Žymos archyvas: prokurorė Jolita Kančauskienė

Teisėjų Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio, Alvydo Pikelio rankomis vykdomas valstybės perversmas. Programoje – pažangios vergijos įteisinimas

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseju-audrones-kartanienes-eligijaus-gladucio-alvydo-pikelio-rankomis-vykdomas-valstybes-perversmas-programoje-pazangios-vergijos-iteisinimas/

Tautos istorijoje 2021-03-23 diena bus pažymėta gedulo ir kapituliacijos prieš tironiją ženklu. Pabrėžiu, kad būtent šių metų kovo 23-jąją, išaiškėjo prokuratūroje ir teismų sistemoje nuo 2014-ųjų brandintas tikėtinas sąmokslas valstybės perversmui įvykdyti. Tądien priimdamas neteisėtą teisės aktą,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  įteikė „dovaną“ savo šeimininkams,  turintiems galią daryti  neteisėtą įtaką Lietuvos politikams ir teisinei sistemai.

Tai keliantis grėsmę valstybės sąrangai precedentas ir tobulas įrankis, skirtas palaužti pilietinį pasipriešinimą, sugniuždyti bet kokią opoziciją ir kitaminčius. Šio specialiai sukurto įrankio dėka pradėta nuosekliai riboti žodžio laisvė, teisė į saviraišką  ir iš piliečių de facto atimta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.

Nuo šiol tie, kurie valdo  prokuratūrą ir teismus,  pasinaudodami neteisėtu teismo precedentu, net ir neįvedus nepaprastosios padėties turi galimybę taikyti represijas – apkaltinti nebūtais dalykais ir terorizuoti iš esmės bet kurį Lietuvos gyventoją.  Dėl priimto klastingo  precedento pasiekta tokia galios persvara, kad  pasidarė neaktualus baudžiamųjų teisės normų,  susijusių su „neapykantos kalba“,  priėmimas.

Tikėtina, kad 2021-03-23 teismo nutartį priėmusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankomis (teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis) yra vykdoma agresija – hibridinio karo veiksmai prieš mūsų valstybės piliečius. Teismo nutartis, priimta politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, gali būti vertinama kaip valstybės išdavystės aktas, pagal savo mastą ir poveikį prilygstantis Molotovo-Ribentropo paktui.

Belieka tik apgailestauti, kad teisinio karo prieš demokratinę valstybę esmę galinčių profesionaliai vertinti  piliečių sąrašas yra pernelyg trumpas.  O norinčių ir galinčių duoti veiksmingą atkirtį degradavusios prokuratūros ir teismų savivalei yra tik vienetai. Kovotojų sąrašo viršuje –  savaitraščio „Laisvas laikaštis“ redaktoriai Aurimas Drižius ir Alvydas Veberis, piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei keletas kitų.

Cituoju teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės, ir Eligijus Gladučio kasacinio teismo nutartį, priimtą vadovaujantis Lietuvoje neratifikuotos Stambulo konvencijos nuostatomis:

„47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma.  Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai  nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.“

Nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, teisėjai Alvydas Pikelis,  Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis,  priimdami kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir Lietuvoje ratifikuotą tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Minėti teisėjai nutartyje patys pripažino, kad pažeidė teisės aktus: „Tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje suvaržymu.“

Ką tai reiškia, ir kaip pasikeitė  kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas? Nuo šiol kasacinio teismo  nutartimi Nr.2K-63-511/2021 panaikinamas  draudimas be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.

Sunku įsivaizduoti, kokias apokaliptines pasekmes turėsime tuo atveju,  jei tūlas pilietis piktnaudžiaus seksualinio apsisprendimo klausimu  arba tiesiog melagingai apkaltinęs savo  šeimos narį „psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje“ jį šantažuos siekdamas turtinės naudos.

