastąja padėtimi pažeidė susirinkimų laisvę – uždraudė antrarūšiams žmonėms rinktis į demonstracijas, viešąsias erdves užleisdami pirmarūšiams piliečiams – valdžią palaikantiems bukagalviams chunveibinams, gėjams ir lesbietėms.

Seimo dauguma atvirai pripažįsta dirbanti išskirtinai gėjų ir lesbiečių naudai. Nacių pjudoma  teisėsauga ir teismai šluoja nuo žemės paviršiaus nepriklausomą žiniasklaidą, aršiai puola  tradicinių pažiūrų žmones, išdrįsusius protestuoti prieš įsigalėjusį nacizmą, fabrikuoja demonstrantams administracines ir baudžiamąsias bylas.

Dori piliečiai neturi jokių šansų apginti teisme savo pažeistas teises dėl teismus užvaldžiusios Cosa Nostra. Nepaisant to, kad Konstitucija suteikia teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į visų instancijų teismus. Kiekvienas žmogus, pralaimėjęs bylą žemesnės instancijos teisme ir besijaučiantis, kad pralaimėjo neteisingai, turėtų galimybę gintis Aukščiausiajame Teisme. Nes tokią teisę numato ir Konstitucija. Pasirodo, dabar antrarūšiams piliečiams tas neleidžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skundų atrankos komisija, susidedanti iš to paties teismo teisėjų, visiškai neteisėtai prisiima teismo funkcijas. Nes šiandien ne kiekvieną skundą Aukščiausiasis Teismas gali nagrinėti: nagrinėja tik tuos, kuriuos praleidžia atrankos komisija. Toks darbas, kokį šiuo metu atlieka atrankos komisijos, apriboja piliečių teisę į paskutinę kasacinę instanciją, į esminių savų interesų gynimą. Tokių atrankos komisijų egzistavimas sukuria korupciją teismuose, kai Aukščiausiajame Teisme dažniausiai nagrinėjami tik pirmarūšių piliečių kasaciniai skundai.

2022-05-16 žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkę teisėją Sigitą Rudėnaitę, prašydamas teisminį procesą atnaujinti ir taip užgesinti skandalą. Nes 16 teisėjų teismo nutartimis tenkino „pirmarūšės“ pilietės VšĮ „CPO.LT“ specialistės Sigitos Jurgelevičienės 103 tūkst. eurų turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą ši pilietė neapmokėjo ir, kaip žinia, apmokėti nesiruošia.

VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė  perkančioji organizacija) direktorė Neringa Andrijauskienė galimai vis dar mano, kad toks valstybės tarnautojo prestižo žeminimas, pasitikėjimo valstybe pakirtimas, kai valstybei mokesčių piktybiškai nemoka jos „pirmarūšė“ pavaldinė,  yra visiškai priimtinas ir normalus dalykas.

Šioje rezonansinėje byloje dėl nesumokėto žyminio mokesčio itin prasižengė Vilniaus apygardos teismo  teisėjai: Jelena Šiškina (civilinė byla Nr. e2S-260-653/2019), Loreta Braždienė (Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos narė), Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė (civilinė byla Nr. e2A-1655-910/2020), Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina, Andrius Verikas (civilinė byla Nr. e2A-2855-653/2021).

2022-05-24 atsakyme į Z.Šegždos prašymą  LAT pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė, turinti aukščiausią valdžią teismų hierarchijoje, leido suprasti, kad teismų sistemos denacifikavimas pribrendo, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui „Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nei kaip teisėjas, nei kaip teismo vadovas neturi teisės daryti įtakos kitų Lietuvos Respublikosteismų ar teisėjų darbui.“ Iš Sigitos Rudėnaitės atsakymo peršasi logiška išvada, kad naciųužvaldytam teismui įtaką gali daryti tik pirmarūšiai piliečiai, bet ne teismo vadovas.

Dar daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė), Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis jau atvirai demonstruoja negarbingą teismų tendenciją apsimetant pranašesniu.  2022-02-15  teismo nutartyje Nr. DOK-752 (N)  šie teisėjai, matyt, ieškodami tikrų mulkių auditorijos, paleidžia su logikos dėsniais prasilenkiančių frazių tiradą:

„Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų (neteisingos teisinės sąvokos, kokia gėda LAT teisėjams(!), – aut. past.) taikymo nepatvirtina kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo iš esmės susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą nagrinėjant šią bylą (čia teisėjai drabstosi panieka, – aut. past.) Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK 71 straipsnio taikymo ieškovo kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.“

Gi, teksto autorės vertinimu, šiomis į protingas panašiomis frazėmis akivaizdžiai yra pridengiama banali, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta didelės vertės nekilnojamojo turto vagystė. Teisėjų kolegija čia dar drįsta teigti, kad „ieškovas taip pat bando modeliuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų neva buvusį šališkumą“, tuo netyčia atskleisdama dedamas idiotiškas pastangas paniekinti kasatorių Z.Šegždą už tai, kad jis pasinaudojo konstitucine teise ginti savo interesus teisme.

