Tautos istorijoje 2021-03-23 diena bus pažymėta gedulo ir kapituliacijos prieš tironiją ženklu. Pabrėžiu, kad būtent šių metų kovo 23-jąją, išaiškėjo prokuratūroje ir teismų sistemoje nuo 2014-ųjų brandintas tikėtinas sąmokslas valstybės perversmui įvykdyti. Tądien priimdamas neteisėtą teisės aktą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įteikė „dovaną“ savo šeimininkams, turintiems galią daryti neteisėtą įtaką Lietuvos politikams ir teisinei sistemai.
Tai keliantis grėsmę valstybės sąrangai precedentas ir tobulas įrankis, skirtas palaužti pilietinį pasipriešinimą, sugniuždyti bet kokią opoziciją ir kitaminčius. Šio specialiai sukurto įrankio dėka pradėta nuosekliai riboti žodžio laisvė, teisė į saviraišką ir iš piliečių de facto atimta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.
Nuo šiol tie, kurie valdo prokuratūrą ir teismus, pasinaudodami neteisėtu teismo precedentu, net ir neįvedus nepaprastosios padėties turi galimybę taikyti represijas – apkaltinti nebūtais dalykais ir terorizuoti iš esmės bet kurį Lietuvos gyventoją. Dėl priimto klastingo precedento pasiekta tokia galios persvara, kad pasidarė neaktualus baudžiamųjų teisės normų, susijusių su „neapykantos kalba“, priėmimas.
Tikėtina, kad 2021-03-23 teismo nutartį priėmusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankomis (teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis) yra vykdoma agresija – hibridinio karo veiksmai prieš mūsų valstybės piliečius. Teismo nutartis, priimta politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, gali būti vertinama kaip valstybės išdavystės aktas, pagal savo mastą ir poveikį prilygstantis Molotovo-Ribentropo paktui.
Belieka tik apgailestauti, kad teisinio karo prieš demokratinę valstybę esmę galinčių profesionaliai vertinti piliečių sąrašas yra pernelyg trumpas. O norinčių ir galinčių duoti veiksmingą atkirtį degradavusios prokuratūros ir teismų savivalei yra tik vienetai. Kovotojų sąrašo viršuje – savaitraščio „Laisvas laikaštis“ redaktoriai Aurimas Drižius ir Alvydas Veberis, piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei keletas kitų.
Cituoju teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės, ir Eligijus Gladučio kasacinio teismo nutartį, priimtą vadovaujantis Lietuvoje neratifikuotos Stambulo konvencijos nuostatomis:
„47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.“
Nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis, priimdami kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir Lietuvoje ratifikuotą tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Minėti teisėjai nutartyje patys pripažino, kad pažeidė teisės aktus: „Tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje suvaržymu.“
Ką tai reiškia, ir kaip pasikeitė kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas? Nuo šiol kasacinio teismo nutartimi Nr.2K-63-511/2021 panaikinamas draudimas be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.
Sunku įsivaizduoti, kokias apokaliptines pasekmes turėsime tuo atveju, jei tūlas pilietis piktnaudžiaus seksualinio apsisprendimo klausimu arba tiesiog melagingai apkaltinęs savo šeimos narį „psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje“ jį šantažuos siekdamas turtinės naudos.
Akivaizdu, kad ši akivaizdžiai antikonstitucinė „kasacinio teismo praktika“ atveria Pandoros skrynią, iš kurios visi žmonijos prakeikimai išlekia lauk, pripildydami žmonių gyvenimus kančių ir negandų, kaip antai: skatinimas masiškai slaptai sekti ir įskųsti neparankius asmenis, nesantaikos šeimoje kurstymas, šeimos instituto ir krikščioniškos šeimos vertybių griovimas ją pakeičiant genderizmo ideologija paremta žmogaus seksualinio apsisprendimo teise, neteisėtas brovimasis į asmens privatų gyvenimą, panikos, nepasitikėjimo žmonėmis, teisėsauga ir valdžia kurstymas, „raganų medžioklė“ – masinis baudžiamasis persekiojimas neteisingai apkaltinus piliečius, padėties valstybėje destabilizavimas.
Negandų ir kančių sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Viena paguoda, kad 2021-03-25 Seimo paskirta Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos sutuoktinė pagaliau galės ramiai atsidusti. LGBT negandos išnyks, seksualiai apsisprendę piliečiai galės jaustis saugesni. Kaip pasakytų „įvairovės“ šalininkė Laisvės partijos „brėkštanti aušra“, demokratinė valstybė yra pasenęs stereotipas, atgyvena. Atėjo metas demokratiškai, nevartojant neapykantos kalbos skatinti įvairovę, pradedant nuo diskusijos apie modernių vergijos formų įteisinimą.