Akivaizdu,  kad ši akivaizdžiai antikonstitucinė „kasacinio teismo praktika“ atveria Pandoros skrynią, iš kurios visi  žmonijos prakeikimai išlekia lauk, pripildydami žmonių gyvenimus kančių ir negandų, kaip antai:  skatinimas masiškai slaptai sekti ir įskųsti neparankius asmenis,  nesantaikos šeimoje kurstymas, šeimos instituto ir  krikščioniškos šeimos vertybių griovimas ją pakeičiant genderizmo ideologija paremta žmogaus seksualinio apsisprendimo teise, neteisėtas brovimasis į asmens privatų gyvenimą, panikos, nepasitikėjimo žmonėmis, teisėsauga ir valdžia kurstymas,  „raganų medžioklė“ – masinis baudžiamasis persekiojimas neteisingai apkaltinus piliečius, padėties valstybėje destabilizavimas.

Negandų ir kančių sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Viena paguoda, kad 2021-03-25 Seimo paskirta Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos sutuoktinė pagaliau galės ramiai  atsidusti. LGBT negandos išnyks, seksualiai apsisprendę piliečiai galės jaustis saugesni.  Kaip pasakytų „įvairovės“ šalininkė Laisvės partijos „brėkštanti aušra“,  demokratinė valstybė yra pasenęs stereotipas, atgyvena. Atėjo metas demokratiškai, nevartojant neapykantos kalbos skatinti įvairovę, pradedant nuo diskusijos apie modernių vergijos formų įteisinimą.

Kam tai naudinga? Nesunku suprasti, kad demokratiškai išrinktos valdžios destabilizavimu itin suinteresuotas Kremlius. Neatsitiktinai  piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda dar 2021-01-09 padavė pareiškimą teismui, prašydamas nušalinti aukščiau minėtus teisėjus nuo bylos Nr. 2K-63-511/2021 nagrinėjimo. Pareiškime pilietis išsakė nuomonę, kad teisėjų kolegija yra pažeidžiama,   kolegija (kaip ir žemesnės instancijos teismų teisėjai) šioje byloje gali būti šantažuojama Deep state organizacijos dėl teisėjų praeities klaidų ar galbūt buvusių/esamų sąsajų su TSRS slaptąja tarnyba KGB ar kitomis Rusijos Federacijos slaptosiomis tarnybomis. 2021-03-23 teismo posėdžio metu nušalinimo pareiškimą minėti teisėjai  atmetė.

Suprasdamas, kad teisėjai nenusišalins, 2021-02-26 Z. Šegžda išsiuntė tokio turinio įspėjantį pareiškimą teisėjams A.Pikeliui, A.Kartanienei ir E.Gladučiui:

„Patekote į „šlovės galeriją“. Informuojame dabar, kad vėliau netektų teisintis,  raudonuoti iš gėdos, jog nesupratote, kieno užduotis galimai vykdote ir kokią kasacinių teismų praktiką formuojate.  Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai.  Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2K-63-511/2021 priimdami kasacinę nutartį veikėte sąmoningai ir kaip ypač kvalifikuoti teisininkai suvokėte savo veiksmų esmę,  juos atlikote ir norėjote tai daryti.

Prieš savo valią patekome į situaciją, kad bet kokios antikonstitucinio pobūdžio „sąjungininkų“ užduotys,  bandymai „pridengti“, „reabilituoti“, užmaskuoti nurodytų asmenų tiesiogine tyčia priimtus ydingus teismų sprendimus  sulauks pelnyto moralinio, teisinio įvertinimo  ir neišvengiamai tik padidins atsivėrusias visuomenės piktžaizdes, precedento neturintį pasipiktinimą, protestus ir kritikos laviną tarptautiniu mastu.“

Iš viešai paskelbtų publikacijų surinkau asmenų įtariamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  pažeidimų  sąrašą,  kurie,  norėdami to, ar ne, prisidėjo prie to, kad  nacionalinė  jurisprudencija (teisės taikymo praktika)  būtų paversta  piliečių pavergimo įrankiu:

Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai Vytautas Zelianka,  Regina Pocienė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, šio teismo teisėjai Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė,  Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Virginija Liudvinavičienė, Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, generalinis prokuroras Darius Valys, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Vilius Paulauskas, Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius,  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Tomas Blinstrubis (pirmininko pavaduotojas), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė, advokatai Aivaras Alimas, Valdemaras Bužinskas, Vaida Genaitytė, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė,  Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pernai sukritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto, nurodydamas,  kad  teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai. Žiniasklaida rašė, kad  teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė (su kitais) priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri apsunkino korupcijos teismuose atvejų nustatymą. 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pastaroji LAT nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Derėtų paminėti tai, kad Seimas nepaskyrė  Algimanto Valantino dirbti Lietuvos  apeliacinio teismo pirmininku antrajai kadencijai. Jis kol kas liks dirbti šio teismo teisėju.  A.Valantinas dalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. O paskui laukia drambliuko svajonė – dar vienas šuolis į teismo  pirmininko kėdę! Šėtono vypsnis sau pačiam…  Nekyla abejonių dėl to,  kad  Seimas paskirs A.Valantiną  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku  tuomet, kai ant beržo vyšnios nunoks.

Žinau, kad Zigmantas Šegžda nešvaistė gyvenimo. Kad įvyktų realūs pokyčiai, reikia susprogdinti masių pasąmonę.  Be kompromisų kovodamas už prigimtines piliečių teises ir laisves, pilietis  brangiai sumokėjo. „Teisinė  sistema“,  į bylą taip ir nepateikusi nė vieno įrodymo,  šiam piliečiui  paskyrė 50 dienų suėmimo terminą(!) bei vienerių metų ir trijų mėnesių  laisvės atėmimo terminą.

Privertusi žmogų septynerius metus kentėti nepakeliamą psichinę prievartą,  pažeminimą,  Lukiškių kalėjimo košmarą, socialinę atskirtį, kankinimus Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje,  grasinimus atimti jam gyvybę, korupcijos ėdama teisėsauga ir teisminė valdžia atskleidė savo  moralinį neįgalumą.

Tokie veikėjai (man liežuvis neapsiverčia juos vadinti teisėjais) neturi jokios moralinės teisės  Lietuvos Respublikos vardu skirti bausmės piliečiui,  ginančiam valstybės interesą – viešai pasisakiusiam apie prekybą poveikiu prokuratūroje, teismuose ir klestinčią  korupciją atliekant valstybės viešųjų pirkimų sandorius. Tad nieko kito neliko, kaip  įvykdyti Linčo teismą – apgailėtiną  keršto akciją.  Keršydama teisminė valdžia pati save paniekina.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kokius pavojus demokratinei valstybei  kelia dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatidumo priimtas prejudicinę galią turintis teisės aktas.

Bronius Pogrindis

How judge Mr.Algimantas Valantinas smashed my life

The online newspaper Laisvas laikrastis (The Free Newspaper) in Lithuania says a lot about how prosecutors, former prosecutors, ex-communists, the legalized KGB’s executioners and their representatives – so-called „businessmen“ fauna apologize: “We are sorry for catching us, we are sorry to be here, everything we’ve done, has been done by law”.

The process of money laundering is as follows. The profits of crime and corruption are transfered to “the justice administrators”. The money is used to terrorize targeted indviduals, who posses substantial legitimate assets. The target is charged with criminal offence and brought before a person who has judicial power. Numerous coercive restrictions are ordered to exert pressure on the target so that to speed up his “cooperation” and confession. The mafioso breaks the target psychologically. The individual voluntarily surrenders his legitimate assets in exchange for so called “legal services”. Illegally obtained gain is transformed in to seemingly legitimate funds, as well as corruption is fed again.

But today I will not approach this topic. I consider that there are different, perhaps even worse things, that occur in Lithuania.

I will never be the same again since the day when in 2014 my private life was invaded by Mr.Algimantas Valantinas, the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania, the former judge of Vilnius County Court and the former Prosecutor General of Lithuania.

