Žymos archyvas: teisėjas Alfredas Juknevičius

Teisėjai Alvydas Pikelis, Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė paskelbs nuosprendį demokratinei valstybei

http://biciulyste.com/mums-raso/nuosprendi-demokratinei-valstybei-paskelbs-lietuvos-auksciausiasis-teismas/#more-14645

Lietuvių tautos pasipriešinimas (arba nesipriešinimas) Deep state vadeivų vykdomai šliaužiančiai valstybės okupacijai pasiekė lūžio tašką. Mainstream media marionečių kurstoma koronaisterija, žodžio laisvės ribojimas, masinis verslų uždarymas, šalyje įvesti griežti judėjimo ribojimai  kalba apie tai, kokiais metodais pakertama valstybės konstitucinė santvarka. Deep state kolaborantams beliko užimti paskutinę demokratinės valstybės tvirtovę – atimti piliečių prigimtinę teisę į privatų gyvenimą.

Kaip ir kieno rankomis tai bus įgyvendinta? Demokratinė valstybė išnyks itin netikėtu ir plika akimi nematomu būdu.  Svarbus veiksnys užtikrinant destruktyvių veiksmų sėkmę  – pasiekti, kad teisininkų klanas ir Mainstream media tylėtų lyg vandens į burną prisėmę. Kad nekiltų pasipiktinimo banga, kaip visada, opozicija liks apgauta ir nukvailinta.  Teismas nesiafišuodamas priims nutartį. Nuo tada precedentas (kasacinio teismo praktika)  bus taikomas visose teisminėse bylose, kuriose sprendžiamas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimas.

Ką reikštų tokia „kasacinio teismo praktika“ asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Tai reikštų, kad kiekvienas, slapta ar klasta patekęs į privačią  namų valdą, turės teisę diktofonu ar vaizdo kamera įrašyti piliečių pokalbį. Toks be teismo sankcijos gautas įrašas galės būti teikiamas teisėsaugai, pagrindžiant piliečio padarytą „nusikalstamą“ veiką, užfiksuotą  nelegaliame įraše. Atsiras begalinė erdvė  baudžiamųjų bylų klastojimui, palengvės raganų medžioklė  politinio arba kriminalinio susidorojimo prasme.

Apie tai, kaip gyvens lietuvis atėmus jam teisę į gyvenimo privatumą, gana tiksliai rašo Algimantas Rusteika: „Susituokus socialiniai darbuotojai nuolat pagal patvirtintus grafikus, o taip pat ir pagal operatyvinę informaciją iš skundimo linijų atlieka patikras vietose, neatitinkančius nustatytų reikalavimų sutuoktinius paima, uždeda apykojes ir atiduoda globėjams panaudai… Savavališko nėštumo atveju nelegalus produktas konfiskuojamas.“

2021-02-13 dieną  rašytoja Dalia Staponkutė šia tema pasisakė dar taikliau: „Vergovė paprasčiausiai keis savo pavidalą. Nesunkiai įsivaizduoju baisesnes už vergovę santvarkas, tarpstančias ant valdovų klastos ir melo. Jos sugebės nukvailinti žmones taip, kad jie prilygs mašinoms, tačiau tikės esantys laisvi ir noriai klausys valdžios. Jos pavers žmogui būtiną poilsį ir malonumą aistra dirbti, stipria, kaip barbarų aistra kariauti.“

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda, dar 2014-aisiais atskleidęs šį piliečių pavergimo mechanizmą, nusprendė pasipriešinti. Tais pačiais metais jis apskundė prokuratūrai ir teismui Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorus (vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo. „Teisinė sistema“ nedelsdama griebėsi bauginimo taktikos: 2014-12-03 žmogaus teisių aktyvistas pagal suklastotą baudžiamąją bylą buvo suimtas 50 dienų terminui.