O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos narė), Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė 2022-03-09 teismo nutartyje Nr. DOK-1257 (N) nurodo, kad „kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.“

Šį teisėjų pasisakymą, matyt, derėtų suprasti taip: „Antrarūši pilieti, netrukdyk mums, rašydamas kasacinius skundus. Tu neturi to, kad keltų mūsų pagarbą tavo asmeniui. O pagarba gali kilti tik iš kraują stingdančios baimės, ką apie mus Cosa Nostra gali pagalvoti.“

Teksto autorės vertinimu, teisėjai Egidija Tamošiūnienė, Artūras Driukas ir Jūratė Varanauskaitė net nemąstydami išsiduoda, kad nieko apie bylos esmę neišmano. Juokingiausia tai, kad iš savo išgalvotų prielaidų („ kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“; „nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys“ ir kt.) teisėjai padaro nesąžiningą išvadą apie kasacinio skundo blogumą, nors iš teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjai šio skundo realiai net neskaitė, neanalizavo ir nenagrinėjo. Kas tai – sąžiningo, adekvataus mąstymo ir elgesio atsisakymas vardan tarnystės kriminaliniam elementui?

Iškalbinga, kad teisminėse bylose „pirmarūšei pilietei“ S.Jurgelevičienei teisines paslaugas teikė tokie prieštaringai vertinami advokatai kaip Valdemaras Bužinskas, Aivaras Alimas, Viktorija Čivilytė ir  Ingrida Krolienė. Ingrida Krolienė (Montvydienė) šiais metais paskirta dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Jos duktė teisininkė Donata  Montvydaitė 5 metus dirbo advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnere, bet, advokatės karjerai neišdegus, nuo 2018-ųjų  dirba teisininke neaiškios švedų įmonės atstovybėje.

Tuo požiūriu kiek gabesnė yra advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė. Ji yra advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatė. Rūtos Kairevičiūtės tėvas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius. Advokatė Rūta Kairevičiūtė-Butkienė pripažino esanti advokatų Viktorijos Čivilytės ir Juozo Čivilio giminaitė. Taigi,  ratas iškalbingai užsidaro.

Advokato Valdemaro Bužinsko giminaitis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas. S.Jurgelevičienės bylą nagrinėjusios LAT teisėjos Teisėjų tarybos narės Egidijos Tamošiūnienės vyras yra advokatas Gintaras Tamošiūnas. Advokatų kontoros „Ogmi Law Group“  advokatas yra Arnoldas Strumskis. Jo žmona – Z.Šegždos bylas nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė.

Susidaro įspūdis, kad  advokatai Valdemaras Bužinskas, Gintaras Tamošiūnas, advokatų kontoros „Budvytis Čivilis  ir partneriai“ ir „Ogmi Law Group“  advokatai per giminystės ryšius baigia teismus „privatizuoti“ ir monopolizuoti.

Tokia monopolija pavojinga tuo, kad ši veikianti išvien grupuotė teismuose kitiems advokatams („advokatų planktonas“)  ir jų klientams gali visada nosį nušluostyti. Iš galios pozicijos išstumtiems advokatams lemta aptarnauti „pasmerktus“ klientus, jau žinant, kad teisme jie niekada nelaimės. Taip susiformavo 2 advokatų grupės, aptarnaujančios pirmarūšius ir antrarūšius piliečius. Antrarūšiai piliečiai visada buvo, yra ir bus išnaudojami, mulkinami finansine prasme, kadangi juos už pinigus aptarnaujantis advokatų planktonas iš anksto žino, kad jo „ginamam“ klientui nesėkmė teisme garantuota.

Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.

