Žymos archyvas: teisėja Laureta Ulbienė

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Publikuota JAV laikraštyje „Bičiulystė“

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-apygardos-teismo-pirmininke-loreta-brazdiene-ateina-raudonuju-naciu-sacher-macheriams-kaputt/#more-7196

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.

Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstatymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

How judge Mr.Algimantas Valantinas smashed my life

The online newspaper Laisvas laikrastis (The Free Newspaper) in Lithuania says a lot about how prosecutors, former prosecutors, ex-communists, the legalized KGB’s executioners and their representatives – so-called „businessmen“ fauna apologize: “We are sorry for catching us, we are sorry to be here, everything we’ve done, has been done by law”.

The process of money laundering is as follows. The profits of crime and corruption are transfered to “the justice administrators”. The money is used to terrorize targeted indviduals, who posses substantial legitimate assets. The target is charged with criminal offence and brought before a person who has judicial power. Numerous coercive restrictions are ordered to exert pressure on the target so that to speed up his “cooperation” and confession. The mafioso breaks the target psychologically. The individual voluntarily surrenders his legitimate assets in exchange for so called “legal services”. Illegally obtained gain is transformed in to seemingly legitimate funds, as well as corruption is fed again.

But today I will not approach this topic. I consider that there are different, perhaps even worse things, that occur in Lithuania.

I will never be the same again since the day when in 2014 my private life was invaded by Mr.Algimantas Valantinas, the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania, the former judge of Vilnius County Court and the former Prosecutor General of Lithuania.

The judge A.Valantinas and I are not acquainted. However, I have been severely affected by decisions taken by this judge. From 2014 to the present, the state’s repressive bodies constantly terrorize me, humiliate my personal dignity. It is enough to mention the fact, that 22 criminal cases were fabricated and filed against me in 2014 – 2016. When the former judge Mr.Evaldas Pasilis took over the Prosecutor General’s office, 21 criminal cases were terminated by the prosecutor’s office as unfounded. However, the only criminal case is being tried before a judge (judge Mr.Rinaldas Adamonis, Ukmerge District Court).

On December 23, 2014 in the Vilnius County Court’s ruling the judge A.Valantinas decided, that I had been arrested (pre-trial detention) by the state’s repressive structures without violating norms of procedural law. Yet, on February 18, 2015 the judge A.Valantinas concluded that I was being kept in prison illegitimately. On December 3, 2014 the prosecutor Ms.Vida Braceviciene, minion of Mr.Ramutis Jancevicius, the former Chief of the Vilnius County Prosecutor‘s Office (dismissed in 2016), attempting to break me down, ordered restrictive measure – 90 days pre-trial detention, but after 50 days she changed her mind and I was released from prison.

The essence of state terrorism is that the so-called businessmen have decided to criminalize the property dispute that has arisen between the co-owners of the residential house and land. Now the „businessmen“ have the goal – to get the order of the court on recovery for damage – 30 000 EUR award. It turns out that an aggressor, assailing a victim, not only receives a gain, but also suffers a „compensable injury“. Thus, the mafioso coerces me to surender my luxury house to „businessmen“.

It is bewildering why moans of Ms.Sigita Jurgeleviciene, the former Chief of the Public Procurement Office to the Government of Lithuania, have been taken for granted by the prosecutor Ms. Jolita Kancauskiene (since 2017 she works at the Prosecutor General’s Office), prosecutor Vilius Paulauskas, the Chief of Vilnius District‘s Police Office Mr.Arvydas Sinis, the judges of Vilnius County and District Courts: Mr.Algimantas Valantinas, Ms.Renata Volodko, Ms.Dalia Zeniauskaite, Mr.Saulius Jakaitis, Mr.Stasys Lemezis, Ms.Daiva Kazlauskiene, Mr.Stasys Punys, Ms.Ainora Kornelija Maceviciene, Ms.Aiva Surviliene, Ms.Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite, Ms.Laureta Ulbiene, Mr.Audrius Cininas, Mr.Rinaldas Adamonis.

I believe, that mentioned persons have been involved in conducting judicial proceedings – the criminal prosecution against me without any substantial ground. By failing to endure the burden of victimization imposed on me by the authorities and the abundance of criminal cases brought to justice, in 2016 I applied to the Kingdom of Sweden for political asylum.

The fake criminal case filled against me is similar to the case against Mr.Bronislovas Burgis, the professor of Kaunas University of Technology, Lithuania. In 2016 the verdict of a jury of the Supreme Court of Lithuania was that professor is “not guilty“. Meanwhile, as engaged by the „businessmen“, the criminal prosecution against me lasts since 2014, yet according to the law the same type of cases must be brought to a conclusion in 6 months.

