In Lithuania I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I have had to become both – a journalist and the media. I will not stop writing articles – doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in Lithuania, but also in any other country would have access to.

Tai akivaizdus agresijos protrūkis. Manau, kad Lietuvos Respublikoje vyksta priešiškų Lietuvos žmonėms „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazija. Jų veiksmai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, demokratinei valstybei ir konstitucinei santvarkai. Savo argumentų pagrindimui naudoju tik faktinę medžiagą – nuo 2014-ųjų renkamus metų Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės įstaigų dokumentus.

Manau, kad dabar kaip niekad reikalingas viešumas – aštrus chirurgo skalpelis, kuriuo būtų galima išoperuoti išvešėjusį visuomenės pūlinį, nes pavieniams žmonėms vien tik teisinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš gerai organizuotą sistemą kažin ar pavyktų.