Bermuda of the judge Algimantas Valantinas. The challenge for Lithuanian judicial system

Vilnius County Court, Lithuania

Vilnius County Court, Republic of Lithuania

Likes it or not, but the judge Algimantas Valantinas (Vilnius County Court, Lithuania) plays in unison along with Ms.Sigita Jurgeleviciene, the head of Public Procurement Office under the Government of Lithuanian Republic. On the 4th of December 2015 the judge Algimantas Valantinas decided to reject the complaint of Mr. Zigmantas Segzda, former cohabitant of Sigita Jurgeleviciene, stalling pre-trial investigation against him until the 12th of January 2016. What is allowed to Jupiter is not allowed a bull.

On the 23th of December 2014, examining Zigmantas Šegžda‘s complaint, the highly respected judge Mr.Algimantas Valantinas in Vilnius County Court order presented the theory of reasonable prediction and the concept of reasonable consideration, when applying them in arresting people.

Well, the radical virtuoso of prosecution, honorable judge Mr. Algimantas Valantinas triumphs again. On the 7th of December 2015 the judge had been ceremoniously presented as the most suitable to become a judge of Lithuanian Court of Appeal.

I think that the combination of the Soviet prosecutor’s creative thinking („we are all criminals “ and the theory of „impartial observer“ for some favoured persons would open up great opportunities for improving the quality of legal work indicators, would make a radical change in jurisprudence, and even may challenge the Lithuanian legal system. Or perhaps some „iron fist“ proponent may propose even the inclusion of lynching procedure in practices of lawcourts of Lithuania?

 

Teisėjas Algimantas Valantinas ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Sigita Jurgelevičienė Bermuduose. Iššūkis Lietuvos teisinei sistemai

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, atsižvelgdama tiek į teisinio darbo kokybės rodiklius, tiek į asmenines savybes vienbalsiai įvertino buvusį Lietuvos generalinį prokurorą, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dirbantį teisėją Algimantą Valantiną kaip tinkamiausią eiti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas.

Norėdamas to, ar ne, teisėjasAlgimantas Valantinas griežia unisonu kartu su Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadove Sigita Jurgelevičiene. 2015-ųjų gruodžio 4-ąją teisėjas savo parašu atmetė S.Jurgelevičienės buvusio sugyventinio Zigmanto Šegždos gynėjos skundą, tuo užvilkindamas jam iškeltą baudžiamąją bylą iki 2016-ųjų sausio 12-osios. Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui. Ar pamenate, kaip prieš pusmetį viešojoje erdvėje valstybės tarnautoja S.Jurgelevičienė žvygavo – „Vienas žmogus terorizuoja <…> visą teisinę sistemą, kuri nieko negali padaryti“?

Tą pačią gruodžio 4-ąją Sigitos Jurgelevičienės advokatė Viktorija Čivilytė (advokatų kontora „Budvytis ir Čivilis“) unisonu pranešė teismui apie bandymą aneksuoti Z.Šegždos rezidenciją prie Vilnojos ežero. Pasak advokatės, valstybės tarnautoja S.Jurgelevičienė preliminariai derino šį klausimą su banku ir pageidavo perimti buvusio sugyventinio Z.Šegždos turtą, taikant teisinę procedūrą, kurios kodinis pavadinimas – „išlaikymas turtu“.

Dar 2014-ųjų gruodžio 23-iąją didžiai gerbiamas teisėjas Algimantas Valantinas, nagrinėdamas Zigmanto Šegždos skundą, savo nutartyje pristatė pagrįsto spėjimo teoriją ir pagrįsto manymo sąvoką, taikomą suimant žmones. Pasak teisėjo, pagrįstu manymas gali būti laikomas tuo atveju, kai iš surinktų duomenų nešališkas stebėtojas darytų išvadą, kad asmuo, kuriam norima taikyti suėmimą, gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Sakydamas frazę „nešališkas stebėtojas“, teisėjas galbūt turėjo omenyje save, kitą teisėją arba prokurorą.
Lietuvos visuomenė turėtų tinkamai įvertinti teisėjo Algimanto Valantino nuožmų pasisakymą. Pasak jo, tai, kad asmeniui anksčiau buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kurios sąlygų jis nesilaikė, ne tik nepatvirtina jam paskirtos griežtesnės kardomosios priemonės nepagrįstumo, bet, atvirkščiai, – sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu griežčiausią priemonę – suėmimą. Vienok, kiti teisininkai galėtų atsikirsti, kad pagrindą asmens suėmimui nustato ne išsakomi nuožmūs retorinio pobūdžio teiginiai, bet Baudžiamojo persekiojimo kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnis „Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos“.

