Žymos archyvas: policijos viršininkė Ana Ustinovic

Vyriausiųjų prokurorų tikslas – legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus

BRONIUS POGRINDIS

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3872:vyr-prokuroru-tikslas-legalizuoti-300-tukst-eur-nusikalstamu-budu-igyta-suma-panaudojant-valstybes-teisine-sistema&catid=31&Itemid=101

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas ir nušalintasis  Vilniaus apygardos vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius. Prokurorų taikinys – kiekvienas asmuo, turintis žemės sklypą, naują namą, prabangų butą ar sodybą

9,36 milijardų Eur neapskaitytų pinigų. Kaip šiuos pinigus ištraukti iš „šešėlio“ ir pasidėti į savo kišenę yra kai kurių aukšto rango valstybės tarnautojų gyvenimo tikslas. Profesoriaus Friedrich‘o Schneider‘io atliekamų tyrimų duomenimis, Lietuvoje šešėlinė ekonomika 2015 metais sudarė 26 procentus nuo BVP (bendrojo vidaus produkto). Žinant, kad Lietuvos BVP dydis 36 mlrd Eur, Lietuvos šešėlinio „biudžeto“ dydis galėtų sudaryti 9,36 milijardų Eur.

Žiniasklaidoje apstu duomenų apie tai, kad dekanidzių veiklą galėjo perimti banditus sutriuškinęs valstybę atstovaujantis teisininkų konglomeratas, taip atsiriekdamas dalį šešėlinės rinkos pinigų. Ne paslaptis, kad geriausias pozicijas šiame paslaugų „versle“ turi prokuratūroje pagal uždarosios akcinės bendrovės principus veikiantys sindikatai, turintys tikslą padėti legalizuoti protu nesuvokiamo dydžio pinigus. Autoriaus nuomone, antraeilį vaidmenį šiame „versle“ atlieka kai kurios advokatų kontoros, gaunančios panašų tarpininkavimo mokestį už pinigų plovimo operacijas.

Strategiškai palankiausią vyr. prokurorų padėtį pinigų legalizavo „versle“ apsprendžia tai, kad baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų, dirbančių policijoje ir teismuose. Be to, į prokuratūros duomenų bazę „IPS“ (informacinė prokuratūros sistema) suplaukia daugiausia informacijos apie nelegalius sandorius, šešėlinių pinigų ir kontrabandinių prekių judėjimą bei asmenis, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Dabar pamėginsiu paaiškinti, kaip veikia tokios „uždarosios akcinės bendrovės“ mechanizmas. Kaip ir normalioje verslo įmonėje, sindikatas priima klientų užsakymus, kuria verslo projektus užsakymų įgyvendinimui, paskiria projektų vadovus ir vykdytojus, kontroliuoja paslaugų vykdymą, teikia ataskaitas užsakovams apie užsakymų vykdymo eigą. Tarkime, kad vyr. prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 300 tūkst. Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine sistema.

Gan dažnai tam pasitarnauja liūdnai pagarsėjęs 2013 m. LR Seime priimtas,  valstiečių ir buvusio policininko, LR Premjero Sauliaus Skvernelio partijos „patobulintas“ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas, iš esmės skirtas apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurtautojų. Kaip jau minėjau, vėlgi daugiausia informacijos apie taip vadinamą smurtą artimoje aplinkoje suplaukia į prokuratūros duomenų bazę „IPS‘ą“. Iš jos prokurorų sindikatas išsirenka auką – skyrybų metu turtą besidalijančią šeimą.

Taigi, prokurorų „verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje, prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.

Besiskiriančiai moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita apmokėjimui“ – 60 tūkst. Eur  dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir vaikai.

Kadangi baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkst. Eur  sumą, kuri bus priteista iš buvusio sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama, pavyzdžiui, 50 tūkst. Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje susikaupusi 140  tūkst. Eur dydžio skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto. Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas pats „verslo“ sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda rinkos kaina – 300 tūkst. Eur. Tad „teisininkai“ gauna padorią sumą teisėtai „uždirbtų“ pinigų, o abu buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui 140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.

