Žymos archyvas: teisėjas Aurelijus Gutauskas

Teisėjai Alvydas Pikelis, Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė paskelbs nuosprendį demokratinei valstybei

http://biciulyste.com/mums-raso/nuosprendi-demokratinei-valstybei-paskelbs-lietuvos-auksciausiasis-teismas/#more-14645

Lietuvių tautos pasipriešinimas (arba nesipriešinimas) Deep state vadeivų vykdomai šliaužiančiai valstybės okupacijai pasiekė lūžio tašką. Mainstream media marionečių kurstoma koronaisterija, žodžio laisvės ribojimas, masinis verslų uždarymas, šalyje įvesti griežti judėjimo ribojimai  kalba apie tai, kokiais metodais pakertama valstybės konstitucinė santvarka. Deep state kolaborantams beliko užimti paskutinę demokratinės valstybės tvirtovę – atimti piliečių prigimtinę teisę į privatų gyvenimą.

Kaip ir kieno rankomis tai bus įgyvendinta? Demokratinė valstybė išnyks itin netikėtu ir plika akimi nematomu būdu.  Svarbus veiksnys užtikrinant destruktyvių veiksmų sėkmę  – pasiekti, kad teisininkų klanas ir Mainstream media tylėtų lyg vandens į burną prisėmę. Kad nekiltų pasipiktinimo banga, kaip visada, opozicija liks apgauta ir nukvailinta.  Teismas nesiafišuodamas priims nutartį. Nuo tada precedentas (kasacinio teismo praktika)  bus taikomas visose teisminėse bylose, kuriose sprendžiamas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimas.

Ką reikštų tokia „kasacinio teismo praktika“ asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Tai reikštų, kad kiekvienas, slapta ar klasta patekęs į privačią  namų valdą, turės teisę diktofonu ar vaizdo kamera įrašyti piliečių pokalbį. Toks be teismo sankcijos gautas įrašas galės būti teikiamas teisėsaugai, pagrindžiant piliečio padarytą „nusikalstamą“ veiką, užfiksuotą  nelegaliame įraše. Atsiras begalinė erdvė  baudžiamųjų bylų klastojimui, palengvės raganų medžioklė  politinio arba kriminalinio susidorojimo prasme.

Apie tai, kaip gyvens lietuvis atėmus jam teisę į gyvenimo privatumą, gana tiksliai rašo Algimantas Rusteika: „Susituokus socialiniai darbuotojai nuolat pagal patvirtintus grafikus, o taip pat ir pagal operatyvinę informaciją iš skundimo linijų atlieka patikras vietose, neatitinkančius nustatytų reikalavimų sutuoktinius paima, uždeda apykojes ir atiduoda globėjams panaudai… Savavališko nėštumo atveju nelegalus produktas konfiskuojamas.“

2021-02-13 dieną  rašytoja Dalia Staponkutė šia tema pasisakė dar taikliau: „Vergovė paprasčiausiai keis savo pavidalą. Nesunkiai įsivaizduoju baisesnes už vergovę santvarkas, tarpstančias ant valdovų klastos ir melo. Jos sugebės nukvailinti žmones taip, kad jie prilygs mašinoms, tačiau tikės esantys laisvi ir noriai klausys valdžios. Jos pavers žmogui būtiną poilsį ir malonumą aistra dirbti, stipria, kaip barbarų aistra kariauti.“

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda, dar 2014-aisiais atskleidęs šį piliečių pavergimo mechanizmą, nusprendė pasipriešinti. Tais pačiais metais jis apskundė prokuratūrai ir teismui Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorus (vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo. „Teisinė sistema“ nedelsdama griebėsi bauginimo taktikos: 2014-12-03 žmogaus teisių aktyvistas pagal suklastotą baudžiamąją bylą buvo suimtas 50 dienų terminui.

Buvęs generalinis prokuroras, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas atlieka pilkojo kardinolo rolę Z.Šegždai iškeltoje baudžiamojoje byloje. Iki šios dienos  žmogaus teisių aktyvistas tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Tai reiškia, kad Z.Šegžda žengė teisinga linkme: atskleidė sąmokslą ir paskelbė karą mafijinei „teisinei sistemai“.