Ugnė Kryžiutė

PRIEDAI. 2022-05-24 LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atsakymas, 2 LAT atrankos kolegijų nutartys.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė: „Esu bedantė biurokratė, žurnalistų ir teisininkų neginu!”

https://laisvaslaikrastis.lt/lygiu-galimybiu-kontroliere-a-skardziuviene-esu-bedante-biurokrate-zurnalistu-ir-teisininku-neginu/

Ugnė Kryžiutė

Gitanas Nausėda agituoja Europos Sąjungą taikyti sankcijas už vieno tokio veikėjo A.Navalno „uždarymą“.  Tačiau mon sieur Nausėda nesusizgribo, kad dėl trumpojo jungimo madame Shimon nuo 2020-12-15d.  milijonus Lietuvos piliečių brutalia jėga  laiko uždarytus  60-yje getų (it. ghetto – Venecijos žydų rajono pavadinimas). Palyginę šiuos du faktus matome, kad lietuviškasis autoritarinis režimas vadovaujasi dvigubais standartais žvelgdamas į žmogaus teisių pažeidimus.

Ne paslaptis, kad mūsų gyvulių ūkyje esti daug butaforinių valstybės įstaigų, kurių biurokratai tik imituoja  veiklą ir mokesčių mokėtojų pinigus į kišenę kraunasi.  Panaši į tokią yra Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Jos paskirtis – skleisti propagandą ir vizginti  uodegą Europos Sąjungos biurokratams, esą autoritarinis Lietuvos režimas nėra jau toks fašistinis ir su žmogaus teisėmis čia tvarkomasi kietai.  Štai, pasižiūrėkime, ko vertas Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės  veiklos principas  „moja chata z kraja“ (vert. iš lenkų k. – ne mano kiaulės ne mano pupos).

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė skundą Lygių galimybių kontrolierei nustatęs, kad Teisingumo ministerijai pavaldi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) jį diskriminavo ne tik dėl socialinės padėties, bet ir dėl grupinės (profesinės) priklausomybės.  Paaiškinu, kad aktyvistui reikalinga advokato pagalba, kadangi, pasak žiniasklaidos,  nuo 2014-ųjų tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė, pasitelkusi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną,  per teismus įnirtingai siekia atimti iš aktyvisto gyvenamąjį namą.

Taigi, VGTPT direktorė Živilė Poželienė, jos pavaldiniai Lina Klimavičienė, Sandra Šmulaitė, Irmantas Skauranskas ir Ofelija Gontarskytė sprendimais atsisakė suteikti piliečiui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl to, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas. 2020-12-08 VGTPT sprendime minėta zonderkomanda šiam piliečiui be užuolankų pareiškė: „Akcentuotina, jog pareiškėjas yra žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu  komisijai įvertinus šių aplinkybių visumą, atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.“

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė 2020-12-31 sprendimu Nr.(19)SN-173)SP-98   nutarė,  kad šiuo pareiškimu VGTPT nediskriminavo Z.Šegždos.  Dar vienas apgailėtinas faktas. Rašydama šį sprendimą Agneta Skardžiuvienė padarė apmaudžią klaidą – nurodė, kad  dokumento data yra  2019-12-31. Panašu, kad 2020 metais Agneta su visa savo pompastiškai skambančia  pareigybe  nebuvo atvykusi į darbovietę, tad tebegyvena 2019-aisiais.

Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime Agneta cituoja įstatymą, kad socialinė padėtis yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija,  turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Iš šio apibrėžimo matyti, kad žmogaus teisių aktyvistas yra diskriminuojamas dėl profesijos, kadangi jam atsisakyta teikti valstybės apmokamą teisinę pagalbą  todėl, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas.

Tačiau Agneta Skardžiuvienė suka uodegą ir sprendime nurodo, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdus ne diskriminacijos, o įstatymo taikymo Pareiškėjo atžvilgi, klausimas (Agnetos klaidos paliktos neištaisytos, – aut. past.). Įvertinti, ar šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tinkamai pritaikė įstatymą, yra teismo kompetencija.“ Deja, Lygių galimybių kontrolierė sprendime nepagrindė, kodėl jai yra akivaizdu, jog diskriminacijos nėra.