Due to the crimes, committed by the „businessmen“, and due to human rights violations, I have filed several hundred statements and appeals to the prosecutor’s office, the courts and other authorities. For the same reason I was forced to sue the General Prosecutor’s Office and the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania – file number 2-2673-433/2017.

Perhaps some funny maximalist-extremist would be proud to have the opportunity to throw down a glove to Mr. Algimantas Valantinas, the Chairman of the Lithuanian Court of Appeal. It is said that
a man’s greatness can be measured by his enemies (Don Piatt).

Judge, ex-prosecutor, Vice-Chairman of the Judicial Council, Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.Algimantas Valantinas, when will you finally find yourself being a Persona non grata (undesirable person) who has been in my private life for too long? Have you ever thought, that being in complete authority, you damned me to anguish and hard-suffering? Why don‘t you want to understand the terrible injustice, that a person feels, who is falsely accused in committing a crime and who is fiercely and systematically persecuted by the state repressive structures?!

Being in the loop is little comfort. Consequently, any attempts to unlawfully restrict individual freedom and deprive people of their private lives must be regarded as the most serious violation of the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. That is why in the European Court of Human Rights the state of Lithuania loses so many cases on systematic violations of human rights.

Violations of human rights loudly broadcast the message to the world about crimes and arbitrariness of the Soviet Nomenclature, which is still occupying the Lithuanian state. People, who massively hate the regime of ex-communists, load luggage and flee the country in order to avoid impending hardship or famine. It’s not true that a dog gets used to hanging. I prefer my personal life. But not life imposed by the ex-communists.

http://zigmantassegzda.blogspot.com/
http://zigmantassegzda.blogr.lt/
http://zigmantassegzda.simplesite.com/
Zigmantas Segzda, a human rights activist, Vilnius, Lithuania
E-mail: amagic69@gmail.com
Phone +370 698 73822

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4214:teismo-pirmininkas-vytautas-zelianka-zmogaus-teisiu-gyneja-pasiunte-i-kartuves&catid=31&Itemid=101

Portalas „Laisvas laikraštis“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai du dosje su dokumentais. Prezidentei D.Grybauskaitei pateiktame dokumente Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas kovotojas už teismų pertvarką aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte dėl minėto teismų pertvarkos šalininko skundų, adresuotų Teisėjų tarybai ir jam pačiam, siunčia aiškią žinią, kad jis neteis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio už galimai padarytus  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų pažeidimus. Gi, žmogaus teisių gynėjas mano turįs daugiau nei pakankamai duomenų apie tai, kad teisėjo  Rinaldo Adamonio veiksmai teisiamojo posėdžio metu griauna pasitikėjimą visa teismų sistema bei teismų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (…) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“

Manau, kad teisėjas Vytautas Zelianka klysta, nes pagal BPK teisės normų nuostatas skundų rašymas Teisėjų tarybai, Prezidentūrai, apygardos teismo pirmininkui ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinas procesinių teisių kategorijai. Tokių skundų nagrinėjamas atliekamas administracine priežiūros tvarka. Išaiškintina, kad skundų dėl valstybės tarnautojų netinkamos veiklos rašymas yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga, o ne „piktnaudžiavimas“, spaudimo darymas“ arba taip vadinama „procesinė teisė.“ Tuo pilietiškai aktyvūs žmonės padeda tobulinti teisėjų darbą, keisti ydingą, neskaidrią ir uždarą Lietuvos teismų sistemą.

2017-02-13 rašte baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, ko gero geriausiai paaiškina savo viršininko Vytauto Zeliankos nenorą pasmerkti ukmergiškį teisėją  Rinaldą Adamonį – „kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu ir jis vadovauja procesui savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymu. Pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“

Viešojoje erdvėje yra skelbiama, kad teisėjas R.Adamonis apklausos metu uždavė daugiau kaip 10 atsakymą menančių klausimų. Tuo buvo pažeistas įstatymo imperatyvus draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams. Baudžiamojo proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta – „DRAUDŽIAMA užduoti atsakymą menančius klausimus.“  Tačiau teisėja Daiva Kazlauskienė samprotauja kitaip – „pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“  Išeitų, kad teisėjas, vadovaudamasis savo „vidiniu įsitikinimu“ ir  „savo nuožiūra“,  pats gali nuspręsti, ar jis vadovausis įstatymo nuostatomis, ar jas pažeis. Normaliam protui turėtų darytis baisu nuo tokios įstatymo interpretacijos.