The judge A.Valantinas and I are not acquainted. However, I have been severely affected by decisions taken by this judge. From 2014 to the present, the state’s repressive bodies constantly terrorize me, humiliate my personal dignity. It is enough to mention the fact, that 22 criminal cases were fabricated and filed against me in 2014 – 2016. When the former judge Mr.Evaldas Pasilis took over the Prosecutor General’s office, 21 criminal cases were terminated by the prosecutor’s office as unfounded. However, the only criminal case is being tried before a judge (judge Mr.Rinaldas Adamonis, Ukmerge District Court).

On December 23, 2014 in the Vilnius County Court’s ruling the judge A.Valantinas decided, that I had been arrested (pre-trial detention) by the state’s repressive structures without violating norms of procedural law. Yet, on February 18, 2015 the judge A.Valantinas concluded that I was being kept in prison illegitimately. On December 3, 2014 the prosecutor Ms.Vida Braceviciene, minion of Mr.Ramutis Jancevicius, the former Chief of the Vilnius County Prosecutor‘s Office (dismissed in 2016), attempting to break me down, ordered restrictive measure – 90 days pre-trial detention, but after 50 days she changed her mind and I was released from prison.

The essence of state terrorism is that the so-called businessmen have decided to criminalize the property dispute that has arisen between the co-owners of the residential house and land. Now the „businessmen“ have the goal – to get the order of the court on recovery for damage – 30 000 EUR award. It turns out that an aggressor, assailing a victim, not only receives a gain, but also suffers a „compensable injury“. Thus, the mafioso coerces me to surender my luxury house to „businessmen“.

It is bewildering why moans of Ms.Sigita Jurgeleviciene, the former Chief of the Public Procurement Office to the Government of Lithuania, have been taken for granted by the prosecutor Ms. Jolita Kancauskiene (since 2017 she works at the Prosecutor General’s Office), prosecutor Vilius Paulauskas, the Chief of Vilnius District‘s Police Office Mr.Arvydas Sinis, the judges of Vilnius County and District Courts: Mr.Algimantas Valantinas, Ms.Renata Volodko, Ms.Dalia Zeniauskaite, Mr.Saulius Jakaitis, Mr.Stasys Lemezis, Ms.Daiva Kazlauskiene, Mr.Stasys Punys, Ms.Ainora Kornelija Maceviciene, Ms.Aiva Surviliene, Ms.Virginija Pakalnyte-Tamosiunaite, Ms.Laureta Ulbiene, Mr.Audrius Cininas, Mr.Rinaldas Adamonis.

I believe, that mentioned persons have been involved in conducting judicial proceedings – the criminal prosecution against me without any substantial ground. By failing to endure the burden of victimization imposed on me by the authorities and the abundance of criminal cases brought to justice, in 2016 I applied to the Kingdom of Sweden for political asylum.

The fake criminal case filled against me is similar to the case against Mr.Bronislovas Burgis, the professor of Kaunas University of Technology, Lithuania. In 2016 the verdict of a jury of the Supreme Court of Lithuania was that professor is “not guilty“. Meanwhile, as engaged by the „businessmen“, the criminal prosecution against me lasts since 2014, yet according to the law the same type of cases must be brought to a conclusion in 6 months.

Due to the crimes, committed by the „businessmen“, and due to human rights violations, I have filed several hundred statements and appeals to the prosecutor’s office, the courts and other authorities. For the same reason I was forced to sue the General Prosecutor’s Office and the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania – file number 2-2673-433/2017.

Perhaps some funny maximalist-extremist would be proud to have the opportunity to throw down a glove to Mr. Algimantas Valantinas, the Chairman of the Lithuanian Court of Appeal. It is said that
a man’s greatness can be measured by his enemies (Don Piatt).