Teisminei valdžiai labai nepatinka tai, kad aktyvistas paviešino daug dokumentų įrodančių, kokiu būdu  mafijinė sistema daro teisės pažeidimus. Ir kaipgi patiks, jei pilietis perprato ir atskleidė Deep state vadeivų slaptą planą – pripratinti žmones prie minties apie tai, kad valstybės represinės struktūros niekada nebus baudžiamos už nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Kaip žinia, teoriškai mūsų Konstitucija, Civilinis kodeksas,  Baudžiamasis kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti teisės aktai  remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatomis. Tačiau didžioji dalis piliečių ir dabar nežino, kad realiame gyvenime šališkas teismas valstybės vardu priimdamas sprendimą, kaip taisyklė, teisės aktais nesivadovauja.

Žmogaus teisių aktyvistas Z.Šegžda dar 2015-ųjų vasarą internete patalpino tekstą „Slaptas asmens sekimas: ką apie tai žvangina teisės tarnų teisinė sąmonė“, kuriame apžvelgė  2014-2015 metais prokuratūros ir teismų priimtus nutarimus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų. Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė (2014-11-24 ir 2014-12-22) teigia, kad įstatymai nedraudžia asmeniui slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Prokurorė įrodinėja, kad valstybės įstaigos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atlikti ir policijai pateikti privačių pokalbių įrašai nelaikytini atliktais pažeidžiat teisės aktus. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Eugenijus Papučka (2014-12-23) irgi šiuo klausimu neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys (2015-03-04) bei  prokuroras Stanislav Barsul (2015-03-18) skundus dėl neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo vertina kaip slaptai sekamo asmens objektyvų nepasitenkinimą ir emocijas, susijusias su nepalankiais sprendimais, priimtais aktyvisto atžvilgiu. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas (2015-01-19) taip pat neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių, jei privatus asmuo be mūsų sutikimo renka ir trečiajai šaliai atskleidžia informaciją apie mūsų privatų gyvenimą. Prokuroras nemano, kad šioje situacijoje S.Jurgelevičienė garso įrašus būtų padariusi įstatymų draudžiamu būdu.

Apibendrinus prokurorų išsakytas mintis, galime susidaryti aiškų paveikslą, kad, jei kreipsimės į prokuratūrą dėl neteisėto kišimosi į asmens privatų gyvenimą, t.y. dėl informacijos rinkimo be asmens sutikimo jo namuose, labai tikėtina, kad tokia skundžiama veika nebus vertinama, kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Dabar pažvelkime, kaip mums rūpimą žmogaus teisių pažeidinėjimo problemą suvokia Vilniaus apygardos teismų teisėjai. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius (2014-10-30, 2015-01-14 ir 2015-01-23) problemos nemato, nurodydamas, kad periodiškas garso ar vaizdo įrašų darymas be asmens sutikimo gali būti vertinamas ne kaip neteisėtas duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą, bet kaip siekimas įrodyti sekamo asmens elgesį ir jo daromą poveikį. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko (2014-12-12), neteisėtai atėmusi laisvę aktyvistui 14 dienų terminui,  savo požiūrį dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidimo  pristato taip: „Tuo atveju, jeigu veiksmai, kuriais gauti duomenys, nėra specialiai reglamentuojami, vadovaujamasi principu „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.  Teisėja pabrėžia, kad „įstatymai nedraudžia slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio (2015-02-10) pozicija mus dominančiu klausimu idealiai sutapo su prokuroro Dariaus Čapliko nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis (2015-03-18),  teigia, kad Z.Šegždos skundžiamu atveju slapta padaryti garso įrašai neįrodo nusikalstamos veikos fakto.  Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-2015 metais teismo nutartimis spręsdamas aktyvisto Z.Šegždos neteisėto suėmimo klausimus jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, kuri grindžiama įstatymu uždraustu būdu padarytais garso įrašais, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo taipogi „nepastebėjo.“ Taigi, teisėjai teismo nutartyse dėsto poziciją, kad asmens slaptas sekimas, kaip žmogaus konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, yra mažareikšmė problema (!).  Visiems leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, žmogaus teisių aktyvistas toliau tęsė kovą už demokratinę valstybę,  rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus. 2017-ųjų rugsėjo mėnesį portalas „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas R.Adamonis“ pristatė aktyvisto teisminio karo mastą:

„Lietuvos Prezidentūra (Dalia Grybauskaitė, – aut. past.) yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“.  Z.Šegžda padavė aštuonis skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, šešis skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkams Vytautui Zeliankai (dabar – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, – aut.past.) ir Loretai Braždienei, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (pastarosios  komisijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, – aut.past.) Be to aktyvistas dešimt kartų skundė teisėjo R.Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad žmogaus teisių aktyvisto aštuonis  apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas R.Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui.“

Didžiausią susirūpinimą kelia faktai, kad aktyvisto apeliacinius skundus dėl Baudžiamojo proceso kodekso  pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės paskirti „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys, Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė aktyvisto prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad šie teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą –  patikrinti ir užtikrinti teisėjo R.Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

2018-04-08 dieną laikraštyje „Bičiulystė“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą pavadinimu „Mūsiškiai hongweibing‘ai: „Piliečius terorizuojame nemokamai, nes už tai moka valstybė.“ Pasak autoriaus, „garso įrašai, užfiksuoti pažeidžiant teisės normas, teikiami teisėsaugai, kuri žmonių turtinius ir šeiminius ginčus nepagrįstai kriminalizuoja. Vien tik 2017 metais  taikant „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ diskursą Lietuvoje buvo iškelta apie 10 tūkstančių baudžiamųjų bylų.“

2017-11-27 ir 2017-12-28 nutartimis teisėjas R.Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė paskyrė garso įrašų, užfiksuotų pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teismo kompleksinę informacinių technologijų-fonoskopinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras savo metodikoje teigia, kad tokia ekspertizė daroma tik ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Gi, žmogaus teisių gynėjas nėra kaltinamas kontrabanda, kyšininkavimu ar prievartavimu. Iš to, kad buvo paskirta ir atlikta neteisėta teismo ekspertizė, t.y. pilietis persekiojamas taip, lyg jis būtų ypač svarbus kontrabandininkas, galima spręsti, kad  teismai ir teismo ekspertai atliko ypatingos svarbos užduotį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovų Giedriaus Mozūraičio ir Vidmanto Vaitekūno užduotį gavę teismo ekspertai Pavel Krasovski, Jelena Devenson ir Renata Konarskienė atliko įstatymu uždraustu būdu gautų garso įrašų ekspertizę. 2018-04-10  Z.Šegžda teismo ekspertų veiklą apskundė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Skunde pažymėjo, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 58–59 punktų nuostatas. Minėta taryba 2018-11-08 sprendimu aktyvisto skundo dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Aktyvistas tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019-08-02 teisėjų kolegija (teisėjai Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė; bylos Nr. I-1471-1063/2019)  sprendimu Z. Šegždos skundą atmetė. Akcentuotina tai, kad teisėjas Tomas Blinstrubis yra minėto teismo pirmininko pavaduotojas.  Z.Šegžda skunde tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra netinkamos kokybės, prieštaraujančios viena kitai, neteisingos, padarytos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir panašiai. Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, jog Z.Šegžda, pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o teismo ekspertų išvadą turėjo įvertinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

Netenkinęs pagrindinio aktyvisto reikalavimo panaikinti tarybos sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo skundo reikalavimo dėl  tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Šį teismo sprendimą aktyvistas apskundė apeliacine tvarka. Jis skunde nurodė, jog vien aplinkybė, kad teismo ekspertai nevykdė teismo sprendimo ir savavališkai kompleksinę ekspertizę išskyrė į dvi dalis tam, jog nebūtų pateikta bendra visų trijų ekspertų išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, o prieštaringas ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas ir Arūnas Sutkevičius) 2021-02-10  apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-192-556/2021 pagal Z.Šegždos apeliacinį skundą. Skundą, kaip ir reikėjo tikėtis, šie teisėjai atmetė.