Manau, kad pirmininkas Vytautas Zelianka, pasisakydamas, jog „dalis pareiškėjo nurodomų dokumentų yra byloje, o dalis jų galėjo būti nesusiūti formuojant bylą ir nėra duomenų apie jų ankstesnį buvimą byloje“, netiesiogiai pripažino, kad, policijai ir prokuratūrai „formuojant bylas“,  iš bylų galima nebaudžiamai grobti dokumentus, nuslepiant duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Jei dokumentai nevaržomai grobiami iš bylų, tuomet kaip vertinti tokį teismą ir kokį teisingumą vykdo teisėjas Rinaldas Adamonis?!  Manau, kad atsakymą į šį klausimą, nevyniodama į vatą, davė teismo skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė – „teisėjas yra individuali asmenybė, su savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu.“

Kadangi kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė su savo kalbėjimo maniera, manyčiau, kad ir teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pasirašyto trijų puslapių apimties rašto puslapių nesunumeruoja, savo rašte įvardį „jūs“ rašo naudodamas raidę „u“ su nosine – „ų“: „bylos nagrinėjimo eigoje JŲS aktyviai naudojatės savo teise skųsti tarpinius procesinius bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus.“

Manau, kad šiandien galbūt didžiausią pavojų kelia Vilniaus apygardos teismo pirmininko, teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas, esą „skundų argumentai dėl nepagrįsto bylos pradėjimo negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes tai gali būti tik apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą, jei toks byloje bus pateiktas. (…) Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (…) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“

Supraskite, žmonės, kad teisėjas Vytautas Zelianka, ką tik du kartus pakartojo, jog jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad teismų pertvarkos šalininkas yra a priori pripažintas kaltu, todėl kovotojas už teismų pertvarką su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Dėkui, teisėjau Vytautai Zelianka, už išankstinės nuomonės apie proceso baigtį paskelbimą!

Toks teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas galėtų būti vertinamas panaudojant  to paties teisėjo Vytauto Zeliankos teiginį – „tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui.“  Turiu pagrindo manyti, kad tai ir yra aukštesniojo teismo teisėjo Vytauto Zeliankos atviras spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui. Nereikia ir spėlioti, kokio sprendimo iš teisėjo R.Adamonio reikalauja teismo pirmininkas Vytautas Zelianka: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios, mano manymu, esmė ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę. Tačiau, teisėtvarkos šulo žodžiais,  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas!

Manau, kad tokiais pasisakymais pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka rodo, kad jis galimai atskleidžia savo asmeninį išankstinį nusistatymą teismų sistemos pertvarkos šalininko atžvilgiu, galimai leisdamas nuspėti, kad kovotoją už teismų pertvarką laiko kaltu, nes dar įrodymų tyrimo stadijoje galimai pasisako, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis turi priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Darytina išvada, kad tuo teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjas Vytautas Zelianka pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:

„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“

Manau, kad galimai išsakydamas asmeninę nuostatą asmens kaltės klausimu, manau, teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą  teisingumo ir nešališkumo principą – vengti viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, manau, jog publikacijoje išvardyti valstybės tarnautojai savo veikla leidžia žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisingumą vykdančio teisėjo moralumu.

Vengdamas nesusipratimų, paaiškinu, kad publikacijoje vartojamos frazės „siųsti į kartuves“, „teisti neskuba“ turi perkeltinę prasmę. Išprusę žmonės supranta, kad, nors ir Lietuvos valdžiažmogiai aktyviai siekia patekti į juodojo žemyno kunigaikštysčių  lygą, mūsuose įstatymų leidėjas nesuteikė teisės nė vienam teismo pirmininkui siųsti į kartuves žmones, kurie primygtinai ragina daryti tvarką ir pirštu bado į teisės tarnus, griaunančius pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Bronius Pogrindis

Human rights challenges in Lithuania

In Lithuania I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I have had to become both – a journalist and the media. I will not stop writing articles – doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in Lithuania, but also in any other country would have access to.

Tai akivaizdus agresijos protrūkis. Manau, kad Lietuvos Respublikoje vyksta priešiškų Lietuvos žmonėms „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazija. Jų veiksmai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, demokratinei valstybei ir konstitucinei santvarkai. Savo argumentų pagrindimui naudoju tik faktinę medžiagą – nuo 2014-ųjų renkamus metų Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės įstaigų dokumentus.

Manau, kad dabar kaip niekad reikalingas viešumas – aštrus chirurgo skalpelis, kuriuo būtų galima išoperuoti išvešėjusį visuomenės pūlinį, nes pavieniams žmonėms vien tik teisinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš gerai organizuotą sistemą kažin ar pavyktų.