Na, o dabar pereikime prie realiai nuveiktų darbų. Ko gero, neblogai padėtį atspindi internetiniame portale „Laisvas laikraštis“  skelbiami duomenys apie žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos kovą su Vilniaus apygardoje veikiančia „teisine sistema“. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės vertinimu „prokuratūros informacinėje sistemoje „IPS“ užregistruota 116 Zigmanto Šegždos skundų, pareiškimų, pranešimų, kas rodo, jog pareiškėjas yra aktyvus, žinantis savo teises ir jas realizuojantis teisės aktų nustatyta tvarka, tame tarpe naudojasi ir baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis teisėmis apskųsti priimtus procesinius sprendimus“.

2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą  nutarė nagrinėti neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Atsakydamas į Zigmanto Šegždos 2017-02-01 skundą Teisėjų tarybai dėl teisėjo Rinaldo Adamonio galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, buvęs LR generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, dabartinis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas nurodė, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas gali būti atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius teisėjo veiklos trūkumus. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija įvertins  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesį. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti visą Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino 2017-02-22 pasisakymą, kad skaitytojai geriau suprastų, kaip ir kieno interesus gina buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

2017-02-28 dieną prokurorė Edita Ignatavičiūtė pasisakė, kad ji nemano, jog Zigmantas Šegžda paduodamas skundą generaliniam prokurorui, pateikė pakankamus duomenis, įrodančius, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  Eugenijus Papučka, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, siekdami turtinės ir kitos naudos, pasinaudodami savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės įstaigoms  – policijai ir prokuratūrai ir joje dirbantiems pareigūnams, paveikė Vilniaus rajono policijos komisariate ir Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbančius policijos pareigūnus ir  prokurorus (Vilniaus rajono PK skyriaus viršininkė Ana Ustinovič, vyr. tyrėjai Valdas Kazlauskas ir Elžbieta Anusienė, prokurorai Vilius Paulauskas, Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė), kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus – neteisėtai pradėdami, vilkindami ikiteisminius tyrimus, sujungdami arba išskirdami bylas, neteisėtai naudodami represijas – procesinės prievartos priemones ir tokiu būdu sistemingai baugindami, terorizuodami  Zigmantą Šegždą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės užsakymą. Pažymėtina, kad Sigitą Jurgelevičienę nuo 2014 metų globojo advokatas Valdemaras Bužinskas, o nuo 2015 metų ji pateko į globą tokių advokatų kontorų, kaip  „Motieka ir Audevičius“ (buvęs prokuroras, advokatas Aivaras Alimas) ir „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė).

Sunku rasti paaiškinimą, kodėl susidariusią skandalingą padėtį Vilniaus apygardos prokuratūroje  prokurorė Edita Ignatavičiūtė vertina taip aplaidžiai ir paviršutiniškai.

Tačiau iš generalinėje prokuratūroje esančio konfidencialaus šaltinio gautas slaptas dokumentas leidžia prokuratūroje susidariusią situaciją vertinti priešingai, nei tai daro buvusio Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaldinė – prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Prašau portalą „Laisvas laikraštis“ paskelbti Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 raštą Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui. Turime unikalią galimybę susipažinti su precedento neturinčiu dokumentu, kurio pagal numatytą „verslo projektą“ neturėjo išvysti Lietuvos visuomenė.

Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, todėl manau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, pažeisdama BPK 169, 170 str. nustatytas teisės normas,  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-21307-16 Zigmanto Šegždos atžvilgiu pagal BK 163 str.

Kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė jau 2 metai kaip deda visas įmanomas pastangas, kad Zigmantas Šegžda nutrauktų ryšius su jų bendra dukra, manau, su prokurore Jolita Kančauskiene buvo galimai nutarta nepagrįstai apkaltinti Zigmantą Šegždą tuo, kad jis kartą per mėnesį aplankydamas ketverių dukrą esą netinkamai su ja elgėsi. Iškėlus Z.Šegždai baudžiamąją bylą dėl dukters, jam būtų maksimaliai ribojamas bendravimas su dukra. Taigi, turiu pagrindo manyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė, kaip aukštesnioji prokurorė, davusi nurodymą policijos viršininkui A.Siniui, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė BPK įtvirtintas nuostatas.

Iš 2016-12-01 rašto teksto galima spręsti, kad Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, susipažinęs su rašte užfiksuota aplinkybe, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė 2016-11-02 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-21307-16), ikiteisminio tyrimo teisėjas šio nutarimo teismo nutartimi nepanaikino, 2016-12-02 rezoliucija ant 2016-12-01 prokuratūros rašto priėmė sprendimą ir davė neteisėtą nurodymą vyriausiajai tyrėjai Elžbietai Anusienei, kad ši pavestų ikiteisminio tyrimo pareigūnui tyrėjui Valdui Kazlauskui vykdyti vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės nurodymus. Manau, kad tuo policijos viršininkas A.Sinis pažeidė BPK 166 str., 168 str. 1 d., 169, 170 str. įtvirtintas teisės normas. Remiantis BPK 169, 170 str., ikiteisminį tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, bet ne jos viršininkė Jolita Kančauskienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir tik pati nustato,  kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus būtina atlikti.

BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju policijos viršininkas A.Sinis nėra nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl jo nurodymas policijos tyrėjams vykdyti aukštesniojo prokuroro neteisėtus sprendimus yra neteisėtas. Šiuo atveju ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė I.Danylienė, gavusi S.Jurgelevičienės  pareiškimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. M-1-01-21307-16, nes nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ir buvo aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras (šiuo atveju prokurorė I.Danylienė) duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus. Manau, kad policijos viršininkas A.Sinis nors ir netiesiogiai, bet per vyr. tyrėją E.Anusienę, duodamas nurodymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui Valdui Kazlauskui pradėti ikiteisminį tyrimą Zigmanto Šegždos atžvilgiu, manau, pažeidė BPK 166 str. nustatytą teisės normą.

Remiantis BPK 169, 170 str. įtvirtintomis teisės normomis, ikiteisminiam tyrimui Nr.M-1-01-21307-16 vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė, atlikdama savo funkcijas yra nepriklausomas ir savarankiškas subjektas ir pati nustato, kokius konkrečiai procesinius bei tyrimo veiksmus reikalinga atlikti tam, kad Sigitos Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimas/prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą Z.Šegždos atžvilgiu būtų tinkamai išnagrinėtas. Kaip matyti iš 2016-12-01 rašto teksto, prokurorė Ieva Danylienė išnagrinėjo S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą ir 2016-11-02 nutarimu nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-1-01-21307-16. Prokurorė Ieva Danylienė, nagrinėdama S.Jurgelevičienės 2016-09-19 pareiškimą, vadovaudamasi įstatymo jai suteiktais įgaliojimais (BPK 168 str. 1 d.), nenustatė pagrindo priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nenustatė pagrindo procesinio sprendimo atlikimui, savo nutarimo išvadas tinkamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Vadovaujantis BPK 168 str. 4 dalimi prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ne aukštesniajam prokurorui. Tačiau, užuot kreipusis į teismą,  Sigita Jurgelevičienė kreipėsi į aukštesniąją prokurorę Jolitą Kančauskienę, skųsdama prokurorės Ievos Danylienės 2016-11-02 nutarimą (skundas gautas prokuratūroje 2016-11-02). Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama  BPK 168 str. 4 d. nustatytą tvarką, išnagrinėjo 2016-11-02 prokuratūroje gautą S.Jurgelevičienės skundą, manau, tuo neteisėtai atlikdama išimtinai ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtiną funkciją – „patikrino“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės priimto sprendimo pagrįstumą ir tuo, manau, neteisėtai įsikišo į ikiteisminio tyrimo procesą.  Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 raštu  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui A.Siniui davė raštišką nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.M-1-01-21307-16, galimai „apeidama“ ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę I.Danylienę.