Buvęs generalinis prokuroras, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas atlieka pilkojo kardinolo rolę Z.Šegždai iškeltoje baudžiamojoje byloje. Iki šios dienos  žmogaus teisių aktyvistas tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Tai reiškia, kad Z.Šegžda žengė teisinga linkme: atskleidė sąmokslą ir paskelbė karą mafijinei „teisinei sistemai“.

Teisminei valdžiai labai nepatinka tai, kad aktyvistas paviešino daug dokumentų įrodančių, kokiu būdu  mafijinė sistema daro teisės pažeidimus. Ir kaipgi patiks, jei pilietis perprato ir atskleidė Deep state vadeivų slaptą planą – pripratinti žmones prie minties apie tai, kad valstybės represinės struktūros niekada nebus baudžiamos už nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Kaip žinia, teoriškai mūsų Konstitucija, Civilinis kodeksas,  Baudžiamasis kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti teisės aktai  remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatomis. Tačiau didžioji dalis piliečių ir dabar nežino, kad realiame gyvenime šališkas teismas valstybės vardu priimdamas sprendimą, kaip taisyklė, teisės aktais nesivadovauja.

Žmogaus teisių aktyvistas Z.Šegžda dar 2015-ųjų vasarą internete patalpino tekstą „Slaptas asmens sekimas: ką apie tai žvangina teisės tarnų teisinė sąmonė“, kuriame apžvelgė  2014-2015 metais prokuratūros ir teismų priimtus nutarimus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų. Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė (2014-11-24 ir 2014-12-22) teigia, kad įstatymai nedraudžia asmeniui slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Prokurorė įrodinėja, kad valstybės įstaigos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atlikti ir policijai pateikti privačių pokalbių įrašai nelaikytini atliktais pažeidžiat teisės aktus. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Eugenijus Papučka (2014-12-23) irgi šiuo klausimu neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys (2015-03-04) bei  prokuroras Stanislav Barsul (2015-03-18) skundus dėl neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo vertina kaip slaptai sekamo asmens objektyvų nepasitenkinimą ir emocijas, susijusias su nepalankiais sprendimais, priimtais aktyvisto atžvilgiu. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas (2015-01-19) taip pat neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių, jei privatus asmuo be mūsų sutikimo renka ir trečiajai šaliai atskleidžia informaciją apie mūsų privatų gyvenimą. Prokuroras nemano, kad šioje situacijoje S.Jurgelevičienė garso įrašus būtų padariusi įstatymų draudžiamu būdu.

Apibendrinus prokurorų išsakytas mintis, galime susidaryti aiškų paveikslą, kad, jei kreipsimės į prokuratūrą dėl neteisėto kišimosi į asmens privatų gyvenimą, t.y. dėl informacijos rinkimo be asmens sutikimo jo namuose, labai tikėtina, kad tokia skundžiama veika nebus vertinama, kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Dabar pažvelkime, kaip mums rūpimą žmogaus teisių pažeidinėjimo problemą suvokia Vilniaus apygardos teismų teisėjai. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius (2014-10-30, 2015-01-14 ir 2015-01-23) problemos nemato, nurodydamas, kad periodiškas garso ar vaizdo įrašų darymas be asmens sutikimo gali būti vertinamas ne kaip neteisėtas duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą, bet kaip siekimas įrodyti sekamo asmens elgesį ir jo daromą poveikį. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko (2014-12-12), neteisėtai atėmusi laisvę aktyvistui 14 dienų terminui,  savo požiūrį dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidimo  pristato taip: „Tuo atveju, jeigu veiksmai, kuriais gauti duomenys, nėra specialiai reglamentuojami, vadovaujamasi principu „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.  Teisėja pabrėžia, kad „įstatymai nedraudžia slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio (2015-02-10) pozicija mus dominančiu klausimu idealiai sutapo su prokuroro Dariaus Čapliko nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis (2015-03-18),  teigia, kad Z.Šegždos skundžiamu atveju slapta padaryti garso įrašai neįrodo nusikalstamos veikos fakto.  Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-2015 metais teismo nutartimis spręsdamas aktyvisto Z.Šegždos neteisėto suėmimo klausimus jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, kuri grindžiama įstatymu uždraustu būdu padarytais garso įrašais, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo taipogi „nepastebėjo.“ Taigi, teisėjai teismo nutartyse dėsto poziciją, kad asmens slaptas sekimas, kaip žmogaus konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, yra mažareikšmė problema (!).  Visiems leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, žmogaus teisių aktyvistas toliau tęsė kovą už demokratinę valstybę,  rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus. 2017-ųjų rugsėjo mėnesį portalas „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas R.Adamonis“ pristatė aktyvisto teisminio karo mastą:

„Lietuvos Prezidentūra (Dalia Grybauskaitė, – aut. past.) yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“.  Z.Šegžda padavė aštuonis skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, šešis skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkams Vytautui Zeliankai (dabar – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, – aut.past.) ir Loretai Braždienei, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (pastarosios  komisijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, – aut.past.) Be to aktyvistas dešimt kartų skundė teisėjo R.Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad žmogaus teisių aktyvisto aštuonis  apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas R.Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui.“

Didžiausią susirūpinimą kelia faktai, kad aktyvisto apeliacinius skundus dėl Baudžiamojo proceso kodekso  pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės paskirti „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys, Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė aktyvisto prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad šie teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą –  patikrinti ir užtikrinti teisėjo R.Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

2018-04-08 dieną laikraštyje „Bičiulystė“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą pavadinimu „Mūsiškiai hongweibing‘ai: „Piliečius terorizuojame nemokamai, nes už tai moka valstybė.“ Pasak autoriaus, „garso įrašai, užfiksuoti pažeidžiant teisės normas, teikiami teisėsaugai, kuri žmonių turtinius ir šeiminius ginčus nepagrįstai kriminalizuoja. Vien tik 2017 metais  taikant „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ diskursą Lietuvoje buvo iškelta apie 10 tūkstančių baudžiamųjų bylų.“

2017-11-27 ir 2017-12-28 nutartimis teisėjas R.Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė paskyrė garso įrašų, užfiksuotų pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teismo kompleksinę informacinių technologijų-fonoskopinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras savo metodikoje teigia, kad tokia ekspertizė daroma tik ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Gi, žmogaus teisių gynėjas nėra kaltinamas kontrabanda, kyšininkavimu ar prievartavimu. Iš to, kad buvo paskirta ir atlikta neteisėta teismo ekspertizė, t.y. pilietis persekiojamas taip, lyg jis būtų ypač svarbus kontrabandininkas, galima spręsti, kad  teismai ir teismo ekspertai atliko ypatingos svarbos užduotį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovų Giedriaus Mozūraičio ir Vidmanto Vaitekūno užduotį gavę teismo ekspertai Pavel Krasovski, Jelena Devenson ir Renata Konarskienė atliko įstatymu uždraustu būdu gautų garso įrašų ekspertizę. 2018-04-10  Z.Šegžda teismo ekspertų veiklą apskundė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Skunde pažymėjo, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 58–59 punktų nuostatas. Minėta taryba 2018-11-08 sprendimu aktyvisto skundo dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Aktyvistas tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019-08-02 teisėjų kolegija (teisėjai Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė; bylos Nr. I-1471-1063/2019)  sprendimu Z. Šegždos skundą atmetė. Akcentuotina tai, kad teisėjas Tomas Blinstrubis yra minėto teismo pirmininko pavaduotojas.  Z.Šegžda skunde tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra netinkamos kokybės, prieštaraujančios viena kitai, neteisingos, padarytos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir panašiai. Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, jog Z.Šegžda, pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o teismo ekspertų išvadą turėjo įvertinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

Netenkinęs pagrindinio aktyvisto reikalavimo panaikinti tarybos sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo skundo reikalavimo dėl  tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Šį teismo sprendimą aktyvistas apskundė apeliacine tvarka. Jis skunde nurodė, jog vien aplinkybė, kad teismo ekspertai nevykdė teismo sprendimo ir savavališkai kompleksinę ekspertizę išskyrė į dvi dalis tam, jog nebūtų pateikta bendra visų trijų ekspertų išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, o prieštaringas ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas ir Arūnas Sutkevičius) 2021-02-10  apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-192-556/2021 pagal Z.Šegždos apeliacinį skundą. Skundą, kaip ir reikėjo tikėtis, šie teisėjai atmetė.

