Žymos archyvas: advokatas Aivaras Alimas

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė: „Esu bedantė biurokratė, žurnalistų ir teisininkų neginu!”

https://laisvaslaikrastis.lt/lygiu-galimybiu-kontroliere-a-skardziuviene-esu-bedante-biurokrate-zurnalistu-ir-teisininku-neginu/

Ugnė Kryžiutė

Gitanas Nausėda agituoja Europos Sąjungą taikyti sankcijas už vieno tokio veikėjo A.Navalno „uždarymą“.  Tačiau mon sieur Nausėda nesusizgribo, kad dėl trumpojo jungimo madame Shimon nuo 2020-12-15d.  milijonus Lietuvos piliečių brutalia jėga  laiko uždarytus  60-yje getų (it. ghetto – Venecijos žydų rajono pavadinimas). Palyginę šiuos du faktus matome, kad lietuviškasis autoritarinis režimas vadovaujasi dvigubais standartais žvelgdamas į žmogaus teisių pažeidimus.

Ne paslaptis, kad mūsų gyvulių ūkyje esti daug butaforinių valstybės įstaigų, kurių biurokratai tik imituoja  veiklą ir mokesčių mokėtojų pinigus į kišenę kraunasi.  Panaši į tokią yra Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Jos paskirtis – skleisti propagandą ir vizginti  uodegą Europos Sąjungos biurokratams, esą autoritarinis Lietuvos režimas nėra jau toks fašistinis ir su žmogaus teisėmis čia tvarkomasi kietai.  Štai, pasižiūrėkime, ko vertas Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės  veiklos principas  „moja chata z kraja“ (vert. iš lenkų k. – ne mano kiaulės ne mano pupos).

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė skundą Lygių galimybių kontrolierei nustatęs, kad Teisingumo ministerijai pavaldi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) jį diskriminavo ne tik dėl socialinės padėties, bet ir dėl grupinės (profesinės) priklausomybės.  Paaiškinu, kad aktyvistui reikalinga advokato pagalba, kadangi, pasak žiniasklaidos,  nuo 2014-ųjų tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė, pasitelkusi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną,  per teismus įnirtingai siekia atimti iš aktyvisto gyvenamąjį namą.

Taigi, VGTPT direktorė Živilė Poželienė, jos pavaldiniai Lina Klimavičienė, Sandra Šmulaitė, Irmantas Skauranskas ir Ofelija Gontarskytė sprendimais atsisakė suteikti piliečiui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl to, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas. 2020-12-08 VGTPT sprendime minėta zonderkomanda šiam piliečiui be užuolankų pareiškė: „Akcentuotina, jog pareiškėjas yra žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu  komisijai įvertinus šių aplinkybių visumą, atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.“

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė 2020-12-31 sprendimu Nr.(19)SN-173)SP-98   nutarė,  kad šiuo pareiškimu VGTPT nediskriminavo Z.Šegždos.  Dar vienas apgailėtinas faktas. Rašydama šį sprendimą Agneta Skardžiuvienė padarė apmaudžią klaidą – nurodė, kad  dokumento data yra  2019-12-31. Panašu, kad 2020 metais Agneta su visa savo pompastiškai skambančia  pareigybe  nebuvo atvykusi į darbovietę, tad tebegyvena 2019-aisiais.

Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime Agneta cituoja įstatymą, kad socialinė padėtis yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija,  turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Iš šio apibrėžimo matyti, kad žmogaus teisių aktyvistas yra diskriminuojamas dėl profesijos, kadangi jam atsisakyta teikti valstybės apmokamą teisinę pagalbą  todėl, kad jis yra žurnalistas ir teisininkas.

Tačiau Agneta Skardžiuvienė suka uodegą ir sprendime nurodo, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdus ne diskriminacijos, o įstatymo taikymo Pareiškėjo atžvilgi, klausimas (Agnetos klaidos paliktos neištaisytos, – aut. past.). Įvertinti, ar šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tinkamai pritaikė įstatymą, yra teismo kompetencija.“ Deja, Lygių galimybių kontrolierė sprendime nepagrindė, kodėl jai yra akivaizdu, jog diskriminacijos nėra.