Akivaizdu, kad tobula teorija gali tuoj pat subyrėti į šipulius, jei nešališkas stebėtojas ne visada būna jau toks nešališkas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius įsitikinęs (sąvoka „įsitikinimas“ reiškia abejonių nebuvimą, šališkumą, – autoriaus pastaba), kad visi esame potencialūs nusikaltėliai, o nusikalstamumas žemėje išnyks tada, kai išnyks žmonės (citata iš l.rytas.lt). Jei sovietinio mentaliteto prokuroras arba buvęs Lietuvos generalinis prokuroras, kiekviename asmenyje įžvelgtų nusikaltėlį, kurį būtina beatodairiškai persekioti, suimti ir bausti, kažin, ar toks „nešališkas stebėtojas“ galėtų daryti pagrįstą spėjimą dėl būtinumo taikyti represijas tūlam piliečiui. Galbūt, koks nors „kietos rankos“ šalininkas galėtų pasiūlyti įtraukti į teismų praktiką dar ir Linčo teismo procedūrą?
Gi, radikalusis baudžiamojo persekiojimo virtuozas, gerbiamasis teisėjas Algimantas Valantinas vėl triumfuoja. 2015-ųjų gruodžio 7-ąją jis iškilmingai pristatytas kaip tinkamiausias eiti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas.

Manau, kad kūrybiškas sovietinio prokuroro mąstysenos („visi esame nusikaltėliai“) ir „nešališko stebėtojo“ teorijos derinys kai kuriems išrinktiesiems atvertų puikias galimybes gerinti teisinio darbo kokybės rodiklius, radikaliai keisti suformuotą teismų praktiką ir netgi mesti iššūkį Lietuvos teisinei sistemai. Pavyzdžiai ne už kalnų.

2014-ųjų gruodžio 23-iąją teisėjas Algimantas Valantinas, neatsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nesuteikė Sigitos Jurgelevičienės oponentui Zigmantui Šegždai galimybės dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas. Manau, kad galimai vadovaudamasis išankstine nešališko stebėtojo nuostata, teisėjas pagrįstai spėjo, kad beveidis pilietis vis tiek pasmerktas daryti nusikaltimus. Galima manyti, kad dėl šios ar kitos priežasties Lukiškių kalėjimo požemiuose užrakinto Z.Šegždos kviesti į teismo posėdį nebuvo reikalo. Bet ar teisėjas neprivalėjo vadovautis Europos žmogaus teisių teismo praktika?
LITEKO teismų sistemosbylų skirstymo modulis jau trečią kartą patikėjo teisėjui Algimantui Valantinui spręsti Sigitos Jurgelevičienės ir Zigmanto Šegždos šeiminį konfliktą. 2015-ųjų gruodžio 4-ąją teisėjas rašytinio proceso tvarka turėjo nagrinėti pastarojo advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą. LITEKO bylų skirstymo modulis 2015-ųjų rugpjūčio 17-ąją taip pat buvo paskyręs buvusiai prokurorei, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Aivai Survilienei nagrinėti advokatės E. Liutvinskienės skundą dėl Z.Šegždos bylos vilkinimo. Deja, teisėjos nutartis buvo palanki valstybės tarnautojai S.Jurgelevičienei. Kaip minėta, dar prieš tai LITEKO sistema net du kartus išrinko teisėją Algimantą Valantiną spręsti Z.Šegždos suėmimo klausimą. Tas pats bylų skirstymo modulis nulėmė, kad Z.Šegždos skundą dėl suėmimo nagrinėtų dar vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, tarnavęs sovietinėje prokuratūroje.