Svarbu pažymėti tai, kad pastarojoje byloje 2021-01-18 dieną  teisėjas Ramūnas Gadliauskas nusišalino nuo aktyvisto apeliacinio skundo nagrinėjimo. Teisėjas R.Gadliauskas pripažino, jog jis „2018 – 2020 metais, būdamas Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju, yra ne kartą nagrinėjęs Zigmanto Šegždos skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų, nagrinėjusių minėtą baudžiamąją bylą, veiksmų. Ši aplinkybė gali sukelti abejonių, ar teisėjas yra nešališkas objektyviąja prasme.“

Paaiškinu, kad teisėjas R.Gadliauskas tuo metu buvo Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pavaduotojas, tad yra gerai susipažinęs su aktyvisto keliamų klausimų svarba bei galbūt gaunamais nurodymais išsukti žmogaus teisių pažeidėjus nuo įstatymais apibrėžtos atsakomybės.  Panašu, kad dabartinis Teisėjų tarybos sekretorius R.Gadliauskas, eilinį kartą patyręs A.Valantino spaudimą užglaistyti skandalą, suprato, kad jei priimtų demokratinės visuomenės pagrindus griaunantį  teismo sprendimą, jis ir pats būtų pririštas prie gėdos stulpo.

Žmogaus teisių gynėjo pagarsintų pavardžių gausa rodo, kad teisminė valdžia sutelkė įspūdingas  pajėgas, kurios žingsnis po žingsnio ardo mūsų demokratinės valstybės pamatus. Tekste pateikti teisėjų veiksmai  atskleidžia mechanizmą, kurio pagalba pakertama valstybės konstitucinė santvarka.  Na, o kaip techniškai bus panaikinta  demokratinė valstybė?  Teismas prejudicinę galią turinčia nutartimi išaiškins teisės normų taikymą taip, kad piliečių teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama ir suteikiama teisė be teismo sankcijos slaptai sekti asmenis.

Dabar turbūt nesunku suprasti, koks teismas, kokioje byloje  ir konkrečiai kokie teisėjai gavo Deep state vadeivų užduotį tai atlikti. 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė), pripažinusi įrodymu be teismo leidimo padarytus garso įrašus, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdama jam laisvę (byla Nr.1A-27-574/2020).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis,  priimdami neskundžiamą nutartį Z.Šegždai  iškeltoje byloje  Nr.2K-299-511/2020, gali paskelbti mirties nuosprendį demokratinei valstybei.

Prašau redakciją paskelbti Teisėjų tarybos sekretoriaus teisėjo R.Gadliausko nutartį.

Bronius Pogrindis

Teisėja Sigita Rudėnaitė: „Teisėjų tarybos destrukcija žlugdo teismų darbą.“

Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseja-sigita-rudenaite-teiseju-tarybos-destrukcija-zlugdo-teismu-darba/

Dūmų uždanga išsklaidyta. Valstybės teritorijoje  de facto galioja Karo padėties režimas. Teismų darbas uždraustas – nuo 2020-ųjų gruodžio 8 d.  visuose teismuose bylų nagrinėjimas atidedamas „be datos“.  Kruopščiai slepiamą  situaciją atskleidė laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas Sigita Rudėnaitė.