Teigdama, kad diskriminacijos tyrimas nėra  Lygių galimybių kontrolierės kompetencija,  Agneta Skardžiuvienė, matyt, norėtų viešai pareikšti: „Esu nei šis, nei tas. Nei velnias nei gegutė. Tuščia vieta?  Oplia! Kažkas nudaigojo mano tapatybę…  Turiu vilčių, kad esu iš prigimties pasyvi bedantė biurokratė!“

Pabandykime įsivaizduoti, kaip Agnetos Skardžiuvienės užmerktose akyse nušvinta (pasivaidena) vizija, vaizdas (aki-vaizdu), kad Živilės Poželienės VGTPT chebra nediskriminavo žmogaus, pareikšdama: „esi žurnalistas ir teisininkas, todėl tau valstybė paslaugų neteiks.“

Tačiau 2020-12-31 sprendime Lygių galimybių kontrolierė, pasikinkiusi  išmonę,  iki paskutinio atodūsio gina Živilę Poželienę nuo gresiančios atsakomybės: „ Kvalifikacija yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių socialinės padėties pagrindą, tačiau jis nebuvo vienintelis ir pagrindinis, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos paslaugų (ne)suteikimo klausimą.  Akivaizdu, kad eliminavus pagrindinį antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo elementą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba  nevertintų Pareiškėjo kvalifikacijos.“

Ar matote, kaip klastingai kuriama teisingumo iliuzija, žongliruojant tariamąja nuosaka – „nevertintų“? Kita vertus, Agneta Skardžiuvienė pastaraisiais teiginiais nejučia  pripažino, kad diskriminacija buvo vykdoma ne tik dėl žmogaus grupinės priklausomybės – profesijos (kvalifikacija  esą  nėra „vienintelis ir pagrindinis“ kriterijus),  bet ir dėl jo turimos nuosavybės bei pajamų.

Grįžkime prie apibrėžimo, kad socialinė padėtis  yra fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija, turima nuosavybė ir gaunamos pajamos. Pagal Agnetą išeitų, kad žmogaus teisių aktyvisto kvalifikaciją (žurnalistas ir teisininkas), kuri esą nėra pagrindinis diskriminacijos elementas,  reikia eliminuoti (pašalinti, ignoruoti).

Taigi, Agneta sprendime sąmoningai pašalina (atsisako įvertinti)  aktyvisto išsilavinimo kriterijų (elementą) tam, kad išvengtų pareigos teisingai  įvertinti diskriminacinius Živilės Poželienės veiksmus: „eliminavus pagrindinį elementą, nereikės vertinti piliečio kvalifikacijos.“  Kitaip tariant,  iš piliečio skundo savavališkai pašalinus esminius teiginius („esi žurnalistas ir teisininkas“) išnyksta pagrindas apkaltinti Živilę Poželienę diskriminavus pilietį.

Atskleidus teiginio „eliminavus pagrindinį diskriminacijos elementą“ esmę, galima vertinti, kad 2020-12-31 sprendimu  Lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė sąmoningai siekė diskriminuoti, suprato,  kad diskriminuoja pilietį dėl jo socialinės padėties ir norėjo tai daryti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.  Kontrolierius skiriamas Seimo penkerių metų kadencijai ir yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, kurio pareiga – draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos priežiūra.

Autorės nuomone, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  direktorė Živilė Poželienė besąlygiškai kapituliavo Cosa Nostrai  bei pateko į Sigitos Jurgelevičienės  brangiai apmokamų advokatų (advokatai Valdemaras Bužinskas (buvęs KGB tardytojas), Ingrida Krolienė, Viktorija Čivilytė, Aivaras Alimas) sąrašą.