Nacionalinė teismų administracija teigia, kad LITEKO bylų skirstymo modulis užtikrina, kad bylos būtų paskiriamos automatizuotu būdu parinktam teisėjui, sistemai įvertinus gautų bylų kiekį, teisėjo specializaciją ir užimtumą. Sistemos „ruletė“ turėtų eliminuoti žmogiškąjį faktorių, nes bylos teisėjams paskiriamos atsitiktiniu būdu. Nesinorėtų tikėti, kad prisidengiant LITEKO sistema vyksta įdomūs žaidimai skirstant bylas teisėjams. Tačiau rimtas abejones sėja faktas, kad sprendžiant Z.Šegždai lemtingus klausimus, juos nagrinėti paskiriamas teisėjas – buvęs generalinis prokuroras. Arba paskiriami teisėjai – turintys prokuroro stažą ir atitinkamą prokuroro mentalitetą. Kodėl Liteko „ruletė“ kartais galimai „nulūžta“, kai į ją įvedama Zigmanto Šegždos pavardė? Ar tik nesiaučia koks nors virusas LITEKO informacinėje teismų sistemoje? Klausimų daugiau nei atsakymų.
Nuogąstaudamas dėl to, kad vėl gali būti priimta jam nepalanki nutartis, 2015-ųjų gruodžio 2-ąją Z.Šegžda išsiuntė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pareiškimą dėl teisėjo Algimanto Valantino nušalinimo nuo procesinio sprendimo priėmimo. Nušalinimas buvo pagrįstas duomenimis, gautais iš Lietuvos generalinės prokuratūros ir viešai paskelbtų teisėjų biografijų.

Pareiškėjas nustatė, kad teisėjas A.Valantinas 1985-1988 metais buvo sovietinės prokuratūros stažuotojas ir tardytojas. Nuo 1991-ųjų sausio iki 1994-ųjų gruodžio A.Valantinas buvo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Nuo 1994-12-28 iki 1999-ųjų rugsėjo dirbo Jonavos rajono apylinkės teismo teisėju, teismo pirmininku.
Įtarimą Z.Šegždai sukėlė faktas, kad Sigitos Jurgelevičienės sesers vyras Kęstutis Jogminas 1994-02-23 buvo priimtas į tarnybą Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje stažuotoju, o 1995-03-23 paskirtas į prokuroro pareigas. 1997-01-20 Kęstutis Jogminas paskirtas į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, 2000-05-09 į vyriausiojo prokuroro pareigas.

Sugretinus teisėjo Algimanto Valantino ir Kęstučio Jogmino biografinius duomenis, galima daryti išvadą, kad abu pareigūnai šešerius metus buvo saistomi darbinių ryšių, nagrinėjo bylas Jonavos rajono apylinkės teisme. Remdamasis gausia bylos medžiaga, Z.Šegžda mano turįs abejonių dėl teisėjo Algimanto Valantino nešališkumo. Pareiškėjo nuomone, galimai siekdamas S.Jurgelevičienei palankių procesinių sprendimų, Kęstutis Jogminas galimai galėjo daryti poveikį teisėjui Algimantui Valantinui.

2015-ųjų gruodžio 3-ąją Z.Šegždos pareikštas nušalinimas buvo ignoruotas – teisėjas A.Valantinas atsisakė nusišalinti, nurodęs, kad jis su Kęstučiu Jogminu nebendrauja ir joks poveikis teisėjui A.Valantinui nebuvo ir nėra daromas.

2015-ųjų gruodžio 4-ąją teisėjas A.Valantinas atmetė Z.Šegždos advokatės skundą, priimdamas S.Jurgelevičienei palankią nutartį. Nutartis grindžiama tuo, jog dar 2015-ųjų spalio 21-ąją nutrūkusį ikiteisminį tyrimą Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė pratęsė, pasak teisėjo, dėl nuolat Z.Šegždos reiškiamų skundų ir bylai vadovaujančio prokuroro pakeitimo.

Gi, BPK 215 str. 5 dalyje nustatyta, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Šios teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs procesinis terminas (terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas turi būti pabaigtas) sudaro kliūtį atlikti procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti iki šio termino pabaigos, o taip pat ir pratęsti šį procesinį terminą. Tai reiškia, kad procesiniai terminai gali būti pratęsti tik iki atitinkamo termino pabaigos, o atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju iš viso nenumatytas įstatymo.

Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas turėjo panaikinti neteisėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės nutartį, bet to nepadarė. Pastaroji, laikydamasi įstatymo nuostatų, neturėjo įgaliojimų atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teisėja Vaida Sinkevičienė galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – atmesti prokuroro prašymą pratęsti terminą.