Prisidengdama  teisėjo Eligijaus Gladučio nedarbingumu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir  Eligijaus Gladučio, nepanoro  atskleisti,  kad teismo posėdžiai yra uždrausti.  LAT baudžiamųjų bylų skyriaus raštinė 2020-12-04 d. elektroniniu paštu išsiuntė tokį pranešimą: „Laba diena, informuojame, kad dėl teisėjo ligos teismo posėdis 2020m. gruodžio 8 d. nevyks. (b/b Nr. 2K-299-511/2020 nut. Z.Šegžda). Bylos nagrinėjimas atidedamas be datos. Advokatų prašome informuoti  asmenis, kurių interesus ginsite.“

Vėliau LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė pranešė žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai,  kad teisėjo Eligijaus Gladučio laikinas nedarbingumas baigėsi 2020m. gruodžio 8-ąją. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas atidėtas „be datos“ ne dėl šio teisėjo ligos. Tai, kad prieš du mėnesius teisme prasidėjusi suirutė  tęsis neapibrėžtai  ilgą laikotarpį, įrodo  teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teiginys:  „Vėlesnė  bylos nagrinėjimo data paskirta…  tikintis epideminės padėties pagerėjimo ir galimybės bylą išnagrinėti“.

Kiek man žinoma, ir žemesniųjų instancijų teismuose žodinis bylų nagrinėjimas uždraustas prisidengiant įvestu karantino režimu. Teisėjams matomai daromas neteisėtas poveikis – jie verčiami atidėti teismo posėdžius priimant teismo nutartis, surašytas pagal šį šabloną :

„Atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2020-11-04 d. nutarimu Nr. 1226  „Dėl karantino LR teritorijoje paskelbimo“ nustatytus apribojimus bei prevencines priemones,  taip pat į LR sveikatos apsaugos ministerijos 2020-12- 28 d. rekomendacijas „Dėl covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės byloje paskirtą teismo posėdį organizuoti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių ir teismo darbuotojų interesus ir sveikatos apsaugą, teismas 2021-01-15 d. 10.30 val. numatytą teismo posėdį atideda, nurodant, kad  teismo posėdis vyks 2021-03-12 d.“

LAT pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte Nr. (1.15)5T-27, skirtame  Zigmantui Šegždai,  paaiškino,  kaip ir kodėl įvestas  de facto  Karo padėties režimas pirmoje eilėje žlugdo  teismų darbą. Sigita Rudėnaitė  valstybėje įvestą Karo padėtį ir  į teisinį košmarą  patekusius teisėjus vadina „teisiniu neapibrėžtumu“.   Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati(!).

Taigi, Teisėjų taryba, pažeisdama įstatymus ir juose įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo principą,  2020-12-08d. įsakė VISIEMS teisėjams: a) suplanuotus žodinius teismo posėdžius atidėti neapibrėžtam terminui – „be datos“;  b) teismo posėdžius planuoti pasibaigus karantino režimui. Vadovaudamasi valstybėje įvesto Karo padėties režimo dvasia,  Teisėjų taryba atrišo  teismams rankas  vykdyti masines represijas –  žmonių arešto ir suėmimo klausimus nedelsiant spręsti žodiniu fiziniu būdu. Teisėja S.Rudėnaitė laisvės atėmimą iš žmogaus vadina „būtinų proceso veiksmų atlikimu.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte stengėsi pasiteisinti Zigmantui Šegždai dėl kilusio chaoso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme,  esą „susidariusi situacija, dėl kurios proceso dalyviams nebuvo aiški tolimesnė baudžiamosios bylos eiga, iš esmės neturėjo įtakos Jūsų (Z.Šegždos) procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo. Taip pat nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvę pažeisti įstatyme  (Baudžiamojo proceso kodekse) įtvirtinti procesiniai terminai.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė visgi pripažino, kad jos vadovaujamo teismo darbas  yra žlugdomas.  Pirma, Sigita Rudėnaitė išsakė frazę „siekiant kuo sklandesnio teismo darbo“.  Tai reiškia, kad egzistuoja išorinis destruktyvus poveikis  normaliam teismo darbui.  Antra, LAT pirmininkė rašte teigia įsakiusi baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui teisėjui Aurelijui Gutauskui stabdyti suirutę („teisinį neapibrėžtumą“)  ir vengti tokio skyriaus darbo „organizavimo“ (betvarkės), kuris sukelia  proceso dalyvių pagrįstą nepasitenkinimą.