Živilė Poželienė iš VGTPT: „Nekenčiu juristų ir žurnalistų! Valstybė garantuoja – dvėskite iš bado!”

https://laisvaslaikrastis.lt/zivile-pozeliene-is-vgtptnekenciu-juristu-ir-zurnalistu-valstybe-garantuoja-dveskite-is-bado/

Ugnė Kryžiutė

„Esi žurnalistas ir teisininkas.  Šiuo pagrindu valstybė atsisako tau teikti pagalbą! “ – per patį pandemijos pragarą lyg kruvinu kirviu nukirto valstybės tarnautoja  Živilė Poželienė-Danilčikaitė.   Paskelbtas „mirties nuosprendis“ žurnalistams ir teisininkams.  Jei taip ir toliau, raudonųjų nacių totalitarinis režimas ant nosies: laukia tolesni šiurkštūs konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimai,  komendanto valanda, karo policijos patruliavimas, nusikaltimai žmoniškumui,  koncentracijos  stovyklos, dujų kameros ir rūkstančių  krematoriumų gausa…  Bet anot madame Shimon, „apribojimai nemalonūs gali būti, sujaukiantys žmonių planus, bet tai nėra baisu.“

Ne visi žmonės išmano teisės aktus, ne visi moka lietuvių kalbą  ir  ne visi išgali pasisamdyti advokatą.  Mūsuose yra tokia valstybės įstaiga VGTPT arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba).   Jos paskirtis – teikti piliečiams nemokamą teisinę pagalbą.  Teikdama advokato pagalbą tarnyba mažina diskriminaciją dėl tautybės (kalbos), profesijos (ne visi išmano teisę) ar turtinės padėties, įgyvendina piliečių teisę ginti savo teises ir interesus teisme. Bet VGTPT direktorė  Živilė Poželienė supranta ir daro viską atvirkščiai.

Darant lygių galimybių pažeidimus ar diskriminuojant, kai kam gleivinė maloniai sudrėksta.  Juk tenkinti aistrą iškreiptu  būdu įstatymai nedraudžia. Supraskite piliečiai, kad masiniai prigimtinių žmogaus teisių pažeidimai ir diskriminavimas įvedus karantiną – kiekvieno raudonojo nacio žydroji svajonė.  Dabar pažvelkime tikrovei į akis.

2020-10-28 d. žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė prašymą Živilės Poželienės tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.  2020-11-17 d. Poželienė priėmė  sprendimą – raštiškai atsisakė  suteikti aktyvistui teisinę pagalbą.  Sprendimą pasirašiusi Poželienės pavaldinė Lina Klimavičienė motyvavo tuo, kad aktyvistas nepakluso tarnybos reikalavimui  „sumokėti teisinės pagalbos išlaidas“ – 670 Eur.  Didžiausią Živilės įtūžį sukėlė tai, kad kažkoks žlobas (jidiš k. „schlub“ – kvailys) Z.Šegžda  išdrįso „ginčyti šių išlaidų pagrįstumą.“

Poželienė  nejuokais įsiuto, kad žmogaus teisių aktyvistas skunde apkaltino ją  pažeidus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio  7 dalies 11 punktą ir 14 straipsnio  11 dalį. Ir pilietis yra 100 procentų teisus, nes nė vienos aktyvisto bylos nagrinėjimas faktiški nėra pasibaigęs, šios bylos nagrinėjamos toliau įvairiose teismų instancijose, teismai nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš pralaimėjusios šalies. Kol nepaaiškėjo priteistas teisinės pagalbos išlaidų dydis bylą pralaimėjusiai šaliai,  tarnyba neturi pagrindo skaičiuoti išlaidų dydį ir reikalauti grąžinti pinigus.