Kam tai naudinga? Nesunku suprasti, kad demokratiškai išrinktos valdžios destabilizavimu itin suinteresuotas Kremlius. Neatsitiktinai piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda dar 2021-01-09 padavė pareiškimą teismui, prašydamas nušalinti aukščiau minėtus teisėjus nuo bylos Nr. 2K-63-511/2021 nagrinėjimo. Pareiškime pilietis išsakė nuomonę, kad teisėjų kolegija yra pažeidžiama, kolegija (kaip ir žemesnės instancijos teismų teisėjai) šioje byloje gali būti šantažuojama Deep state organizacijos dėl teisėjų praeities klaidų ar galbūt buvusių/esamų sąsajų su TSRS slaptąja tarnyba KGB ar kitomis Rusijos Federacijos slaptosiomis tarnybomis. 2021-03-23 teismo posėdžio metu nušalinimo pareiškimą minėti teisėjai atmetė.
Suprasdamas, kad teisėjai nenusišalins, 2021-02-26 Z. Šegžda išsiuntė tokio turinio įspėjantį pareiškimą teisėjams A.Pikeliui, A.Kartanienei ir E.Gladučiui:
„Patekote į „šlovės galeriją“. Informuojame dabar, kad vėliau netektų teisintis, raudonuoti iš gėdos, jog nesupratote, kieno užduotis galimai vykdote ir kokią kasacinių teismų praktiką formuojate. Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai. Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2K-63-511/2021 priimdami kasacinę nutartį veikėte sąmoningai ir kaip ypač kvalifikuoti teisininkai suvokėte savo veiksmų esmę, juos atlikote ir norėjote tai daryti.
Prieš savo valią patekome į situaciją, kad bet kokios antikonstitucinio pobūdžio „sąjungininkų“ užduotys, bandymai „pridengti“, „reabilituoti“, užmaskuoti nurodytų asmenų tiesiogine tyčia priimtus ydingus teismų sprendimus sulauks pelnyto moralinio, teisinio įvertinimo ir neišvengiamai tik padidins atsivėrusias visuomenės piktžaizdes, precedento neturintį pasipiktinimą, protestus ir kritikos laviną tarptautiniu mastu.“
Iš viešai paskelbtų publikacijų surinkau asmenų įtariamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų sąrašą, kurie, norėdami to, ar ne, prisidėjo prie to, kad nacionalinė jurisprudencija (teisės taikymo praktika) būtų paversta piliečių pavergimo įrankiu:
Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai Vytautas Zelianka, Regina Pocienė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, šio teismo teisėjai Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė, Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Virginija Liudvinavičienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, generalinis prokuroras Darius Valys, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Vilius Paulauskas, Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Tomas Blinstrubis (pirmininko pavaduotojas), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė, advokatai Aivaras Alimas, Valdemaras Bužinskas, Vaida Genaitytė, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pernai sukritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto, nurodydamas, kad teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų, o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai. Žiniasklaida rašė, kad teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė (su kitais) priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri apsunkino korupcijos teismuose atvejų nustatymą. 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pastaroji LAT nutartis neteisėta ir negaliojanti.
Derėtų paminėti tai, kad Seimas nepaskyrė Algimanto Valantino dirbti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku antrajai kadencijai. Jis kol kas liks dirbti šio teismo teisėju. A.Valantinas dalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. O paskui laukia drambliuko svajonė – dar vienas šuolis į teismo pirmininko kėdę! Šėtono vypsnis sau pačiam… Nekyla abejonių dėl to, kad Seimas paskirs A.Valantiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku tuomet, kai ant beržo vyšnios nunoks.
Žinau, kad Zigmantas Šegžda nešvaistė gyvenimo. Kad įvyktų realūs pokyčiai, reikia susprogdinti masių pasąmonę. Be kompromisų kovodamas už prigimtines piliečių teises ir laisves, pilietis brangiai sumokėjo. „Teisinė sistema“, į bylą taip ir nepateikusi nė vieno įrodymo, šiam piliečiui paskyrė 50 dienų suėmimo terminą(!) bei vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo terminą.
Privertusi žmogų septynerius metus kentėti nepakeliamą psichinę prievartą, pažeminimą, Lukiškių kalėjimo košmarą, socialinę atskirtį, kankinimus Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, grasinimus atimti jam gyvybę, korupcijos ėdama teisėsauga ir teisminė valdžia atskleidė savo moralinį neįgalumą.
Tokie veikėjai (man liežuvis neapsiverčia juos vadinti teisėjais) neturi jokios moralinės teisės Lietuvos Respublikos vardu skirti bausmės piliečiui, ginančiam valstybės interesą – viešai pasisakiusiam apie prekybą poveikiu prokuratūroje, teismuose ir klestinčią korupciją atliekant valstybės viešųjų pirkimų sandorius. Tad nieko kito neliko, kaip įvykdyti Linčo teismą – apgailėtiną keršto akciją. Keršydama teisminė valdžia pati save paniekina.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kokius pavojus demokratinei valstybei kelia dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatidumo priimtas prejudicinę galią turintis teisės aktas.
Bronius Pogrindis