Svarbu pažymėti tai, kad pastarojoje byloje 2021-01-18 dieną  teisėjas Ramūnas Gadliauskas nusišalino nuo aktyvisto apeliacinio skundo nagrinėjimo. Teisėjas R.Gadliauskas pripažino, jog jis „2018 – 2020 metais, būdamas Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju, yra ne kartą nagrinėjęs Zigmanto Šegždos skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų, nagrinėjusių minėtą baudžiamąją bylą, veiksmų. Ši aplinkybė gali sukelti abejonių, ar teisėjas yra nešališkas objektyviąja prasme.“

Paaiškinu, kad teisėjas R.Gadliauskas tuo metu buvo Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pavaduotojas, tad yra gerai susipažinęs su aktyvisto keliamų klausimų svarba bei galbūt gaunamais nurodymais išsukti žmogaus teisių pažeidėjus nuo įstatymais apibrėžtos atsakomybės.  Panašu, kad dabartinis Teisėjų tarybos sekretorius R.Gadliauskas, eilinį kartą patyręs A.Valantino spaudimą užglaistyti skandalą, suprato, kad jei priimtų demokratinės visuomenės pagrindus griaunantį  teismo sprendimą, jis ir pats būtų pririštas prie gėdos stulpo.

Žmogaus teisių gynėjo pagarsintų pavardžių gausa rodo, kad teisminė valdžia sutelkė įspūdingas  pajėgas, kurios žingsnis po žingsnio ardo mūsų demokratinės valstybės pamatus. Tekste pateikti teisėjų veiksmai  atskleidžia mechanizmą, kurio pagalba pakertama valstybės konstitucinė santvarka.  Na, o kaip techniškai bus panaikinta  demokratinė valstybė?  Teismas prejudicinę galią turinčia nutartimi išaiškins teisės normų taikymą taip, kad piliečių teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama ir suteikiama teisė be teismo sankcijos slaptai sekti asmenis.

Dabar turbūt nesunku suprasti, koks teismas, kokioje byloje  ir konkrečiai kokie teisėjai gavo Deep state vadeivų užduotį tai atlikti. 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė), pripažinusi įrodymu be teismo leidimo padarytus garso įrašus, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdama jam laisvę (byla Nr.1A-27-574/2020).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis,  priimdami neskundžiamą nutartį Z.Šegždai  iškeltoje byloje  Nr.2K-299-511/2020, gali paskelbti mirties nuosprendį demokratinei valstybei.

Prašau redakciją paskelbti Teisėjų tarybos sekretoriaus teisėjo R.Gadliausko nutartį.

Bronius Pogrindis

Teisėjų Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio, Alvydo Pikelio rankomis vykdomas valstybės perversmas. Programoje – pažangios vergijos įteisinimas

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseju-audrones-kartanienes-eligijaus-gladucio-alvydo-pikelio-rankomis-vykdomas-valstybes-perversmas-programoje-pazangios-vergijos-iteisinimas/

Tautos istorijoje 2021-03-23 diena bus pažymėta gedulo ir kapituliacijos prieš tironiją ženklu. Pabrėžiu, kad būtent šių metų kovo 23-jąją, išaiškėjo prokuratūroje ir teismų sistemoje nuo 2014-ųjų brandintas tikėtinas sąmokslas valstybės perversmui įvykdyti. Tądien priimdamas neteisėtą teisės aktą,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  įteikė „dovaną“ savo šeimininkams,  turintiems galią daryti  neteisėtą įtaką Lietuvos politikams ir teisinei sistemai.