Lietuvos visuomenei svarbu sužinoti, kaip įvykius Vilniaus apygardos teisme įvertins ir kokių veiksmų imsis Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsimojusi reformuoti Lietuvos prokuratūrą ir teismų sistemą, stiprinti teisingumą ir teismų sistemos skaidrumą. Valstybės vadovės įsitikinimu, teisėjai turi neleisti žmonėms suabejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisėjo moralumu, o kiekvieną teisėjo žingsnį turi lemti objektyvus tiesos siekimas, principingumas ir tikslas užtikrinti įstatymo viršenybę.

Visuomenė taip pat turi žinoti, ką Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Sigita Jurgelevičienė asmeniškai nuveikė, kad užkardytų viešųjų pirkimų rezonansinę bylą dėl Vidaus reikalų ministerijos policijos departamento automobilių „Škoda“ nuomos diskriminacinio konkurso. Ar tik ne už sėkmingą policijos 252 automobilių parko atnaujinimą Sigitai Jurgelevičienei buvo atsilyginta gausiais Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko Arvydo Sinio pareigūnų ekipažais, 2014 metais narsiai „atakavusiais“ jos priešininko Z.Šegždos namų valdą? Kai pastarasis nepabūgo, 2014-ųjų gruodžio 3-iąją policijos šefo Arvydo Sinio pavaldinys – tyrėjas Jurij Kravčionok Vilniaus rajono apylinkės teisme surengė Z.Šegždai pasalą, surakino antrankiais ir nukonvojavo į Lukiškių tardymo izoliatorių. O kad Kalėdos visiems būtų dar linksmesnės, minėto policijos šefo pavaldinė Justyna Kučinskaja-Ostrovska, gruodžio 17-ąją iš Maišiagalos atbildėjusi į Lukiškių izoliatorių, ten įkalintam Z.Šegždai surašė dar vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tad, S.Jurgelevičienės gomurys vėl buvo pamalonintas. Beje, dėl policininkės įveltos klaidos šiais metais protokolą panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė.

Na, o S.Jurgelevičienės pasamdyta advokatė Viktorija Čivilytė savo juodosiomis technologijomis pasiekė kulminaciją. 2015-ųjų gruodžio 7-ąją Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, precedento neturinčia nutartimi tenkino S.Jurgelevičienės prašymą – panaikino Z.Šegždos mažametės dukros laikinąsias apsaugos priemones. Ar tai reiškia, kad Trakų rajono apylinkės teismas uždraudė dukrai bendrauti su tėvu? S.Jurgelevičienė iš savo praktikos žino, kad vieno iš tėvų skaudi netektis – tai vaiko psichikos gniuždymo, psichinės prievartos paslėpta forma, prilygstanti žiauriam elgesiui su vaiku, už kurio naudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Mažametei jau teikiama psichoterapeuto pagalba.
Dėl S.Jurgelevičienės problemos sprendimo turi priekaištų Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. 2015-ųjų lapkričio 30-ąją, atsiliepdama į Z.Šegždos skundą, ji pareiškė, jog „Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atsisakymas vykdyti teismo nutartį, atsisakant dalyvauti 2015-09-13 nepilnametei S.V.Š. bendraujant su tėvu, yra nepagrįstas ir neteisėtas“. O Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, atsakydama į Z.Šegždos skundą dėl S.Jurgelevičienės veiksmų, dar 2015-ųjų lapkričio 19-ąją taikliai pastebėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos „vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad neturi pareigos dalyvauti tėvo ir dukros bendravime, tačiau nenurodo, kas turi užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir stebėti vaiko ir tėvo santykius, kai tėvai ypatingai konfliktuoja <… > Trakų rajono apylinkės teismas turėjo imtis priemonių nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tokią tvarką, kuri užtikrintų vaikui saugią aplinką.“ Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė perkirto Gordijaus mazgą.

Nuo 2014-ųjų pavasario Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Sigita Jurgelevičienė šokdina Lietuvos teisinę sistemą, kuri dėl to nieko negali padaryti. Bent jau kol kas.

Viliuosi, kad kai kuriems išrinktiesiems neteks kada nors viešai atsiprašyti už tai, kad juos kažkas pagavo.