Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė S.Jurgelevičienė  atėmė namą iš vyro, pas kurį apsigyveno

https://laisvaslaikrastis.lt/20739-2/

 Ugnė Kryžiutė

Pagal teisės viršenybės ir pagarbos žmogui rodiklius pasivijome Baltarusijos diktatoriaus režimą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas šokiravo tautą, duodamas suprasti, kad teismas atliko tiesos ir teisingumo aktą, kai į laisvę paleido septyniolikmetį Jurbarko politikės sūnų, kuris kėsinosi išprievartauti ir žiauriai sužalojo merginą. Tuo regis teisminė valdžia patvirtino esanti sunkių nusikaltėlių paklusni tarnaitė.

Totalitarinės valstybės teismų sistemos „tiesos ir teisingumo“  žygis tęsiasi, prekyba teismo sprendimais klesti.  Toliau pateiksiu faktus ir nuomonę, kaip asmens nuosavybės teisę  „gina“  teismų sistemos skaudulio A.Valantino  priežiūroje esantis  Šalčininkų teismo teisėjas Marjan Gerasimovič.

Jau rašiau apie tai, kaip civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas M.Gerasimovič 2020-06-11 d. teismo sprendimu atėmė Vilniaus rajone esančius namą su žemės  sklypu iš žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos. Neteko girdėti, jog teisėjas būtų paneigęs, kad vykdė užduotį. Taip vadinamo teisminio plėšikavimo būdu  išluptą turtą teismas perdavė Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorei Sigitai Jurgelevičienei.  Kad taip ir galėjo įvykti, rodo „nekorumpuoto“ Šalčininkų  teisėjo M.Gerasimovič teismo sprendimo turinio vertinimas.

Civilinio kodekso 4.93 straipsnyje įtvirtintos savininko teisių apsaugos garantijos – niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Tačiau totalitarinėje valstybėje asmens nuosavybės teisė išnyksta, kai kriminalinis elementas įsako „nepriklausomam“ teismui atimti iš žmogaus itin didelės vertės turtą. Pagal nusikaltėlių tarnaitės nerašytas taisykles yra normalu, kai teisėjas gali vadovautis ne įstatymu, bet užsakovo ieškiniu, kuriame surašyti konkretūs pageidavimai.

Šiuo atveju teisėjas M.Gerasimovič net nesusimąstęs apie tai, kad bus pričiuptas, teismo sprendime putlia ranka  pažodžiui nuplagijavo tekstą nuo S.Jurgelevičienės ieškinio. Tik regis iš teisėjo plagiatorius išėjo ne koks. Jei būtų atidžiau  perskaitęs teismo sprendimą prieš dėdamas parašą, teisėjas nebūtų taip gražiai apsijuokęs.

Cituoju teisėjo sprendimą: „Tai tik įrodo, kad Z.Šegžda neketina faktiškai dalinti turto, o ir toliau sieks bendrai juo naudotis ar visaip man sudaryti trukdžius gyventi šiame gyvenamajame name.“ Supraskite, kad Z.Šegždos būste matyt apsigyveno pats teisėjas M.Gerasimovič!  Teisėjas taip ir pareiškė, kad šiame name jam bus trukdoma gyventi. Galima tik spėlioti, ar Marekas neįsitaisė ten meilužės. Kiek žinau, S.Jurgelevičienė  šiame name gyvena viena nuo 2014 metų, kai savo vaiko tėvą išvijo policinėmis priemonėmis.  Pasak Mareko teisinės sąmonės,  nuo tada namu gali bendrai naudotis kas tik nori, bet tik ne jo teisėtas savininkas!

Pagal teisėjo planą, jei namas būtų įvardytas kaip nedalus, jį galima palikti S.Jurgelevičienei. Na  o Z.Šegždą galima išvaryti iš namo „atidalinant“ taip, kad šis liktų be turto. Teismo sprendime teisėjas M.Gerasimovič, įrodinėdamas, kad dviejų aukštų 325 kv. m ploto namas nėra dalus daiktas, be jokių skrupulų suklastoja teismo eksperto pasisakymą, teigdamas, jog „ekspertas Saulius  Raslanas paaiškino, kad gyvenamojo namo atidalinimas nors teoriškai ir yra įmanomas, tačiau tam reikalingos lėšos būtų neproporcingos ir neadekvačios.“  Tačiau faktiškai ekspertas pasakė taip: „Atidalinti namą fiziškai įmanoma, tiktai klausimas, kiek kainuos. Reikėtų projektą paruošti ir skaičiuoti sąmatas. Manau, kad daug kainuotų.“