2020-11-20 d.  Z.Šegžda padavė skundą  teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui.  Pilietis skunde nurodė, kad Vyriausybė karantino metu nusprendė sustabdyti išieškojimą iš skolininkų darbo užmokesčio vykdomosiose bylose. Bet Živilė Poželienė ir Lina Klimavičienė, neatsižvelgdamos į tai, kad dėl karantino pablogėjo žmogaus turtinė padėtis, elgiasi  nesąžiningai ir nežmoniškai – užuot pagal teisės analogiją atidėjusios  mokėjimus (jei tokia prievolė būtų teisėta), elgiasi priešingai,  toliau siekia apiplėšti žmogaus šeimą – prievartauja  sumokėti 690 eurų.

Atsakyme į piliečio skundą Teisingumo ministerijos teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė akivaizdžiai apgynė Poželienės chebrą (hebrajų k. „chevra“ – kompanija) ir arogantiškai  pareiškė, kad „teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.“  „Teisinis reguliavimas nenumato, kad asmuo gali nemokėti šių išlaidų, jeigu jis yra apskundęs sprendimą byloje, kurioje jam buvo suteikta teisinė pagalba,“ –  akis užmerkusi toliau merdi teisinės grupės vadovė. Natalijos Žilinskienės 4 puslapių apimties košerinė „paraša“  (hebrajų k. – „komentaras“) buvo apvainikuota visišku  nusišnekėjimu, esą  „tarnybos raštai dėl teisinės pagalbos išlaidų valstybei apmokėjimo Z.Šegždai buvo siųsti laikotarpiu, kai karantinas … nebuvo paskelbtas.“

2020-11-24 d. pareiškimu Poželienės tarnybai  žmogaus teisių aktyvistas pareikalavo papildomai įvertinti individualią situaciją ir teisinės pagalbos nesuteikimo neigiamus padarinius.  Paaiškinu, kad advokatas tikrai praverstų, kadangi nuo 2017-ųjų buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė teismuose įnirtingai siekia atimti iš aktyvisto gyvenamąjį namą.

VGTPT „chevros“ reakcija buvo drakoniška.  Atvirai pademonstruotas vergiškas nuolankumas S.Jurgelevičienės advokatams Viktorijai Čivilytei, Aivarui Alimui  ir Ingridai Krolienei. Advokato atėmimas iš žmogaus teisių gynėjo yra paskutinė priemonė.  Kad rankos buvo suteptos, matyti iš  VGTPT 2020-12-08 sprendimo  retorikos. Skandalingą dokumentą pasirašė direktorės Ž.Poželienės sudaryta margaspalvė komisija: jos patarėja Sandra Šmulaitė, skyriaus vedėjas Irmantas Skauranskas ir Kauno skyriaus specialistė Ofelija Gontarskytė.

VGTPT sprendime ši trijulė valstybės vardu tiesmukiškai pareiškė: „Akcentuotina, jog pareiškėjas yra žurnalistas ir teisininkas. Šiuo pagrindu  komisijai įvertinus šių aplinkybių visumą, atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.“ (sakinyje padaryta loginė klaida  palikta neištaisyta, – aut.past.). Vertinant minėtus tarnybos sprendimus, matyti, kad valstybės tarnybos tarnautojai diskriminavo žmogaus teisių aktyvistą ne tik dėl socialinės padėties, bet ir dėl grupinės (profesinės) priklausomybės.

Pagal Živilės logiką išeitų, jog VGTPT garantuoja, kad nėra jokių garantijų,  kad valstybės garantuojama pagalba piliečiams bus teikiama.  Dar daugiau. Iš Živilės neadekvačių  judesių  galima susidaryti įspūdį, kad ji dirbdama iš namų ten svaiginasi ar kitaip smaginasi.  Priešingu atveju, reikia būti itin atitrūkusiam nuo tikrovės. Nes „mirties nuosprendžio“  paskelbimas žurnalistams ir teisininkams – tai diagnozė.  Kaip tūlas prokuroras pasakytų: „Živilė Poželienė nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti!“ Bet noriu nuraminti.  Živile, tu ne viena tokia.