Tai keliantis grėsmę valstybės sąrangai precedentas ir tobulas įrankis, skirtas palaužti pilietinį pasipriešinimą, sugniuždyti bet kokią opoziciją ir kitaminčius. Šio specialiai sukurto įrankio dėka pradėta nuosekliai riboti žodžio laisvė, teisė į saviraišką  ir iš piliečių de facto atimta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.

Nuo šiol tie, kurie valdo  prokuratūrą ir teismus,  pasinaudodami neteisėtu teismo precedentu, net ir neįvedus nepaprastosios padėties turi galimybę taikyti represijas – apkaltinti nebūtais dalykais ir terorizuoti iš esmės bet kurį Lietuvos gyventoją.  Dėl priimto klastingo  precedento pasiekta tokia galios persvara, kad  pasidarė neaktualus baudžiamųjų teisės normų,  susijusių su „neapykantos kalba“,  priėmimas.

Tikėtina, kad 2021-03-23 teismo nutartį priėmusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankomis (teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis) yra vykdoma agresija – hibridinio karo veiksmai prieš mūsų valstybės piliečius. Teismo nutartis, priimta politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, gali būti vertinama kaip valstybės išdavystės aktas, pagal savo mastą ir poveikį prilygstantis Molotovo-Ribentropo paktui.

Belieka tik apgailestauti, kad teisinio karo prieš demokratinę valstybę esmę galinčių profesionaliai vertinti  piliečių sąrašas yra pernelyg trumpas.  O norinčių ir galinčių duoti veiksmingą atkirtį degradavusios prokuratūros ir teismų savivalei yra tik vienetai. Kovotojų sąrašo viršuje –  savaitraščio „Laisvas laikaštis“ redaktoriai Aurimas Drižius ir Alvydas Veberis, piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei keletas kitų.

Cituoju teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės, ir Eligijus Gladučio kasacinio teismo nutartį, priimtą vadovaujantis Lietuvoje neratifikuotos Stambulo konvencijos nuostatomis:

„47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma.  Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai  nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.“

Nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, teisėjai Alvydas Pikelis,  Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis,  priimdami kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir Lietuvoje ratifikuotą tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Minėti teisėjai nutartyje patys pripažino, kad pažeidė teisės aktus: „Tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje suvaržymu.“

Ką tai reiškia, ir kaip pasikeitė  kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas? Nuo šiol kasacinio teismo  nutartimi Nr.2K-63-511/2021 panaikinamas  draudimas be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.

Sunku įsivaizduoti, kokias apokaliptines pasekmes turėsime tuo atveju,  jei tūlas pilietis piktnaudžiaus seksualinio apsisprendimo klausimu  arba tiesiog melagingai apkaltinęs savo  šeimos narį „psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje“ jį šantažuos siekdamas turtinės naudos.

Akivaizdu,  kad ši akivaizdžiai antikonstitucinė „kasacinio teismo praktika“ atveria Pandoros skrynią, iš kurios visi  žmonijos prakeikimai išlekia lauk, pripildydami žmonių gyvenimus kančių ir negandų, kaip antai:  skatinimas masiškai slaptai sekti ir įskųsti neparankius asmenis,  nesantaikos šeimoje kurstymas, šeimos instituto ir  krikščioniškos šeimos vertybių griovimas ją pakeičiant genderizmo ideologija paremta žmogaus seksualinio apsisprendimo teise, neteisėtas brovimasis į asmens privatų gyvenimą, panikos, nepasitikėjimo žmonėmis, teisėsauga ir valdžia kurstymas,  „raganų medžioklė“ – masinis baudžiamasis persekiojimas neteisingai apkaltinus piliečius, padėties valstybėje destabilizavimas.