Pasak teisėjo, namo atidalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą namo naudojimo paskirčiai, kadangi reikalinga namo rekonstrukcija. Tačiau architektės išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju namo rekonstrukcija nereikalinga: „šį daiktą galima padalyti natūroje paprastojo remonto būdu suformuojant du atskirus turtinius vienetus.“  Tačiau teisėjas Marekas tyčia pašalino įrodymą (architektės išvadą), net nepateikęs jo atmetimo motyvų. Be to teisėjas nepateikė ir įrodymų, kad namo  atidalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą namo naudojimo paskirčiai.

Toliau. Net jei ir būtų pagrindas sutikti su tokia teismo pozicija, kad ieškovo pateiktas namo atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimams, tai turi ir gali būti padaryta tik ekspertizės metu, o ne teisėjui Marekui  deklaratyviai konstatuojant, jog iš pažiūros jam atrodo, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teisėjas sprendime taip pat teigia, kad jam nėra suprantamas reikalavimas žemės sklypo naudojimo dalis nustatyti taip, kad jis būtų kitoje pusėje nei asmeniui siūlomos gyvenamosios patalpos. Teisėjas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir nevertino, tik teigia, kad jam „nesuprantama“, tačiau tai nėra teisinis argumentas. Mareko kaip valstybės išlaikomo teisėjo pareiga buvo teismo posėdžio metu ištirti tai, kas ten jam taip „nesuprantama“.

Pastebėtina, kad teisėjas M.Gerasimovič savo sprendime yra nenormaliai  keistai prieštaringas. Kalbėdamas apie namo atidalinimo projektą jis teigia, kad ieškovo Z.Šegždos pateiktas projektas (kurį paruošė specialų išsilavinimą turinti ginčo namo architektė) yra nieko vertas, o štai atsakovės S.Jurgelevičienės  pateikta Kredito unijos „Taupa“ pažyma apie viso labo teorinę galimybę atsakovei gauti kreditą, yra tinkamas ir atsakovės teiginius įrodantis dokumentas.

Dėl teismo dar vieno suklastoto teiginio, kad nėra išlaidų dydžio paskaičiavimų. Architektė nurodė preliminarų išlaidų dydį, vėliau pats ieškovas pateikė tas išlaidas pagrindžiančias sąmatas iš profesionalių statybininkų, kurių teismas sprendime ne tik kad neįvertino, tačiau priešingai bylos medžiagai teigia, kad byloje nėra dėl to jokių duomenų.  Štai kokia „teisingumo“ samprata vadovaujasi  Gerasimovičius.

Neapsieita ir be kito kuriozo. Prisikabino teisėjas Marekas prie ieškovo amžiaus. Neaišku, kuo reikšmingas ieškovo amžius šioje byloje. Nes jei sakytume, kad teisėjas žiūri į ieškovo didelį amžių, tai būtų galima visus atskirai gyvenančius vyrus dėl jų amžiaus duoti teismą ir prašyti, kad jie vietoje periodinių išmokų atiduotų savo turimą turtą vaikų naudai.  Teisėjas vėl save išstatė pajuokai, netyčia paspęsdamas sau spąstus. Juk pats Marekas pagal savo amžių nenumaldomai artėja prie lemtingos ribos. Pagal teisėjo sugalvotą taisyklę jam pačiam grėstų būsto konfiskavimas.

Teismo nuostata, kad teismas sprendimu įvertina ir kitas ieškovo skolas atsakovei, pavyzdžiui, teismas nurodo įvertinantis tai, kad ieškovas yra skolingas atsakovei 2 850 Eur  pagal kitų teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas, yra kritikuotina kaip neteisėta ir nepagrįsta, bei peržengianti bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, neturėjo jokio pagrindo nuspręsti, kad už iš ieškovo paimamą turto dalį tokiu būdu ieškovas atsiskaito su atsakove pagal kitus įsiskolinimus. Tokia teisėjo M.Gerasimovič pozicija yra tarsi turto konfiskavimas, tačiau teismas šioje byloje tokių įgaliojimų neturi ir taip elgtis negali.