Teigdama, kad diskriminacijos tyrimas nėra  Lygių galimybių kontrolierės kompetencija,  Agneta Skardžiuvienė, matyt, norėtų viešai pareikšti: „Esu nei šis, nei tas. Nei velnias nei gegutė. Tuščia vieta?  Oplia! Kažkas nudaigojo mano tapatybę…  Turiu vilčių, kad esu iš prigimties pasyvi bedantė biurokratė!“

Pabandykime įsivaizduoti, kaip Agnetos Skardžiuvienės užmerktose akyse nušvinta (pasivaidena) vizija, vaizdas (aki-vaizdu), kad Živilės Poželienės VGTPT chebra nediskriminavo žmogaus, pareikšdama: „esi žurnalistas ir teisininkas, todėl tau valstybė paslaugų neteiks.“

Tačiau 2020-12-31 sprendime Lygių galimybių kontrolierė, pasikinkiusi  išmonę,  iki paskutinio atodūsio gina Živilę Poželienę nuo gresiančios atsakomybės: „ Kvalifikacija yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių socialinės padėties pagrindą, tačiau jis nebuvo vienintelis ir pagrindinis, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos paslaugų (ne)suteikimo klausimą.  Akivaizdu, kad eliminavus pagrindinį antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo elementą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba  nevertintų Pareiškėjo kvalifikacijos.“

Ar matote, kaip klastingai kuriama teisingumo iliuzija, žongliruojant tariamąja nuosaka – „nevertintų“? Kita vertus, Agneta Skardžiuvienė pastaraisiais teiginiais nejučia  pripažino, kad diskriminacija buvo vykdoma ne tik dėl žmogaus grupinės priklausomybės – profesijos (kvalifikacija  esą  nėra „vienintelis ir pagrindinis“ kriterijus),  bet ir dėl jo turimos nuosavybės bei pajamų.

Grįžkime prie apibrėžimo, kad socialinė padėtis  yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija, turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Pagal Agnetą išeitų, kad žmogaus teisių aktyvisto kvalifikaciją (žurnalistas ir teisininkas), kuri esą nėra pagrindinis diskriminacijos elementas,  reikia eliminuoti (pašalinti, ignoruoti).

Taigi, Agneta sprendime sąmoningai pašalina (atsisako įvertinti)  aktyvisto išsilavinimo kriterijų (elementą) tam, kad išvengtų pareigos teisingai  įvertinti diskriminacinius Živilės Poželienės veiksmus: „eliminavus pagrindinį elementą, nereikės vertinti piliečio kvalifikacijos.“  Kitaip tariant,  iš piliečio skundo savavališkai pašalinus esminius teiginius („esi žurnalistas ir teisininkas“) išnyksta pagrindas apkaltinti Živilę Poželienę diskriminavus pilietį.

Atskleidus teiginio „eliminavus pagrindinį diskriminacijos elementą“ esmę, galima vertinti, kad 2020-12-31 sprendimu  Lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė sąmoningai siekė diskriminuoti, suprato,  kad diskriminuoja pilietį dėl jo socialinės padėties ir norėjo tai daryti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.  Kontrolierius skiriamas Seimo penkerių metų kadencijai ir yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, kurio pareiga – draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos priežiūra.

Autorės nuomone, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  direktorė Živilė Poželienė besąlygiškai kapituliavo Cosa Nostrai  bei pateko į Sigitos Jurgelevičienės  brangiai apmokamų advokatų (advokatai Valdemaras Bužinskas (buvęs KGB tardytojas), Ingrida Krolienė, Viktorija Čivilytė, Aivaras Alimas) sąrašą.

Prezidentė skelbs verdiktą dėl LAT vadovo Algimanto Valantino ir 14 teisėjų veiklos

Prezidentė D.Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4157:prezidente-d-grybauskaite-skelbs-verdikta-del-lietuvos-apeliacinio-teismo-pirmininko-algimanto-valantino-ir-susijusiu-vilniaus-apygardos-14-teiseju-veiklos&catid=31&Itemid=101

2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.

Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30, apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu,  2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus.  Anot  Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas.  Tačiau žinant „teisinės sistemos“  realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas būtų motyvuotas įžvelgti  klaidas žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“ pridaręs  teisėjas užkerta kelią neparankaus piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“  patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.

Perduotas Prezidentūrai antrasis  41 puslapių apimties dosje – tai duomenys, susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene, Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.

Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas, kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko orumą;  kliudė pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios konvencijos 8 straipsnyje.

Pasak žmogaus teisių aktyvisto,  Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios esmė  ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę.

2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą – pratęsdama teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad „įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios priemonės paskyrimo metu“.

Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“,  aktyviais, racionaliais, „protingais ir  teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme atima vaikus,  ūkininkus nuvaro nuo jiems priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.

Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado aukštumas. Yra tik vienas skirtumas.  Lietuviškasis represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų chemines atakas.