Negandų ir kančių sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Viena paguoda, kad 2021-03-25 Seimo paskirta Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos sutuoktinė pagaliau galės ramiai  atsidusti. LGBT negandos išnyks, seksualiai apsisprendę piliečiai galės jaustis saugesni.  Kaip pasakytų „įvairovės“ šalininkė Laisvės partijos „brėkštanti aušra“,  demokratinė valstybė yra pasenęs stereotipas, atgyvena. Atėjo metas demokratiškai, nevartojant neapykantos kalbos skatinti įvairovę, pradedant nuo diskusijos apie modernių vergijos formų įteisinimą.

Kam tai naudinga? Nesunku suprasti, kad demokratiškai išrinktos valdžios destabilizavimu itin suinteresuotas Kremlius. Neatsitiktinai  piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda dar 2021-01-09 padavė pareiškimą teismui, prašydamas nušalinti aukščiau minėtus teisėjus nuo bylos Nr. 2K-63-511/2021 nagrinėjimo. Pareiškime pilietis išsakė nuomonę, kad teisėjų kolegija yra pažeidžiama,   kolegija (kaip ir žemesnės instancijos teismų teisėjai) šioje byloje gali būti šantažuojama Deep state organizacijos dėl teisėjų praeities klaidų ar galbūt buvusių/esamų sąsajų su TSRS slaptąja tarnyba KGB ar kitomis Rusijos Federacijos slaptosiomis tarnybomis. 2021-03-23 teismo posėdžio metu nušalinimo pareiškimą minėti teisėjai  atmetė.

Suprasdamas, kad teisėjai nenusišalins, 2021-02-26 Z. Šegžda išsiuntė tokio turinio įspėjantį pareiškimą teisėjams A.Pikeliui, A.Kartanienei ir E.Gladučiui:

„Patekote į „šlovės galeriją“. Informuojame dabar, kad vėliau netektų teisintis,  raudonuoti iš gėdos, jog nesupratote, kieno užduotis galimai vykdote ir kokią kasacinių teismų praktiką formuojate.  Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai.  Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2K-63-511/2021 priimdami kasacinę nutartį veikėte sąmoningai ir kaip ypač kvalifikuoti teisininkai suvokėte savo veiksmų esmę,  juos atlikote ir norėjote tai daryti.

Prieš savo valią patekome į situaciją, kad bet kokios antikonstitucinio pobūdžio „sąjungininkų“ užduotys,  bandymai „pridengti“, „reabilituoti“, užmaskuoti nurodytų asmenų tiesiogine tyčia priimtus ydingus teismų sprendimus  sulauks pelnyto moralinio, teisinio įvertinimo  ir neišvengiamai tik padidins atsivėrusias visuomenės piktžaizdes, precedento neturintį pasipiktinimą, protestus ir kritikos laviną tarptautiniu mastu.“

Iš viešai paskelbtų publikacijų surinkau asmenų įtariamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  pažeidimų  sąrašą,  kurie,  norėdami to, ar ne, prisidėjo prie to, kad  nacionalinė  jurisprudencija (teisės taikymo praktika)  būtų paversta  piliečių pavergimo įrankiu:

Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai Vytautas Zelianka,  Regina Pocienė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, šio teismo teisėjai Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė,  Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Virginija Liudvinavičienė, Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, generalinis prokuroras Darius Valys, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Vilius Paulauskas, Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius,  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Tomas Blinstrubis (pirmininko pavaduotojas), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė, advokatai Aivaras Alimas, Valdemaras Bužinskas, Vaida Genaitytė, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė,  Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pernai sukritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto, nurodydamas,  kad  teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai. Žiniasklaida rašė, kad  teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė (su kitais) priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri apsunkino korupcijos teismuose atvejų nustatymą. 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pastaroji LAT nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Derėtų paminėti tai, kad Seimas nepaskyrė  Algimanto Valantino dirbti Lietuvos  apeliacinio teismo pirmininku antrajai kadencijai. Jis kol kas liks dirbti šio teismo teisėju.  A.Valantinas dalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. O paskui laukia drambliuko svajonė – dar vienas šuolis į teismo  pirmininko kėdę! Šėtono vypsnis sau pačiam…  Nekyla abejonių dėl to,  kad  Seimas paskirs A.Valantiną  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku  tuomet, kai ant beržo vyšnios nunoks.

