Žymos archyvas: Andrutė Kalinauskienė

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda

Manau, „teisinė sistema“ ir psichiatrija mano vaiką siekia paversti teroristų taikiniu

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4225:teismas-nurode-su-vaiku-galima-susitikti-oze-arba-akropolyje&catid=33&Itemid=141

Mes – valdžia! Mes vagiam ir trypiam žmonių gyvenimus. Jūsų vaikai nėra mūsų vaikai, tačiau jie pasmerkti vykdyti mūsų valią.

„Tai, kad teismo dokumentas nėra vykdomas, nereiškia jog jis negali būti vykdomas (…) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 dienos nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka gali ir turi būti vykdoma arba geranoriškai, arba priverstine tvarka,“ – 2017-ųjų balandžio 21-ąją valstybės vardu pareiškė teisėja Jūra Marija Strumskienė ir savo žodžius patvirtino apvaliu Vilniaus apygardos teismo antspaudu.

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė 2016-ųjų spalio 14-osios nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-983/2016 nustatė laikiną nepilnamečio vaiko V.Š. bei ieškovo Zigmanto Šegždos bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas su savo vaiku V.Š. bendrauja prekybos centrų „Ozas“ arba „Akropolis vaikų kambariuose, šalims suteikiant teisę susitikimų metu daryti garso ar vaizdo įrašus bei juos pateikti teismui, policijai ir prokuratūrai.

Skunduose apeliacinės instancijos teismui Zigmantas Šegžda nesutiko su nustatyta bendravimo tvarka. Pirma, tokia bendravimo tvarka negali būti vykdoma dėl dažno vaiko susirgimo, todėl būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Antra. Priverstinis vaiko bendravimas su tėvu viešoje vietoje pažeidžia asmens teisę į  privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, pažeidžia konstitucinę žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str.).

Be to, prekybos centrai yra itin pavojinga vieta bendrauti su vaikais. Niekas negali garantuoti, kad vilniečiai netaps teroro akto aukomis, kaip tai įvyko Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje. Neleistina, kad vaikas taptų teroristų taikiniu.

Teismas turėjo žinoti, kad Zigmantas Šegžda niekada nedavė ir neduos leidimo filmuoti arba daryti garso įrašus jam bendraujant su dukra. Išaiškintina, kad suteikdamas teisę  vaiko ir tėvo susitikimus filmuoti ir įrašinėti, manau, teismas pažeidė asmens teises ir nesiekė apsaugoti asmens garbę ir orumą, kaip tai numatyta LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnyje. Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjantis  teismas pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso normas – 158 ir 160 straipsnį, kurie nustato, kad esant iškeltai baudžiamajai bylai tik prokurorui pateikus motyvuotą prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas gali duoti leidimą slaptai sekti, filmuoti arba daryti garso įrašus. Šiuo atveju teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė nėra ikiteisminio tyrimo teisėja.

Kažin, ar teisėja Jūra Marija Strumskienė, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė ir jos nutarties teisėtumą patikrinusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė (byla Nr. 2S-2796-619/2016) „geranoriškai arba priverstine tvarka“  pačios psichologiškai pakeltų, jeigu joms akropoliuose tektų po keturias valandas periodiškai bendrauti su savo vaikučiais iki jų pilnametystės, kai visą laiką ištisai ties jų nosimis būtų įžūliai  kaišiojamos vaizdo kameros ir garsą fiksuojantys įrenginiai, o pašaipūs kvaili snukučiai jas varstytų maniakiškais psichopatų žvilgsniais ir sektų kiekvieną judesį. Vargu bau, ar ponios teisėjos pageidautų, kad jas atpažinę žmonės matytų dviprasmiškomis aplinkybėmis. Aš taip pat nepageidauju gadinti savo reputacijos, nenoriu  patekti į dviprasmišką padėtį arba patirti žmonių pašaipas ir viešą pažeminimą, žaisdamas su lėlėmis ar kitais žaislais su mažamečiu vaiku  keistose vaikų žaidimams skirtose patalpose. Manau, kad tokie „teisinės sistemos“ reikalavimai gali būti vertinami Baudžiamojo kodekso 148 str. prasme – žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas.

Gi, 2017-04-20 dieną Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė Lietuvos Respublikos vardu nusprendė atradusi prekybos centrus, kaip saugiausią vietą vaikui bendrauti su tėvu. Cituoju teisėjos sprendimą: „nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietą vaiko gyvenamojoje vietoje netikslinga (…) Atsižvelgęs į tai, kad nuolatiniai šalių konfliktai vaiko akivaizdoje kenkia vaikui, sukelia jam nesaugumo pojūtį, o viešoje vietoje yra mažesnė tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybė, teismas konstatuoja, jog vaiko ir tėvo bendravimas turėtų būti nustatytas ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o neutralioje aplinkoje.“

Teismas suteikė viltį, kad Lietuvoje bus užpatentuotas naujas  konfliktų sprendimo metodas. Dabar psichoanalizės ir seksologijos tėvas Zigmundas Froidas turėtų grabe apsiversti!

