Ugnė Kryžiutė
„Esi žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu valstybė atsisako tau teikti pagalbą! “ – per patį pandemijos pragarą lyg kruvinu kirviu nukirto valstybės tarnautoja Živilė Poželienė-Danilčikaitė. Paskelbtas „mirties nuosprendis“ žurnalistams ir teisininkams. Jei taip ir toliau, raudonųjų nacių totalitarinis režimas ant nosies: laukia tolesni šiurkštūs konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimai, komendanto valanda, karo policijos patruliavimas, nusikaltimai žmoniškumui, koncentracijos stovyklos, dujų kameros ir rūkstančių krematoriumų gausa… Bet anot madame Shimon, „apribojimai nemalonūs gali būti, sujaukiantys žmonių planus, bet tai nėra baisu.“
Ne visi žmonės išmano teisės aktus, ne visi moka lietuvių kalbą ir ne visi išgali pasisamdyti advokatą. Mūsuose yra tokia valstybės įstaiga VGTPT arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba). Jos paskirtis – teikti piliečiams nemokamą teisinę pagalbą. Teikdama advokato pagalbą tarnyba mažina diskriminaciją dėl tautybės (kalbos), profesijos (ne visi išmano teisę) ar turtinės padėties, įgyvendina piliečių teisę ginti savo teises ir interesus teisme. Bet VGTPT direktorė Živilė Poželienė supranta ir daro viską atvirkščiai.
Darant lygių galimybių pažeidimus ar diskriminuojant, kai kam gleivinė maloniai sudrėksta. Juk tenkinti aistrą iškreiptu būdu įstatymai nedraudžia. Supraskite piliečiai, kad masiniai prigimtinių žmogaus teisių pažeidimai ir diskriminavimas įvedus karantiną – kiekvieno raudonojo nacio žydroji svajonė. Dabar pažvelkime tikrovei į akis.
2020-10-28 d. žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė prašymą Živilės Poželienės tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. 2020-11-17 d. Poželienė priėmė sprendimą – raštiškai atsisakė suteikti aktyvistui teisinę pagalbą. Sprendimą pasirašiusi Poželienės pavaldinė Lina Klimavičienė motyvavo tuo, kad aktyvistas nepakluso tarnybos reikalavimui „sumokėti teisinės pagalbos išlaidas“ – 670 Eur. Didžiausią Živilės įtūžį sukėlė tai, kad kažkoks žlobas (jidiš k. „schlub“ – kvailys) Z.Šegžda išdrįso „ginčyti šių išlaidų pagrįstumą.“
Poželienė nejuokais įsiuto, kad žmogaus teisių aktyvistas skunde apkaltino ją pažeidus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir 14 straipsnio 11 dalį. Ir pilietis yra 100 procentų teisus, nes nė vienos aktyvisto bylos nagrinėjimas faktiški nėra pasibaigęs, šios bylos nagrinėjamos toliau įvairiose teismų instancijose, teismai nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš pralaimėjusios šalies. Kol nepaaiškėjo priteistas teisinės pagalbos išlaidų dydis bylą pralaimėjusiai šaliai, tarnyba neturi pagrindo skaičiuoti išlaidų dydį ir reikalauti grąžinti pinigus.
2020-11-20 d. Z.Šegžda padavė skundą teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui. Pilietis skunde nurodė, kad Vyriausybė karantino metu nusprendė sustabdyti išieškojimą iš skolininkų darbo užmokesčio vykdomosiose bylose. Bet Živilė Poželienė ir Lina Klimavičienė, neatsižvelgdamos į tai, kad dėl karantino pablogėjo žmogaus turtinė padėtis, elgiasi nesąžiningai ir nežmoniškai – užuot pagal teisės analogiją atidėjusios mokėjimus (jei tokia prievolė būtų teisėta), elgiasi priešingai, toliau siekia apiplėšti žmogaus šeimą – prievartauja sumokėti 690 eurų.