Judge, ex-prosecutor, Vice-Chairman of the Judicial Council, Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.Algimantas Valantinas, when will you finally find yourself being a Persona non grata (undesirable person) who has been in my private life for too long? Have you ever thought, that being in complete authority, you damned me to anguish and hard-suffering? Why don‘t you want to understand the terrible injustice, that a person feels, who is falsely accused in committing a crime and who is fiercely and systematically persecuted by the state repressive structures?!

Being in the loop is little comfort. Consequently, any attempts to unlawfully restrict individual freedom and deprive people of their private lives must be regarded as the most serious violation of the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. That is why in the European Court of Human Rights the state of Lithuania loses so many cases on systematic violations of human rights.

Violations of human rights loudly broadcast the message to the world about crimes and arbitrariness of the Soviet Nomenclature, which is still occupying the Lithuanian state. People, who massively hate the regime of ex-communists, load luggage and flee the country in order to avoid impending hardship or famine. It’s not true that a dog gets used to hanging. I prefer my personal life. But not life imposed by the ex-communists.

http://zigmantassegzda.blogspot.com/
http://zigmantassegzda.blogr.lt/
http://zigmantassegzda.simplesite.com/
Zigmantas Segzda, a human rights activist, Vilnius, Lithuania
E-mail: amagic69@gmail.com
Phone +370 698 73822

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Vyriausiųjų prokurorų tikslas – legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus

BRONIUS POGRINDIS

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3872:vyr-prokuroru-tikslas-legalizuoti-300-tukst-eur-nusikalstamu-budu-igyta-suma-panaudojant-valstybes-teisine-sistema&catid=31&Itemid=101

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas ir nušalintasis  Vilniaus apygardos vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius. Prokurorų taikinys – kiekvienas asmuo, turintis žemės sklypą, naują namą, prabangų butą ar sodybą

9,36 milijardų Eur neapskaitytų pinigų. Kaip šiuos pinigus ištraukti iš „šešėlio“ ir pasidėti į savo kišenę yra kai kurių aukšto rango valstybės tarnautojų gyvenimo tikslas. Profesoriaus Friedrich‘o Schneider‘io atliekamų tyrimų duomenimis, Lietuvoje šešėlinė ekonomika 2015 metais sudarė 26 procentus nuo BVP (bendrojo vidaus produkto). Žinant, kad Lietuvos BVP dydis 36 mlrd Eur, Lietuvos šešėlinio „biudžeto“ dydis galėtų sudaryti 9,36 milijardų Eur.

Žiniasklaidoje apstu duomenų apie tai, kad dekanidzių veiklą galėjo perimti banditus sutriuškinęs valstybę atstovaujantis teisininkų konglomeratas, taip atsiriekdamas dalį šešėlinės rinkos pinigų. Ne paslaptis, kad geriausias pozicijas šiame paslaugų „versle“ turi prokuratūroje pagal uždarosios akcinės bendrovės principus veikiantys sindikatai, turintys tikslą padėti legalizuoti protu nesuvokiamo dydžio pinigus. Autoriaus nuomone, antraeilį vaidmenį šiame „versle“ atlieka kai kurios advokatų kontoros, gaunančios panašų tarpininkavimo mokestį už pinigų plovimo operacijas.

Strategiškai palankiausią vyr. prokurorų padėtį pinigų legalizavo „versle“ apsprendžia tai, kad baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų, dirbančių policijoje ir teismuose. Be to, į prokuratūros duomenų bazę „IPS“ (informacinė prokuratūros sistema) suplaukia daugiausia informacijos apie nelegalius sandorius, šešėlinių pinigų ir kontrabandinių prekių judėjimą bei asmenis, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Dabar pamėginsiu paaiškinti, kaip veikia tokios „uždarosios akcinės bendrovės“ mechanizmas. Kaip ir normalioje verslo įmonėje, sindikatas priima klientų užsakymus, kuria verslo projektus užsakymų įgyvendinimui, paskiria projektų vadovus ir vykdytojus, kontroliuoja paslaugų vykdymą, teikia ataskaitas užsakovams apie užsakymų vykdymo eigą. Tarkime, kad vyr. prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 300 tūkst. Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine sistema.