Žinau, kad Zigmantas Šegžda nešvaistė gyvenimo. Kad įvyktų realūs pokyčiai, reikia susprogdinti masių pasąmonę.  Be kompromisų kovodamas už prigimtines piliečių teises ir laisves, pilietis  brangiai sumokėjo. „Teisinė  sistema“,  į bylą taip ir nepateikusi nė vieno įrodymo,  šiam piliečiui  paskyrė 50 dienų suėmimo terminą(!) bei vienerių metų ir trijų mėnesių  laisvės atėmimo terminą.

Privertusi žmogų septynerius metus kentėti nepakeliamą psichinę prievartą,  pažeminimą,  Lukiškių kalėjimo košmarą, socialinę atskirtį, kankinimus Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje,  grasinimus atimti jam gyvybę, korupcijos ėdama teisėsauga ir teisminė valdžia atskleidė savo  moralinį neįgalumą.

Tokie veikėjai (man liežuvis neapsiverčia juos vadinti teisėjais) neturi jokios moralinės teisės  Lietuvos Respublikos vardu skirti bausmės piliečiui,  ginančiam valstybės interesą – viešai pasisakiusiam apie prekybą poveikiu prokuratūroje, teismuose ir klestinčią  korupciją atliekant valstybės viešųjų pirkimų sandorius. Tad nieko kito neliko, kaip  įvykdyti Linčo teismą – apgailėtiną  keršto akciją.  Keršydama teisminė valdžia pati save paniekina.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kokius pavojus demokratinei valstybei  kelia dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatidumo priimtas prejudicinę galią turintis teisės aktas.

Bronius Pogrindis

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Prezidentė skelbs verdiktą dėl LAT vadovo Algimanto Valantino ir 14 teisėjų veiklos

Prezidentė D.Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4157:prezidente-d-grybauskaite-skelbs-verdikta-del-lietuvos-apeliacinio-teismo-pirmininko-algimanto-valantino-ir-susijusiu-vilniaus-apygardos-14-teiseju-veiklos&catid=31&Itemid=101

2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.

Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30, apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu,  2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus.  Anot  Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas.  Tačiau žinant „teisinės sistemos“  realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas būtų motyvuotas įžvelgti  klaidas žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“ pridaręs  teisėjas užkerta kelią neparankaus piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“  patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.

Perduotas Prezidentūrai antrasis  41 puslapių apimties dosje – tai duomenys, susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene, Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.

Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas, kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko orumą;  kliudė pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios konvencijos 8 straipsnyje.

Pasak žmogaus teisių aktyvisto,  Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios esmė  ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę.

2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą – pratęsdama teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad „įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios priemonės paskyrimo metu“.

Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“,  aktyviais, racionaliais, „protingais ir  teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme atima vaikus,  ūkininkus nuvaro nuo jiems priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.

Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado aukštumas. Yra tik vienas skirtumas.  Lietuviškasis represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų chemines atakas.

Bronius Pogrindis

 

Human rights challenges in Lithuania

In Lithuania I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I have had to become both – a journalist and the media. I will not stop writing articles – doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in Lithuania, but also in any other country would have access to.

Tai akivaizdus agresijos protrūkis. Manau, kad Lietuvos Respublikoje vyksta priešiškų Lietuvos žmonėms „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazija. Jų veiksmai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, demokratinei valstybei ir konstitucinei santvarkai. Savo argumentų pagrindimui naudoju tik faktinę medžiagą – nuo 2014-ųjų renkamus metų Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės įstaigų dokumentus.

Manau, kad dabar kaip niekad reikalingas viešumas – aštrus chirurgo skalpelis, kuriuo būtų galima išoperuoti išvešėjusį visuomenės pūlinį, nes pavieniams žmonėms vien tik teisinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš gerai organizuotą sistemą kažin ar pavyktų.