Tavo „chevra“  priimdama 2020-12-08  d. sprendimą pažeidė LR teisingumo ministro 2020-07-16  įsakymu Nr. 1R-220 patvirtinto sprendimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Aprašas nustato, kad individuali piliečio situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: jo turtinę padėtį galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti teisme ir bylos esmę. Tačiau tavo, Živile, „chevra“  aktyvisto turtinės padėties vertinimo apskritai neatliko. Taip ir liko neaišku,  ar žmogaus turtinė padėtis yra sunki ar labai gera.

Vietoje to, Poželienės juristai dokumente piktdžiugiškai krizena, esą Z.Šegždos  gaunamos pajamos „užtikrina finansinį stabilumą“.  Atsakant į  šiuos kliedesius, belieka tik pasitelkti  liaudies išmintį: „Teisingas, kaip žydo bezmėnas.“

Pandemijos karštinė krečia valstybę, 60 000 verslų dėl įvestų ribojimų merdi ant finansinio žlugimo ribos, valstybėje užfiksuotas didžiausias nedarbo šuolis tarp Europos Sąjungos valstybių,  policijos ir kariuomenės  blokpostais  uždaromi VISI miestai ir rajonai, minios valstybės biurokratų pagal komandą nekiša nosies į lauką – dirba iš namų… Todėl tik totalus lunatikas ar nužmogėjęs  biurokratas- valdžiažmogis  gali turėti įžūlumo tvirtinti, kad „finansinis stabilumas užtikrintas“ .

Z.Šegžda pateikė tarnybai Apraše nurodytas išlaidas ir finansinius įsipareigojimus, kurie apsunkina  jo turtinę padėtį. Margaspalvė „chevra“, gi, savo dokumente pažėrė paistalų krūvelę (normalaus juristo akimis), esą „piniginio išlaikymo vaikui teikimas nėra Z.Šegždos turtinę padėtį sunkinanti aplinkybė, bet yra jo pareiga ir … šios pareigos užtikrinimo priemonė“.

Noriu paneigti šiuos paistalus.  Kalbant teisine kalba, šiuo atveju finansinė prievolė  išlaikyti  vaiką periodinėmis išmokomis nėra „pareiga“ ar „priemonė“,  bet yra priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą.   Priverstinis išieškojimas itin apsunkina žmogaus finansines galimybes samdyti advokatą. Tuo tarpu „chevra“ nepateikė jokių argumentų, nuorodų į teisės aktus, paskaičiavimų ir įrodymų, kad vaiko išlaikymo teikimas neapsunkina (ar daro neįmanoma) piliečio galimybės mokėti tarnybos nustatytą ginčijamą skolą valstybei.

Vertinant Aprašo kriterijų – galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, privaloma atsižvelgti tik į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Tarnybos reikalavimu aktyvistas Z.Šegžda pateikė aukštojo mokslo diplomą su nurodyta ekonomisto specialybe.  Aktyvisto ieškinį, patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą  civilinėje byloje surašė tarnybos paskirti advokatai. Tai įrodo, kad pilietis neturi galimybės veiksmingai savarankiškai sau atstovauti. Bet „chevra“ nusprendė atvirkščiai.

Poželienės juristai sprendime negebėjo teisiškai pagrįsti, kuo remiantis vertinti tokie kriterijai, kaip  bylos sudėtingumas pagal ginčo dalyką ir pobūdį (lyginant su  etalonine byla, kurios sudėtingumo koeficientas yra 1), bylos apimtis ir galimi neigiami padariniai pasibaigus bylos nagrinėjimui. Poželienės kišeniniai  juristai dokumente tiesiog pučia miglą į akis, rašo tai, kas užėjo ant seilės. Esą „byla nepasižymi sudėtingumu“.  Neva teisinių paslaugų nesuteikimas piliečiui nesukeltų  neigiamų padarinių.  Esą „teisinės pasekmės nepasunkins pareiškėjo  turtinės padėties“.