Kitaip tariant, LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko sukelta makalynė galėjo sutrikdyti normalų baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbą. Pažymėtina tai, kad  teisėjas Aurelijus  Gutauskas nuo 2017-ųjų yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas. Deja, šios papildomos pareigos ir už tai gaunamas atlygis, ko gero, nemotyvuoja baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko  užtikrinti  elementarią darbo drausmę LAT baudžiamųjų bylų skyriuje.

Matyt, prie aplaidumo darbe prisidėjo ir kita pelninga paralelinė teisėjo veikla.  Nuo 2020-ųjų gruodžio mėnesio  teisėjas Aurelijus  Gutauskas prie dvigubos algos prisiduria dirbdamas  ekspertu Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupėje.

Anot LAT pirmininkės,  nuo 2020-12-08d destruktyviomis rekomendacijomis uždrausdama normalų teismų darbą Teisėjų taryba nurodė, kad vadovavosi Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimais dėl teismo posėdžių organizavimo.

Teisėjų tarybos savivalę įrodo  teisės aktas  – 2020-12- 28 d.  Sveikatos apsaugos ministerijos  rekomendacijos „Dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“.  Šiuo dokumentu nėra uždraustas teismų darbas karantino metu!  Ministerija dokumente pateikė išsamias saugaus darbo teisme taisykles ir patarė  teisėjams „teismo posėdžius organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų neįmanoma nukelti vėlesniam laikui.  Galimybė teismo posėdį organizuoti fiziškai įvertinama individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte neteisingai teigia, kad baudžiamosios bylos eiga iš esmės neturėjo įtakos aktyvisto Z.Šegždos procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo.  LAT pirmininkei išaiškintina, kad  bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas  sudaro  pagrindą konstatuoti procesinį delsimą.  Baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei proceso dalyvis neatvyko į posėdį  dėl pateisinamos priežasties.  Šiuo atveju, atidėdamas posėdį vėlesnei datai, teismas privalėjo nustatyti kitą posėdžio datą. Tačiau kita posėdžio data nebuvo paskirta.

Taipogi LAT pirmininkei išaiškintina, kad  procesinis delsimas – nepagrįstas teismo posėdžio atidėjimas akivaizdžiai pažeidė aktyvisto Z.Šegždos procesines teises. Minėta teisėjų kolegija pažeidė Baudžiamojo proceso kodekse (įstatyme) įtvirtintas asmens teisių apsaugos  baudžiamojo proceso metu nuostatas, pažeidė šio kodekso 44 straipsnio 6 dalį, kuri apibrėžia žmogaus teises: „Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.“

Taip pat atmestina  kaip neteisėta ši teisėjos Sigitos Rudėnaitės išvada:  „Nenustatyta, kad  šiuo atveju būtų buvę pažeisti Baudžiamojo proceso kodekse  įtvirtinti procesiniai terminai“.  Tekste, gi,  ką tik akcentuota, kad buvo pažeisti šio kodekso 381 ir 44 straipsniai.

LAT pirmininkė rašte nurodė, kad teismo vidaus administravimo aktai sudarė pagrindą teisėjų kolegijai atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikotarpiui.  Be to, pasak pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, „bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė bylos (Nr. 2K-299-511/2020)  nagrinėjimo skubos.“

Pastarieji LAT pirmininkės  teiginiai įrodo, kad minėtais pagrindais atidėdami teismo posėdį  teisėjai  Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis pažeidė įstatymą – Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kodeksas  nenustato teisėjui pareigos nagrinėjant bylas vadovautis  kažkokiais  „teismo vidaus administravimo aktais“ .  Taipogi kodeksas  nesuteikia teisėjui teisės skirstyti bylas į „skubias“ ir „neskubias.“

Tekste autorius pateikė faktus ir asmeninę nuomonę apie tai, kad Teisėjų tarybos užvirta jovalynė trijų pakopų teismų sistemoje bei suirutė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kelia pagrįstų abejonių aukščiausių  teisėjų kompetencija,  pakerta konstitucinį teisėjų nepriklausomumo principą, pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, paneigia pagarbos žmogui ir teisės viršenybės principus  bei kelia realų pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.

Bronius Pogrindis