Manau, kad prokurorė Jolita Kančauskienė suprato, kad padarė BPK 168 str. 4 d. pažeidimą, todėl, manau, jį užmaskavo klaidinančiu pasisakymu savo 2016-12-01 rašte nurodydama, kad 2016-11-02 dieną prokurorė Ieva Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą, pateikė paaiškinimą. Jei prokurorė Jolita Kančauskienė 2016-12-01 rašto pradžioje būtų nedviprasmiškai nurodžiusi, kad prokurorė Ieva  Danylienė, išnagrinėjusi S.Jurgelevičienės pareiškimą pateikė ne paaiškinimą, bet priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijai būtų užkirstas kelias iškelti baudžiamąją bylą Z.Šegždos atžvilgiu. Turiu pagrindą manyti, kad ikiteisminį tyrimą galima pradėti pagal BPK 2 str. tik ikiteisminio tyrimo pareigūno arba tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės Ievos Danylienės sprendimu arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui gavus prokurorės Ievos Danylienės privalomą nurodymą (BPK 170 str,), bet ne prokurorės Jolitos Kančauskienės sprendimo ir Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko Arvydo Sinio rezoliucijos pagrindais. Iš 2016-12-01 rašto teksto matyti, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė, galimai pažeisdama BPK 170 str. 1d. ir 4 d. 1 p. įtvirtintas teisės normas, teksto autoriaus manymu, davė užmaskuotą nurodymą ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei Ievai Danylienei atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 02-2-00406-16. Tačiau tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Ieva Danylienė turi teisę priimti sprendimus dėl tyrimų atskyrimo (BPK 170 str. 4 d. 1 p.)

Vertinant aplinkybę, kad prokurorės Jolitos Kančauskienės 2016-12-01 rašto  Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkui Arvydui Siniui kopija buvo adresuota ir Sigitai Jurgelevičienei, darytina išvada, kad tuo prokurorė Jolita Kančauskienė galimai pateikė ataskaitą Sigitai Jurgelevičienei.  Be to, teksto autorius mano, kad  tokios ataskaitos siunčiamos arba aukštesniajam pagal rangą viršininkui, arba kaip įrodymas užsakovui, kad už gautą atlygį ar paslaugą darbas buvo atliktas tinkamai. Arba, galima manyti, tai gali būti aiškinama kaip galimas nurodymas Sigitai Jurgelevičienei, kad už prokurorės Jolitos Kančauskienės galimai padarytą paslaugą atėjo metas atsiskaityti.

Bronius Pogrindis

Human rights challenges in Lithuania

In Lithuania I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I have had to become both – a journalist and the media. I will not stop writing articles – doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in Lithuania, but also in any other country would have access to.

Tai akivaizdus agresijos protrūkis. Manau, kad Lietuvos Respublikoje vyksta priešiškų Lietuvos žmonėms „žaliųjų žmogeliukų“ be atpažinimo ženklų invazija. Jų veiksmai yra tiesioginė grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, demokratinei valstybei ir konstitucinei santvarkai. Savo argumentų pagrindimui naudoju tik faktinę medžiagą – nuo 2014-ųjų renkamus metų Lietuvos policijos, prokuratūros, teismų ir kitų valstybės įstaigų dokumentus.

Manau, kad dabar kaip niekad reikalingas viešumas – aštrus chirurgo skalpelis, kuriuo būtų galima išoperuoti išvešėjusį visuomenės pūlinį, nes pavieniams žmonėms vien tik teisinėmis priemonėmis atsilaikyti prieš gerai organizuotą sistemą kažin ar pavyktų.