Ką gi, pagaliau išlindo yla iš maišo. Cosa Nostra sveikina Živilę Poželienę Danilčikaitę su tuo, kad jos teisinė sąmonė pasiekė nulinę padalą! Kišeninis VGTPT kolektyvas sėkmingai įvykdė užduotį.  Dabar laukia amžinos meilės aistra  su ką tik prisiekusia teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska. „Valstybė garantuoja…“  Tad laukite tęsinio.  Ir atminkite madame Shimon: „apribojimai nemalonūs gali būti, sujaukiantys žmonių  planus, bet tai nėra baisu…“

Šiame satyriniame kūrinyje autorė kritikavo valstybės tarnautojus dėl diskriminavimo, pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Teisėjų Audronės Kartanienės, Eligijaus Gladučio, Alvydo Pikelio rankomis vykdomas valstybės perversmas. Programoje – pažangios vergijos įteisinimas

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseju-audrones-kartanienes-eligijaus-gladucio-alvydo-pikelio-rankomis-vykdomas-valstybes-perversmas-programoje-pazangios-vergijos-iteisinimas/

Tautos istorijoje 2021-03-23 diena bus pažymėta gedulo ir kapituliacijos prieš tironiją ženklu. Pabrėžiu, kad būtent šių metų kovo 23-jąją, išaiškėjo prokuratūroje ir teismų sistemoje nuo 2014-ųjų brandintas tikėtinas sąmokslas valstybės perversmui įvykdyti. Tądien priimdamas neteisėtą teisės aktą,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  įteikė „dovaną“ savo šeimininkams,  turintiems galią daryti  neteisėtą įtaką Lietuvos politikams ir teisinei sistemai.

Tai keliantis grėsmę valstybės sąrangai precedentas ir tobulas įrankis, skirtas palaužti pilietinį pasipriešinimą, sugniuždyti bet kokią opoziciją ir kitaminčius. Šio specialiai sukurto įrankio dėka pradėta nuosekliai riboti žodžio laisvė, teisė į saviraišką  ir iš piliečių de facto atimta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.

Nuo šiol tie, kurie valdo  prokuratūrą ir teismus,  pasinaudodami neteisėtu teismo precedentu, net ir neįvedus nepaprastosios padėties turi galimybę taikyti represijas – apkaltinti nebūtais dalykais ir terorizuoti iš esmės bet kurį Lietuvos gyventoją.  Dėl priimto klastingo  precedento pasiekta tokia galios persvara, kad  pasidarė neaktualus baudžiamųjų teisės normų,  susijusių su „neapykantos kalba“,  priėmimas.

Tikėtina, kad 2021-03-23 teismo nutartį priėmusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankomis (teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis) yra vykdoma agresija – hibridinio karo veiksmai prieš mūsų valstybės piliečius. Teismo nutartis, priimta politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, gali būti vertinama kaip valstybės išdavystės aktas, pagal savo mastą ir poveikį prilygstantis Molotovo-Ribentropo paktui.

Belieka tik apgailestauti, kad teisinio karo prieš demokratinę valstybę esmę galinčių profesionaliai vertinti  piliečių sąrašas yra pernelyg trumpas.  O norinčių ir galinčių duoti veiksmingą atkirtį degradavusios prokuratūros ir teismų savivalei yra tik vienetai. Kovotojų sąrašo viršuje –  savaitraščio „Laisvas laikaštis“ redaktoriai Aurimas Drižius ir Alvydas Veberis, piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila bei keletas kitų.

Cituoju teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės, ir Eligijus Gladučio kasacinio teismo nutartį, priimtą vadovaujantis Lietuvoje neratifikuotos Stambulo konvencijos nuostatomis:

„47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma.  Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai  nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.“

Nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, teisėjai Alvydas Pikelis,  Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis,  priimdami kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, pažeidė ne tik Konstituciją, bet ir Lietuvoje ratifikuotą tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Minėti teisėjai nutartyje patys pripažino, kad pažeidė teisės aktus: „Tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalyje suvaržymu.“

Ką tai reiškia, ir kaip pasikeitė  kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas? Nuo šiol kasacinio teismo  nutartimi Nr.2K-63-511/2021 panaikinamas  draudimas be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.