Atsakyme į piliečio skundą Teisingumo ministerijos teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė akivaizdžiai apgynė Poželienės chebrą (hebrajų k. „chevra“ – kompanija) ir arogantiškai pareiškė, kad „teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.“ „Teisinis reguliavimas nenumato, kad asmuo gali nemokėti šių išlaidų, jeigu jis yra apskundęs sprendimą byloje, kurioje jam buvo suteikta teisinė pagalba,“ – akis užmerkusi toliau merdi teisinės grupės vadovė. Natalijos Žilinskienės 4 puslapių apimties košerinė „paraša“ (hebrajų k. – „komentaras“) buvo apvainikuota visišku nusišnekėjimu, esą „tarnybos raštai dėl teisinės pagalbos išlaidų valstybei apmokėjimo Z.Šegždai buvo siųsti laikotarpiu, kai karantinas … nebuvo paskelbtas.“
2020-11-24 d. pareiškimu Poželienės tarnybai žmogaus teisių aktyvistas pareikalavo papildomai įvertinti individualią situaciją ir teisinės pagalbos nesuteikimo neigiamus padarinius. Paaiškinu, kad advokatas tikrai praverstų, kadangi nuo 2017-ųjų buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė teismuose įnirtingai siekia atimti iš aktyvisto gyvenamąjį namą.
VGTPT „chevros“ reakcija buvo drakoniška. Atvirai pademonstruotas vergiškas nuolankumas S.Jurgelevičienės advokatams Viktorijai Čivilytei, Aivarui Alimui ir Ingridai Krolienei. Advokato atėmimas iš žmogaus teisių gynėjo yra paskutinė priemonė. Kad rankos buvo suteptos, matyti iš VGTPT 2020-12-08 sprendimo retorikos. Skandalingą dokumentą pasirašė direktorės Ž.Poželienės sudaryta margaspalvė komisija: jos patarėja Sandra Šmulaitė, skyriaus vedėjas Irmantas Skauranskas ir Kauno skyriaus specialistė Ofelija Gontarskytė.
VGTPT sprendime ši trijulė valstybės vardu tiesmukiškai pareiškė: „Akcentuotina, jog pareiškėjas yra žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu komisijai įvertinus šių aplinkybių visumą, atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.“ (sakinyje padaryta loginė klaida palikta neištaisyta, – aut.past.). Vertinant minėtus tarnybos sprendimus, matyti, kad valstybės tarnybos tarnautojai diskriminavo žmogaus teisių aktyvistą ne tik dėl socialinės padėties, bet ir dėl grupinės (profesinės) priklausomybės.
Pagal Živilės logiką išeitų, jog VGTPT garantuoja, kad nėra jokių garantijų, kad valstybės garantuojama pagalba piliečiams bus teikiama. Dar daugiau. Iš Živilės neadekvačių judesių galima susidaryti įspūdį, kad ji dirbdama iš namų ten svaiginasi ar kitaip smaginasi. Priešingu atveju, reikia būti itin atitrūkusiam nuo tikrovės. Nes „mirties nuosprendžio“ paskelbimas žurnalistams ir teisininkams – tai diagnozė. Kaip tūlas prokuroras pasakytų: „Živilė Poželienė nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti!“ Bet noriu nuraminti. Živile, tu ne viena tokia.
Tavo „chevra“ priimdama 2020-12-08 d. sprendimą pažeidė LR teisingumo ministro 2020-07-16 įsakymu Nr. 1R-220 patvirtinto sprendimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Aprašas nustato, kad individuali piliečio situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: jo turtinę padėtį galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti teisme ir bylos esmę. Tačiau tavo, Živile, „chevra“ aktyvisto turtinės padėties vertinimo apskritai neatliko. Taip ir liko neaišku, ar žmogaus turtinė padėtis yra sunki ar labai gera.