Bronius Pogrindis

 

Vyriausiųjų prokurorų tikslas – legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus

BRONIUS POGRINDIS

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3872:vyr-prokuroru-tikslas-legalizuoti-300-tukst-eur-nusikalstamu-budu-igyta-suma-panaudojant-valstybes-teisine-sistema&catid=31&Itemid=101

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas ir nušalintasis  Vilniaus apygardos vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius. Prokurorų taikinys – kiekvienas asmuo, turintis žemės sklypą, naują namą, prabangų butą ar sodybą

9,36 milijardų Eur neapskaitytų pinigų. Kaip šiuos pinigus ištraukti iš „šešėlio“ ir pasidėti į savo kišenę yra kai kurių aukšto rango valstybės tarnautojų gyvenimo tikslas. Profesoriaus Friedrich‘o Schneider‘io atliekamų tyrimų duomenimis, Lietuvoje šešėlinė ekonomika 2015 metais sudarė 26 procentus nuo BVP (bendrojo vidaus produkto). Žinant, kad Lietuvos BVP dydis 36 mlrd Eur, Lietuvos šešėlinio „biudžeto“ dydis galėtų sudaryti 9,36 milijardų Eur.

Žiniasklaidoje apstu duomenų apie tai, kad dekanidzių veiklą galėjo perimti banditus sutriuškinęs valstybę atstovaujantis teisininkų konglomeratas, taip atsiriekdamas dalį šešėlinės rinkos pinigų. Ne paslaptis, kad geriausias pozicijas šiame paslaugų „versle“ turi prokuratūroje pagal uždarosios akcinės bendrovės principus veikiantys sindikatai, turintys tikslą padėti legalizuoti protu nesuvokiamo dydžio pinigus. Autoriaus nuomone, antraeilį vaidmenį šiame „versle“ atlieka kai kurios advokatų kontoros, gaunančios panašų tarpininkavimo mokestį už pinigų plovimo operacijas.

Strategiškai palankiausią vyr. prokurorų padėtį pinigų legalizavo „versle“ apsprendžia tai, kad baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų, dirbančių policijoje ir teismuose. Be to, į prokuratūros duomenų bazę „IPS“ (informacinė prokuratūros sistema) suplaukia daugiausia informacijos apie nelegalius sandorius, šešėlinių pinigų ir kontrabandinių prekių judėjimą bei asmenis, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Dabar pamėginsiu paaiškinti, kaip veikia tokios „uždarosios akcinės bendrovės“ mechanizmas. Kaip ir normalioje verslo įmonėje, sindikatas priima klientų užsakymus, kuria verslo projektus užsakymų įgyvendinimui, paskiria projektų vadovus ir vykdytojus, kontroliuoja paslaugų vykdymą, teikia ataskaitas užsakovams apie užsakymų vykdymo eigą. Tarkime, kad vyr. prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 300 tūkst. Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine sistema.

Gan dažnai tam pasitarnauja liūdnai pagarsėjęs 2013 m. LR Seime priimtas,  valstiečių ir buvusio policininko, LR Premjero Sauliaus Skvernelio partijos „patobulintas“ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas, iš esmės skirtas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurtautojų. Kaip jau minėjau, vėlgi daugiausia informacijos apie taip vadinamą smurtą artimoje aplinkoje suplaukia į prokuratūros duomenų bazę „IPS‘ą“. Iš jos prokurorų sindikatas išsirenka auką – skyrybų metu turtą besidalijančią šeimą.

Taigi, prokurorų „verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje, prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.

Besiskiriančiai moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita apmokėjimui“ – 60 tūkst. Eur  dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir vaikai.

Kadangi baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkst. Eur  sumą, kuri bus priteista iš buvusio sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama, pavyzdžiui, 50 tūkst. Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje susikaupusi 140  tūkst. Eur dydžio skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto. Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas pats „verslo“ sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda rinkos kaina – 300 tūkst. Eur. Tad „teisininkai“ gauna padorią sumą teisėtai „uždirbtų“ pinigų, o abu buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui 140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.

Na, o dabar pereikime prie realiai nuveiktų darbų. Ko gero, neblogai padėtį atspindi internetiniame portale „Laisvas laikraštis“  skelbiami duomenys apie žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos kovą su Vilniaus apygardoje veikiančia „teisine sistema“. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės vertinimu „prokuratūros informacinėje sistemoje „IPS“ užregistruota 116 Zigmanto Šegždos skundų, pareiškimų, pranešimų, kas rodo, jog pareiškėjas yra aktyvus, žinantis savo teises ir jas realizuojantis teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe naudojasi ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis teisėmis apskųsti priimtus procesinius sprendimus“.