Tam, kad teismo sprendimas būtų bent jau pusėtinai pritemptas iki „nešališko ir teisėto“ lygmens, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė civilinėje byloje kaip liudytojas apklausė Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vaikų psichiatrę Laurą Činčikienę bei psichiatrę Dalią Minialgienę, tarnaujančią landsbergininkų partijos vedlio Raimundo Aleknos psichiatrų kontoroje VšĮ „Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centras“. Anot teisėjos, psichiatrė Laura Činčikienė mano, kad vien tik su motina gyvendamas Z.Šegždos vaikas namuose jaučiasi nesaugus, dėl susitikimų metu keliamų konfliktų vaikas yra neramus, blogai miega naktimis. Iš psichiatrijos versliuką sukančio Raimundo Aleknos pavaldinė psichiatrė Dalia Minialgienė, pasak teisėjos,  taip pat nurodo, kad tėvo ir vaiko pasimatymus tikslingiau būtų rengti ne vaiko namuose, bet kitoje saugioje aplinkoje.

Turiu pagrindo manyti, kad, teisme reikšdamos savo nuomonę, vaikų ir paauglių psichiatrės Laura Činčikienė ir Dalia Minialgienė padarė  šiurkščią klaidą. Kaip ir jų nuomonei pritarusios trys teisėjos – Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūra Marija Strumskienė bei Andrutė Kalinauskienė.

Psichiatrės ir teisėjos neįvertino, kad pasaulis pasikeitė.

Prekybos centras nėra pati saugiausia vieta nei vaikams, nei jų tėvams. Kažin, ar teisėjos, paauglių ir vaikų gydytojos norėtų, kad jų pačių vaikai atsidurtų teroristų taikinyje. Nepamirškime, kad Lietuvos Vyriausybė gera valia įsipareigojo per metus priimti daugiau nei 1000 karo pabėgėlių iš Afganistano ir Sirijos.

Be to, manau, kad esamas kvalifikacijos lygis neleidžia gydytojoms-psichiatrėms suprasti, kad specialiai surežisuotas viešai išreikštas veiksmas gali padaryti nepataisomą žalą bet kurio žmogaus psichikos sveikatai. Panašiai, kaip realybės šou dalyvių – „Psicho“ ir „Raudonos“ viešas lytinis aktas, nufilmuotas „Akropolio“ prekybos centre. Taip buvo sužlugdyti dviejų jaunų žmonių gyvenimai. Reitingų genamas TV laidos režisierius vienu ypu pasiuntė jaunus žmones į gašlių paskalų ištroškusios visuomenės užribį.

Labai jau simptomatiška, kad šįkart realybės šou daromas iš mažamečio vaiko. Mažametis „geranoriškai arba priverstine tvarka“ siunčiamas ten pat –  į akropolius.

Kažin, ar atsiras norinčiųjų, kad jų vaikus gydytų minėtos vaikų ir paauglių gydytojos, jei išaiškėtų, kad psichiatrės veikė pagal teisės tarnų iš anksto surežisuotą scenarijų, norėjo taip veikti ir veikdamos aiškiai suvokė, į kokį pavojų savo pasisakymais stato mažametį vaiką ir jo šeimą.

Be to, manau, kad minėti Trakų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų sprendimai griauna pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Zigmantas Šegžda

Prezidentė skelbs verdiktą dėl LAT vadovo Algimanto Valantino ir 14 teisėjų veiklos

Prezidentė D.Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos

Bronius Pogrindis

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4157:prezidente-d-grybauskaite-skelbs-verdikta-del-lietuvos-apeliacinio-teismo-pirmininko-algimanto-valantino-ir-susijusiu-vilniaus-apygardos-14-teiseju-veiklos&catid=31&Itemid=101

2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.

Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30, apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu,  2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus.  Anot  Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas.  Tačiau žinant „teisinės sistemos“  realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas būtų motyvuotas įžvelgti  klaidas žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“ pridaręs  teisėjas užkerta kelią neparankaus piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“  patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.

Perduotas Prezidentūrai antrasis  41 puslapių apimties dosje – tai duomenys, susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene, Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta Bagdoniene ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.

Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas, kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko orumą;  kliudė pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios konvencijos 8 straipsnyje.

Pasak žmogaus teisių aktyvisto,  Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios esmė  ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę.

2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą – pratęsdama teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad „įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios priemonės paskyrimo metu“.

Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“,  aktyviais, racionaliais, „protingais ir  teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme atima vaikus,  ūkininkus nuvaro nuo jiems priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.

Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado aukštumas. Yra tik vienas skirtumas.  Lietuviškasis represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų chemines atakas.

Bronius Pogrindis