Vietoje to, Poželienės juristai dokumente piktdžiugiškai krizena, esą Z.Šegždos gaunamos pajamos „užtikrina finansinį stabilumą“. Atsakant į šiuos kliedesius, belieka tik pasitelkti liaudies išmintį: „Teisingas, kaip žydo bezmėnas.“
Pandemijos karštinė krečia valstybę, 60 000 verslų dėl įvestų ribojimų merdi ant finansinio žlugimo ribos, valstybėje užfiksuotas didžiausias nedarbo šuolis tarp Europos Sąjungos valstybių, policijos ir kariuomenės blokpostais uždaromi VISI miestai ir rajonai, minios valstybės biurokratų pagal komandą nekiša nosies į lauką – dirba iš namų… Todėl tik totalus lunatikas ar nužmogėjęs biurokratas- valdžiažmogis gali turėti įžūlumo tvirtinti, kad „finansinis stabilumas užtikrintas“ .
Z.Šegžda pateikė tarnybai Apraše nurodytas išlaidas ir finansinius įsipareigojimus, kurie apsunkina jo turtinę padėtį. Margaspalvė „chevra“, gi, savo dokumente pažėrė paistalų krūvelę (normalaus juristo akimis), esą „piniginio išlaikymo vaikui teikimas nėra Z.Šegždos turtinę padėtį sunkinanti aplinkybė, bet yra jo pareiga ir … šios pareigos užtikrinimo priemonė“.
Noriu paneigti šiuos paistalus. Kalbant teisine kalba, šiuo atveju finansinė prievolė išlaikyti vaiką periodinėmis išmokomis nėra „pareiga“ ar „priemonė“, bet yra priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą. Priverstinis išieškojimas itin apsunkina žmogaus finansines galimybes samdyti advokatą. Tuo tarpu „chevra“ nepateikė jokių argumentų, nuorodų į teisės aktus, paskaičiavimų ir įrodymų, kad vaiko išlaikymo teikimas neapsunkina (ar daro neįmanoma) piliečio galimybės mokėti tarnybos nustatytą ginčijamą skolą valstybei.
Vertinant Aprašo kriterijų – galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, privaloma atsižvelgti tik į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Tarnybos reikalavimu aktyvistas Z.Šegžda pateikė aukštojo mokslo diplomą su nurodyta ekonomisto specialybe. Aktyvisto ieškinį, patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą civilinėje byloje surašė tarnybos paskirti advokatai. Tai įrodo, kad pilietis neturi galimybės veiksmingai savarankiškai sau atstovauti. Bet „chevra“ nusprendė atvirkščiai.
Poželienės juristai sprendime negebėjo teisiškai pagrįsti, kuo remiantis vertinti tokie kriterijai, kaip bylos sudėtingumas pagal ginčo dalyką ir pobūdį (lyginant su etalonine byla, kurios sudėtingumo koeficientas yra 1), bylos apimtis ir galimi neigiami padariniai pasibaigus bylos nagrinėjimui. Poželienės kišeniniai juristai dokumente tiesiog pučia miglą į akis, rašo tai, kas užėjo ant seilės. Esą „byla nepasižymi sudėtingumu“. Neva teisinių paslaugų nesuteikimas piliečiui nesukeltų neigiamų padarinių. Esą „teisinės pasekmės nepasunkins pareiškėjo turtinės padėties“.
Ką gi, pagaliau išlindo yla iš maišo. Cosa Nostra sveikina Živilę Poželienę Danilčikaitę su tuo, kad jos teisinė sąmonė pasiekė nulinę padalą! Kišeninis VGTPT kolektyvas sėkmingai įvykdė užduotį. Dabar laukia amžinos meilės aistra su ką tik prisiekusia teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska. „Valstybė garantuoja…“ Tad laukite tęsinio. Ir atminkite madame Shimon: „apribojimai nemalonūs gali būti, sujaukiantys žmonių planus, bet tai nėra baisu…“
Šiame satyriniame kūrinyje autorė kritikavo valstybės tarnautojus dėl diskriminavimo, pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.