Gan dažnai tam pasitarnauja liūdnai pagarsėjęs 2013 m. LR Seime priimtas,  valstiečių ir buvusio policininko, LR Premjero Sauliaus Skvernelio partijos „patobulintas“ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas, iš esmės skirtas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurtautojų. Kaip jau minėjau, vėlgi daugiausia informacijos apie taip vadinamą smurtą artimoje aplinkoje suplaukia į prokuratūros duomenų bazę „IPS‘ą“. Iš jos prokurorų sindikatas išsirenka auką – skyrybų metu turtą besidalijančią šeimą.

Taigi, prokurorų „verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje, prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.

Besiskiriančiai moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita apmokėjimui“ – 60 tūkst. Eur  dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir vaikai.

Kadangi baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkst. Eur  sumą, kuri bus priteista iš buvusio sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama, pavyzdžiui, 50 tūkst. Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje susikaupusi 140  tūkst. Eur dydžio skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto. Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas pats „verslo“ sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda rinkos kaina – 300 tūkst. Eur. Tad „teisininkai“ gauna padorią sumą teisėtai „uždirbtų“ pinigų, o abu buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui 140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.

Na, o dabar pereikime prie realiai nuveiktų darbų. Ko gero, neblogai padėtį atspindi internetiniame portale „Laisvas laikraštis“  skelbiami duomenys apie žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos kovą su Vilniaus apygardoje veikiančia „teisine sistema“. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės vertinimu „prokuratūros informacinėje sistemoje „IPS“ užregistruota 116 Zigmanto Šegždos skundų, pareiškimų, pranešimų, kas rodo, jog pareiškėjas yra aktyvus, žinantis savo teises ir jas realizuojantis teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe naudojasi ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis teisėmis apskųsti priimtus procesinius sprendimus“.

2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą  nutarė nagrinėti neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Atsakydamas į Zigmanto Šegždos 2017-02-01 skundą Teisėjų tarybai dėl teisėjo Rinaldo Adamonio galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, buvęs LR generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas nurodė, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas gali būti atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius teisėjo veiklos trūkumus. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija įvertins  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesį. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti visą Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino 2017-02-22 pasisakymą, kad skaitytojai geriau suprastų, kaip ir kieno interesus gina buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

2017-02-28 dieną prokurorė Edita Ignatavičiūtė pasisakė, kad ji nemano, jog Zigmantas Šegžda paduodamas skundą generaliniam prokurorui, pateikė pakankamus duomenis, įrodančius, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  Eugenijus Papučka, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, siekdami turtinės ir kitos naudos, pasinaudodami savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės įstaigoms  – policijai ir prokuratūrai ir joje dirbantiems pareigūnams, paveikė Vilniaus rajono policijos komisariate ir Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbančius policijos pareigūnus ir  prokurorus (Vilniaus rajono PK skyriaus viršininkė Ana Ustinovič, vyr. tyrėjai Valdas Kazlauskas ir Elžbieta Anusienė, prokurorai Vilius Paulauskas, Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė), kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus – neteisėtai pradėdami, vilkindami ikiteisminius tyrimus, sujungdami arba išskirdami bylas, neteisėtai naudodami represijas – procesinės prievartos priemones ir tokiu būdu sistemingai baugindami, terorizuodami  Zigmantą Šegždą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės užsakymą. Pažymėtina, kad Sigitą Jurgelevičienę nuo 2014 metų globojo advokatas Valdemaras Bužinskas, o nuo 2015 metų ji pateko į globą tokių advokatų kontorų, kaip  „Motieka ir Audevičius“ (buvęs prokuroras, advokatas Aivaras Alimas) ir „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė).

Sunku rasti paaiškinimą, kodėl susidariusią skandalingą padėtį Vilniaus apygardos prokuratūroje  prokurorė Edita Ignatavičiūtė vertina taip aplaidžiai ir paviršutiniškai.