Kas tai – teisėjo įžūlumas ar godumas? Kiti žmonės pasakytų, kad teisėjo gyslomis teka „batjkos“ Lukašenkos kraujas. Kaip ir Lukašenka, jo tautietis Marjan Gerasimovič moterų nemuša nei tiesiogine prasme, nei perkeltine. Matyt, gavo teisių išaiškinimą iš savo nagingos žmonos Terezos. Kaip liaudies išmintis  sako, nagai į save lenkti.  Ar pakelsi ranką žmogus prieš tokio kalibro žvėriuką?  Juk Tereza Gerasimovič Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų rajone antstoliauja. Teismų sprendimus prievarta įgyvendina. Žinot, kaip su tais antstoliais būna. Reali pagunda, kad kokie  nesužiūrėti trobesiai su priklausiniais kyšt po skvernu  priglaudžiami ar perleidžiami. Taip sakant, totalitarinio režimo valią vykdant.

Nepaneigta, kad Valantino uolusis klupčiukas Marekas šįkart buvo įsakmiai  prikalbintas pagelbėti VPT eksdirektorei civilinėje byloje. Ne, ką jūs, dabartinėmis sąlygomis kyšio už paslaugas nei Valantinas, nei Marekas nė už ką nepriimtų! Tai tikri džentelmenai. Yra toks tarybinis filmas „Sėkmės džentelmenai.“ Kas šio filmo nematėte, pažiūrėkite ir suprasite, kodėl dabar teisėjai Algimantas Valantinas ir Jolanta Bagdonienė krūpčioja lyg ant įkaitusios keptuvės sėdėtų. Gaila, kad teisingumo ministerija Lukiškių tardymo izoliatorių uždarė. Būtų dar kraupiau. Be to ne teksto autorės darbas vykdyti slaptą Valantino, Jolantos ir Mareko sekimą.  STT čia turėtų paplušėti.

Kita vertus, kam imti eurus, kai kone kasdien yra galimybė užchaltūrinti, atsiprašau, ką nors konfiskuoti? LR režimo vardu. Štai nuo čia aukštasis pilotažas prasidėtų. Būtų kuo prieš Solečnikų (Šalčininkų, – vert. iš baltarusių k.) šlėktas  pasipuikuoti „co to ja, co to moja kamzelka!“ (sermėga ant griešno kūnelio, – vert. iš hebrajų k.). Be to sėkmingai atlikus šacher-macher su Jurgelevičiene, Solečnikų-Varėnikų-Druskienikų grafystėje būtų garantuota monopolija vystant šeimos verslą su kodu „Teisėjo ir antstolio koncernas“ . Tada brolyčiui jokios STT kratos nebaisios!

Dominykas Griežė portale  alfa.lt 2019-02-12 dieną rašė apie antstolių turtus. Turtingiausių iš 18 antstolių turtai kelia ir įspūdį, ir pavydą. Pavyzdžiui, Marijampolės regione dirbantis antstolis Artūras Auglys deklaravo 2017 m. turėjęs turto, kurio vertė – kiek daugiau nei 170,6 tūkst. eurų. Beveik 90 tūkst. eurų vertės turtą 2017-aisiais deklaravo ir A. Auglio sutuoktinė, tačiau antstolis taip pat nurodė turintis 84 779 eurų skolą.

Tačiau A. Auglio turtai nublanksta prieš Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų apylinkėse dirbančios antstolės Terezos Gerasimovič turtus.  Tereza deklaravo 2017 m. turėjusi butų, namų, žemės, automobilių ir laisvų lėšų, vertų 304,8 tūkst. eurų, ir jokių skolų! Tiesa, reikia paminėti, jos Terezos turtinei padėčiai įtakos galėjo turėti ir tai, kad jos vyras – teisėjas Marjan Gerasimovič. Jis pats deklaravo turįs gerokai mažiau turto, verto apie 170 tūkst. eurų.

Senam kyšininkui ir turto prievartautojui pinigai nekvepia. Tačiau tiesa akis bado. Sukauptų turtų gausa stebėtinai koreliuoja su teisėjo priimtais sprendimais.