2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą  nutarė nagrinėti neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Atsakydamas į Zigmanto Šegždos 2017-02-01 skundą Teisėjų tarybai dėl teisėjo Rinaldo Adamonio galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, buvęs LR generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas nurodė, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas gali būti atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius teisėjo veiklos trūkumus. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija įvertins  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesį. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti visą Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino 2017-02-22 pasisakymą, kad skaitytojai geriau suprastų, kaip ir kieno interesus gina buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

2017-02-28 dieną prokurorė Edita Ignatavičiūtė pasisakė, kad ji nemano, jog Zigmantas Šegžda paduodamas skundą generaliniam prokurorui, pateikė pakankamus duomenis, įrodančius, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  Eugenijus Papučka, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, siekdami turtinės ir kitos naudos, pasinaudodami savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės įstaigoms  – policijai ir prokuratūrai ir joje dirbantiems pareigūnams, paveikė Vilniaus rajono policijos komisariate ir Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbančius policijos pareigūnus ir  prokurorus (Vilniaus rajono PK skyriaus viršininkė Ana Ustinovič, vyr. tyrėjai Valdas Kazlauskas ir Elžbieta Anusienė, prokurorai Vilius Paulauskas, Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė), kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus – neteisėtai pradėdami, vilkindami ikiteisminius tyrimus, sujungdami arba išskirdami bylas, neteisėtai naudodami represijas – procesinės prievartos priemones ir tokiu būdu sistemingai baugindami, terorizuodami  Zigmantą Šegždą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės užsakymą. Pažymėtina, kad Sigitą Jurgelevičienę nuo 2014 metų globojo advokatas Valdemaras Bužinskas, o nuo 2015 metų ji pateko į globą tokių advokatų kontorų, kaip  „Motieka ir Audevičius“ (buvęs prokuroras, advokatas Aivaras Alimas) ir „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė).

Sunku rasti paaiškinimą, kodėl susidariusią skandalingą padėtį Vilniaus apygardos prokuratūroje  prokurorė Edita Ignatavičiūtė vertina taip aplaidžiai ir paviršutiniškai.

Tačiau iš generalinėje prokuratūroje esančio konfidencialaus šaltinio gautas slaptas dokumentas leidžia prokuratūroje susidariusią situaciją vertinti priešingai, nei tai daro buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaldinė – prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 raštą Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui. Turime unikalią galimybę susipažinti su precedento neturinčiu dokumentu, kurio pagal numatytą „verslo projektą“ neturėjo išvysti Lietuvos visuomenė.

Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, todėl manau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, pažeisdama BPK 169, 170 str. nustatytas teisės normas,  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-21307-16 Zigmanto Šegždos atžvilgiu pagal BK 163 str.

Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė jau 2 metai kaip deda visas įmanomas pastangas, kad Zigmantas Šegžda nutrauktų ryšius su jų bendra dukra, manau, su prokurore Jolita Kančauskiene buvo galimai nutarta nepagrįstai apkaltinti Zigmantą Šegždą tuo, kad jis kartą per mėnesį aplankydamas ketverių dukrą esą netinkamai su ja elgėsi. Iškėlus Z.Šegždai baudžiamąją bylą dėl dukters, jam būtų maksimaliai ribojamas bendravimas su dukra. Taigi, turiu pagrindo manyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė, kaip aukštesnioji prokurorė, davusi nurodymą policijos viršininkui A.Siniui, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė BPK įtvirtintas nuostatas.

Iš 2016-12-01 rašto teksto galima spręsti, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, susipažinęs su rašte užfiksuota aplinkybe, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė 2016-11-02 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-21307-16), ikiteisminio tyrimo teisėjas šio nutarimo teismo nutartimi nepanaikino, 2016-12-02 rezoliucija ant 2016-12-01 prokuratūros rašto priėmė sprendimą ir davė neteisėtą nurodymą vyriausiajai tyrėjai Elžbietai Anusienei, kad ši pavestų ikiteisminio tyrimo pareigūnui tyrėjui Valdui Kazlauskui vykdyti vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės nurodymus. Manau, kad tuo policijos viršininkas A.Sinis pažeidė BPK 166 str., 168 str. 1 d., 169, 170 str. įtvirtintas teisės normas. Remiantis BPK 169, 170 str., ikiteisminį tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, bet ne jos viršininkė Jolita Kančauskienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir tik pati nustato,  kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus būtina atlikti.

BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju policijos viršininkas A.Sinis nėra nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl jo nurodymas policijos tyrėjams vykdyti aukštesniojo prokuroro neteisėtus sprendimus yra neteisėtas. Šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė I.Danylienė, gavusi S.Jurgelevičienės  pareiškimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. M-1-01-21307-16, nes nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir buvo aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras (šiuo atveju prokurorė I.Danylienė) duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Manau, kad policijos viršininkas A.Sinis nors ir netiesiogiai, bet per vyr. tyrėją E.Anusienę, duodamas nurodymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui Valdui Kazlauskui pradėti ikiteisminį tyrimą Zigmanto Šegždos atžvilgiu, manau, pažeidė BPK 166 str. nustatytą teisės normą.

Remiantis BPK 169, 170 str. įtvirtintomis teisės normomis, ikiteisminiam tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir pati nustato, kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus reikalinga atlikti tam, kad Sigitos Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimas/prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą Z.Šegždos atžvilgiu būtų tinkamai išnagrinėtas. Kaip matyti iš 2016-12-01 rašto teksto, prokurorė Ieva Danylienė išnagrinėjo S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą ir 2016-11-02 nutarimu nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-1-01-21307-16. Prokurorė Ieva Danylienė, nagrinėdama S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą, vadovaudamasi įstatymo jai suteiktais įgaliojimais (BPK 168 str. 1 d.), nenustatė pagrindo priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nenustatė pagrindo procesinio sprendimo atlikimui, savo nutarimo išvadas tinkamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Vadovaujantis BPK 168 str. 4 dalimi prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne aukštesniajam prokurorui. Tačiau, užuot kreipusis į teismą,  Sigita Jurgelevičienė kreipėsi į aukštesniąją prokurorę Jolitą Kančauskienę, skųsdama prokurorės Ievos Danylienės 2016-11-02 nutarimą (skundas gautas prokuratūroje 2016-11-02). Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama  BPK 168 str. 4 d. nustatytą tvarką, išnagrinėjo 2016-11-02 prokuratūroje gautą S.Jurgelevičienės skundą, manau, tuo neteisėtai atlikdama išimtinai ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtiną funkciją – „patikrino“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės priimto sprendimo pagrįstumą ir tuo, manau, neteisėtai įsikišo į ikiteisminio tyrimo procesą.  Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 raštu  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui A.Siniui davė raštišką nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.M-1-01-21307-16, galimai „apeidama“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę I.Danylienę.

Manau, kad prokurorė Jolita Kančauskienė suprato, kad padarė BPK 168 str. 4 d. pažeidimą, todėl, manau, jį užmaskavo klaidinančiu pasisakymu savo 2016-12-01 rašte nurodydama, kad 2016-11-02 dieną prokurorė Ieva Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą, pateikė paaiškinimą. Jei prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 rašto pradžioje būtų nedviprasmiškai nurodžiusi, kad prokurorė Ieva  Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą pateikė ne paaiškinimą, bet priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijai būtų užkirstas kelias iškelti baudžiamąją bylą Z.Šegždos atžvilgiu. Turiu pagrindą manyti, kad ikiteisminį tyrimą galima pradėti pagal BPK 2 str. tik ikiteisminio tyrimo pareigūno arba tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės Ievos Danylienės sprendimu arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui gavus prokurorės Ievos Danylienės privalomą nurodymą (BPK 170 str,), bet ne prokurorės Jolitos Kančauskienės sprendimo ir Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko Arvydo Sinio rezoliucijos pagrindais. Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama BPK 170 str. 1d. ir 4 d. 1 p. įtvirtintas teisės normas, teksto autoriaus manymu, davė užmaskuotą nurodymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei Ievai Danylienei atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00406-16. Tačiau tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė turi teisę priimti sprendimus dėl tyrimų atskyrimo (BPK 170 str. 4 d. 1 p.)

Vertinant aplinkybę, kad prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 rašto  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui kopija buvo adresuota ir Sigitai Jurgelevičienei, darytina išvada, kad tuo prokurorė Jolita Kančauskienė galimai pateikė ataskaitą Sigitai Jurgelevičienei.  Be to, teksto autorius mano, kad  tokios ataskaitos siunčiamos arba aukštesniajam pagal rangą viršininkui, arba kaip įrodymas užsakovui, kad už gautą atlygį ar paslaugą darbas buvo atliktas tinkamai. Arba, galima manyti, tai gali būti aiškinama kaip galimas nurodymas Sigitai Jurgelevičienei, kad už prokurorės Jolitos Kančauskienės galimai padarytą paslaugą atėjo metas atsiskaityti.