Tačiau iš generalinėje prokuratūroje esančio konfidencialaus šaltinio gautas slaptas dokumentas leidžia prokuratūroje susidariusią situaciją vertinti priešingai, nei tai daro buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaldinė – prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 raštą Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui. Turime unikalią galimybę susipažinti su precedento neturinčiu dokumentu, kurio pagal numatytą „verslo projektą“ neturėjo išvysti Lietuvos visuomenė.

Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, todėl manau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, pažeisdama BPK 169, 170 str. nustatytas teisės normas,  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-21307-16 Zigmanto Šegždos atžvilgiu pagal BK 163 str.

Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė jau 2 metai kaip deda visas įmanomas pastangas, kad Zigmantas Šegžda nutrauktų ryšius su jų bendra dukra, manau, su prokurore Jolita Kančauskiene buvo galimai nutarta nepagrįstai apkaltinti Zigmantą Šegždą tuo, kad jis kartą per mėnesį aplankydamas ketverių dukrą esą netinkamai su ja elgėsi. Iškėlus Z.Šegždai baudžiamąją bylą dėl dukters, jam būtų maksimaliai ribojamas bendravimas su dukra. Taigi, turiu pagrindo manyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė, kaip aukštesnioji prokurorė, davusi nurodymą policijos viršininkui A.Siniui, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė BPK įtvirtintas nuostatas.

Iš 2016-12-01 rašto teksto galima spręsti, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, susipažinęs su rašte užfiksuota aplinkybe, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė 2016-11-02 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-21307-16), ikiteisminio tyrimo teisėjas šio nutarimo teismo nutartimi nepanaikino, 2016-12-02 rezoliucija ant 2016-12-01 prokuratūros rašto priėmė sprendimą ir davė neteisėtą nurodymą vyriausiajai tyrėjai Elžbietai Anusienei, kad ši pavestų ikiteisminio tyrimo pareigūnui tyrėjui Valdui Kazlauskui vykdyti vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės nurodymus. Manau, kad tuo policijos viršininkas A.Sinis pažeidė BPK 166 str., 168 str. 1 d., 169, 170 str. įtvirtintas teisės normas. Remiantis BPK 169, 170 str., ikiteisminį tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, bet ne jos viršininkė Jolita Kančauskienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir tik pati nustato,  kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus būtina atlikti.

BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju policijos viršininkas A.Sinis nėra nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl jo nurodymas policijos tyrėjams vykdyti aukštesniojo prokuroro neteisėtus sprendimus yra neteisėtas. Šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė I.Danylienė, gavusi S.Jurgelevičienės  pareiškimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. M-1-01-21307-16, nes nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir buvo aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras (šiuo atveju prokurorė I.Danylienė) duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Manau, kad policijos viršininkas A.Sinis nors ir netiesiogiai, bet per vyr. tyrėją E.Anusienę, duodamas nurodymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui Valdui Kazlauskui pradėti ikiteisminį tyrimą Zigmanto Šegždos atžvilgiu, manau, pažeidė BPK 166 str. nustatytą teisės normą.