Sunku įsivaizduoti, kokias apokaliptines pasekmes turėsime tuo atveju,  jei tūlas pilietis piktnaudžiaus seksualinio apsisprendimo klausimu  arba tiesiog melagingai apkaltinęs savo  šeimos narį „psichologiniu smurtu artimoje aplinkoje“ jį šantažuos siekdamas turtinės naudos.

Akivaizdu,  kad ši akivaizdžiai antikonstitucinė „kasacinio teismo praktika“ atveria Pandoros skrynią, iš kurios visi  žmonijos prakeikimai išlekia lauk, pripildydami žmonių gyvenimus kančių ir negandų, kaip antai:  skatinimas masiškai slaptai sekti ir įskųsti neparankius asmenis,  nesantaikos šeimoje kurstymas, šeimos instituto ir  krikščioniškos šeimos vertybių griovimas ją pakeičiant genderizmo ideologija paremta žmogaus seksualinio apsisprendimo teise, neteisėtas brovimasis į asmens privatų gyvenimą, panikos, nepasitikėjimo žmonėmis, teisėsauga ir valdžia kurstymas,  „raganų medžioklė“ – masinis baudžiamasis persekiojimas neteisingai apkaltinus piliečius, padėties valstybėje destabilizavimas.

Negandų ir kančių sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Viena paguoda, kad 2021-03-25 Seimo paskirta Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir jos sutuoktinė pagaliau galės ramiai  atsidusti. LGBT negandos išnyks, seksualiai apsisprendę piliečiai galės jaustis saugesni.  Kaip pasakytų „įvairovės“ šalininkė Laisvės partijos „brėkštanti aušra“,  demokratinė valstybė yra pasenęs stereotipas, atgyvena. Atėjo metas demokratiškai, nevartojant neapykantos kalbos skatinti įvairovę, pradedant nuo diskusijos apie modernių vergijos formų įteisinimą.

Kam tai naudinga? Nesunku suprasti, kad demokratiškai išrinktos valdžios destabilizavimu itin suinteresuotas Kremlius. Neatsitiktinai  piliečių teisių gynėjas Zigmantas Šegžda dar 2021-01-09 padavė pareiškimą teismui, prašydamas nušalinti aukščiau minėtus teisėjus nuo bylos Nr. 2K-63-511/2021 nagrinėjimo. Pareiškime pilietis išsakė nuomonę, kad teisėjų kolegija yra pažeidžiama,   kolegija (kaip ir žemesnės instancijos teismų teisėjai) šioje byloje gali būti šantažuojama Deep state organizacijos dėl teisėjų praeities klaidų ar galbūt buvusių/esamų sąsajų su TSRS slaptąja tarnyba KGB ar kitomis Rusijos Federacijos slaptosiomis tarnybomis. 2021-03-23 teismo posėdžio metu nušalinimo pareiškimą minėti teisėjai  atmetė.

Suprasdamas, kad teisėjai nenusišalins, 2021-02-26 Z. Šegžda išsiuntė tokio turinio įspėjantį pareiškimą teisėjams A.Pikeliui, A.Kartanienei ir E.Gladučiui:

„Patekote į „šlovės galeriją“. Informuojame dabar, kad vėliau netektų teisintis,  raudonuoti iš gėdos, jog nesupratote, kieno užduotis galimai vykdote ir kokią kasacinių teismų praktiką formuojate.  Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai.  Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2K-63-511/2021 priimdami kasacinę nutartį veikėte sąmoningai ir kaip ypač kvalifikuoti teisininkai suvokėte savo veiksmų esmę,  juos atlikote ir norėjote tai daryti.