Bronius Pogrindis

Cannibals. The head of Public Procurement Office gave her baby‘s brain to the psychiatrists’ company of Mr. Raimundas Alekna

Žmogėdros. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė atidavė vaiko smegenis „konservatnikų“ partijos vedlio Raimundo Aleknos psichiatrų kontorai

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3198:zmogedros-viesuju-pirkimu-tarnybos-vadove-atidave-vaiko-smegenis-konservatniku-partijos-vedlio-raimundo-aleknos-psichiatru-kontorai&catid=31&Itemid=101

Some time ago I had asked the rhetorical question on the internet portal „Laisvas Laikrastis“, whether the women in Lithuania, who belong to the public authority caste, have discovered a new passion – to bear children in order to deliver them to psychiatric concentration camps. Ms. Sigita Jurgelevicienė, the head of Public Procurement Office to the Government of Lithuanian Republic, has targeted „the spike of her spear“… at her own baby. On the 22th of March 2016 the judge of Trakai District Court Ms. Asta Adamonyte – Sipkauskiene has sent a four-year-old daughter of Ms. Sigita Jurgeleviciene to the former Soviet KGB‘s citadel – National Forensic Psychiatry Service. By doing this the judge ordered a primary forensic psychological examination.

Ms S.Jurgeleviciene hired a flock of law advisors, who kave a systematic knowledge about how to extort the human psyche: Aivaras Alimas, family member of  Ms. Roma Sabina Alimiene,  former officer of the Persecutor‘s Office of the Soviet Union, Ms. Viktorija Civilyte, the daughter of Mr. Juozas Civilis, the former interrogator at the Law Enforcement Service of the Soviet Union, Valdemaras Buzinskas, the former interrogator at the KGB service of the Soviet Union.

I think that, implementing possible plan of the grey cardinals trio, since the year 2015 Ms S.Jurgeleviciene secretly registered her three-year-old daughter to psychiatrists.of the Mental Health Centre of Vilnius Regional Clinic and the Vilnius Centre for psychotherapy and psychoanalysis. Famous politician of Lithuania Mr. Raimundas Alekna is a managing director of the Vilnius Centre for psychotherapy and psychoanalysis and the private Hospital the Azuolyno Clinic (Azuolyno klinika).

Who could deny that Ms. Sigita Jurgelevičienė by using public procurement system helps  Mr. Raimundas Alekna to convert state budget funds in favor of his political party’s treasury? Now Ms.  S.Jurgeleviciene has free access to the psychiatrist Ms. Dalia Minialgiene, a subordinate of Mr. Raimundas Alekna. Since Summer, 2015,  Ms. S.Jurgeleviciene turned her daughter into a mental patient, makes copies of the daughter’s personal health history and turns in them to the police, Public Procecutors Office, the judge of the Ukmerge District Court Mr. Rinaldas Adamonis and the judge of the Trakai District Court Ms. Asta Adamonyte – Sipkauskiene. Ms. S.Jurgeleviciene still hopes that using these maneuvers will help „knock out“ the property of her former lover.

Psychotherapy treatment supposedly used by the  psychiatrist Ms. Dalia Minialgiene illustrates the following  example. On the 15th of  June , 2016, Miss Greta Jurgeleviciute,  the daughter of  Ms. Sigita Jurgeleviciene, had led her four-year-old sister S.V.S. to the medical institution – the Vilnius Centre for psychotherapy and psychoanalysis. On behalf of the child’s mother Miss Greta Jurgeleviciute had communicated with the psychiatrist Ms. Dalia Minialgiene and both agreed that the daughter of Ms. Sigita Jurgeleviciene should be cured by using psychotherapy treatment. According to Miss Greta Jurgeleviciute, she was waiting outside the door  until an unknown person communicated with my daughter. Waiting outside the door, Miss Greta Jurgeleviciute could not see either the little girl was left alone at the doctor‘s office, or who and  how was communicating with the girl, and she had no possibility to watch what wrong could make strangers to the little girl.

I think that Ms. S.Jurgeleviciene, the head of Public Procurement Office to the Government of Lithuanian Republic, behaved violently with her little daughter, since she left her daughter unattended, against her own will the little girl had been taken from her home and given to an unknown person, the girl had been closed and kept at working office of a medical institution without presence of her parents. I suppose that, by doing this, the human psyche of the child was being extorted. Daughter‘s father was not informed about it.

 Zigmantas Šegžda