Remiantis BPK 169, 170 str. įtvirtintomis teisės normomis, ikiteisminiam tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir pati nustato, kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus reikalinga atlikti tam, kad Sigitos Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimas/prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą Z.Šegždos atžvilgiu būtų tinkamai išnagrinėtas. Kaip matyti iš 2016-12-01 rašto teksto, prokurorė Ieva Danylienė išnagrinėjo S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą ir 2016-11-02 nutarimu nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-1-01-21307-16. Prokurorė Ieva Danylienė, nagrinėdama S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą, vadovaudamasi įstatymo jai suteiktais įgaliojimais (BPK 168 str. 1 d.), nenustatė pagrindo priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nenustatė pagrindo procesinio sprendimo atlikimui, savo nutarimo išvadas tinkamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Vadovaujantis BPK 168 str. 4 dalimi prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne aukštesniajam prokurorui. Tačiau, užuot kreipusis į teismą,  Sigita Jurgelevičienė kreipėsi į aukštesniąją prokurorę Jolitą Kančauskienę, skųsdama prokurorės Ievos Danylienės 2016-11-02 nutarimą (skundas gautas prokuratūroje 2016-11-02). Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama  BPK 168 str. 4 d. nustatytą tvarką, išnagrinėjo 2016-11-02 prokuratūroje gautą S.Jurgelevičienės skundą, manau, tuo neteisėtai atlikdama išimtinai ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtiną funkciją – „patikrino“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės priimto sprendimo pagrįstumą ir tuo, manau, neteisėtai įsikišo į ikiteisminio tyrimo procesą.  Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 raštu  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui A.Siniui davė raštišką nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.M-1-01-21307-16, galimai „apeidama“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę I.Danylienę.

Manau, kad prokurorė Jolita Kančauskienė suprato, kad padarė BPK 168 str. 4 d. pažeidimą, todėl, manau, jį užmaskavo klaidinančiu pasisakymu savo 2016-12-01 rašte nurodydama, kad 2016-11-02 dieną prokurorė Ieva Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą, pateikė paaiškinimą. Jei prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 rašto pradžioje būtų nedviprasmiškai nurodžiusi, kad prokurorė Ieva  Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą pateikė ne paaiškinimą, bet priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijai būtų užkirstas kelias iškelti baudžiamąją bylą Z.Šegždos atžvilgiu. Turiu pagrindą manyti, kad ikiteisminį tyrimą galima pradėti pagal BPK 2 str. tik ikiteisminio tyrimo pareigūno arba tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės Ievos Danylienės sprendimu arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui gavus prokurorės Ievos Danylienės privalomą nurodymą (BPK 170 str,), bet ne prokurorės Jolitos Kančauskienės sprendimo ir Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko Arvydo Sinio rezoliucijos pagrindais. Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama BPK 170 str. 1d. ir 4 d. 1 p. įtvirtintas teisės normas, teksto autoriaus manymu, davė užmaskuotą nurodymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei Ievai Danylienei atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00406-16. Tačiau tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė turi teisę priimti sprendimus dėl tyrimų atskyrimo (BPK 170 str. 4 d. 1 p.)

Vertinant aplinkybę, kad prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 rašto  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui kopija buvo adresuota ir Sigitai Jurgelevičienei, darytina išvada, kad tuo prokurorė Jolita Kančauskienė galimai pateikė ataskaitą Sigitai Jurgelevičienei.  Be to, teksto autorius mano, kad  tokios ataskaitos siunčiamos arba aukštesniajam pagal rangą viršininkui, arba kaip įrodymas užsakovui, kad už gautą atlygį ar paslaugą darbas buvo atliktas tinkamai. Arba, galima manyti, tai gali būti aiškinama kaip galimas nurodymas Sigitai Jurgelevičienei, kad už prokurorės Jolitos Kančauskienės galimai padarytą paslaugą atėjo metas atsiskaityti.

Bronius Pogrindis

Human rights challenges in Lithuania

In Lithuania I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I have had to become both – a journalist and the media. I will not stop writing articles – doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in Lithuania, but also in any other country would have access to.

Tai akivaizdus agresijos protrūkis. Manau, kad Lietuvos Respublikoje vyksta priešiškų Lietuvos žmonėms „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazija. Jų veiksmai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, demokratinei valstybei ir konstitucinei santvarkai. Savo argumentų pagrindimui naudoju tik faktinę medžiagą – nuo 2014-ųjų renkamus metų Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės įstaigų dokumentus.

Manau, kad dabar kaip niekad reikalingas viešumas – aštrus chirurgo skalpelis, kuriuo būtų galima išoperuoti išvešėjusį visuomenės pūlinį, nes pavieniams žmonėms vien tik teisinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš gerai organizuotą sistemą kažin ar pavyktų.