Prieš savo valią patekome į situaciją, kad bet kokios antikonstitucinio pobūdžio „sąjungininkų“ užduotys,  bandymai „pridengti“, „reabilituoti“, užmaskuoti nurodytų asmenų tiesiogine tyčia priimtus ydingus teismų sprendimus  sulauks pelnyto moralinio, teisinio įvertinimo  ir neišvengiamai tik padidins atsivėrusias visuomenės piktžaizdes, precedento neturintį pasipiktinimą, protestus ir kritikos laviną tarptautiniu mastu.“

Iš viešai paskelbtų publikacijų surinkau asmenų įtariamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  pažeidimų  sąrašą,  kurie,  norėdami to, ar ne, prisidėjo prie to, kad  nacionalinė  jurisprudencija (teisės taikymo praktika)  būtų paversta  piliečių pavergimo įrankiu:

Tai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė, Eligijus Gladutis, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai Vytautas Zelianka,  Regina Pocienė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, šio teismo teisėjai Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė,  Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Virginija Liudvinavičienė, Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, generalinis prokuroras Darius Valys, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, prokurorai Jolita Kančauskienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Vilius Paulauskas, Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius,  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Tomas Blinstrubis (pirmininko pavaduotojas), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė, advokatai Aivaras Alimas, Valdemaras Bužinskas, Vaida Genaitytė, Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė, teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė,  Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pernai sukritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto, nurodydamas,  kad  teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai. Žiniasklaida rašė, kad  teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė (su kitais) priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri apsunkino korupcijos teismuose atvejų nustatymą. 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pastaroji LAT nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Derėtų paminėti tai, kad Seimas nepaskyrė  Algimanto Valantino dirbti Lietuvos  apeliacinio teismo pirmininku antrajai kadencijai. Jis kol kas liks dirbti šio teismo teisėju.  A.Valantinas dalyvauja atrankoje į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. O paskui laukia drambliuko svajonė – dar vienas šuolis į teismo  pirmininko kėdę! Šėtono vypsnis sau pačiam…  Nekyla abejonių dėl to,  kad  Seimas paskirs A.Valantiną  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku  tuomet, kai ant beržo vyšnios nunoks.

Žinau, kad Zigmantas Šegžda nešvaistė gyvenimo. Kad įvyktų realūs pokyčiai, reikia susprogdinti masių pasąmonę.  Be kompromisų kovodamas už prigimtines piliečių teises ir laisves, pilietis  brangiai sumokėjo. „Teisinė  sistema“,  į bylą taip ir nepateikusi nė vieno įrodymo,  šiam piliečiui  paskyrė 50 dienų suėmimo terminą(!) bei vienerių metų ir trijų mėnesių  laisvės atėmimo terminą.

Privertusi žmogų septynerius metus kentėti nepakeliamą psichinę prievartą,  pažeminimą,  Lukiškių kalėjimo košmarą, socialinę atskirtį, kankinimus Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje,  grasinimus atimti jam gyvybę, korupcijos ėdama teisėsauga ir teisminė valdžia atskleidė savo  moralinį neįgalumą.

Tokie veikėjai (man liežuvis neapsiverčia juos vadinti teisėjais) neturi jokios moralinės teisės  Lietuvos Respublikos vardu skirti bausmės piliečiui,  ginančiam valstybės interesą – viešai pasisakiusiam apie prekybą poveikiu prokuratūroje, teismuose ir klestinčią  korupciją atliekant valstybės viešųjų pirkimų sandorius. Tad nieko kito neliko, kaip  įvykdyti Linčo teismą – apgailėtiną  keršto akciją.  Keršydama teisminė valdžia pati save paniekina.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš požiūrių į tai, kokius pavojus demokratinei valstybei  kelia dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatidumo priimtas prejudicinę galią turintis teisės aktas.

Bronius Pogrindis

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Publikuota JAV laikraštyje „Bičiulystė“

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-apygardos-teismo-pirmininke-loreta-brazdiene-ateina-raudonuju-naciu-sacher-macheriams-kaputt/#more-7196

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.

Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstatymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos narė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

 

Zigmantas Šegžda