Bronius Pagrindis. Deep state užvaldyta Lietuvos teisingumo sistema kelia pavojų valstybei
https://laisvaslaikrastis.lt/23361-2/
Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikuoja Teisėjų tarybos sprendimus dėl teisėjos S.Rudėnaitės ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto. D.Žalimas nurodo itin pavojingas apraiškas Lietuvos teisingumo sistemoje: Teisėjų taryba ir teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų (!), o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai.
2020-10-30 d. FB paskyroje „Lietuvos teismai“ Teisėjų taryba (pirmininkas Algimantas Valantinas) pareiškė ultimatumą Konstitucinio teismo pirmininkui(!) vien už tai, kad pastarasis įspėjo visuomenę dėl teismų sistemos keliamo pavojaus valstybei: „Teisėjų Taryba ir teismai paskutiniu metu sulaukė išskirtinio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose (…) Trumparegiška manyti, kad, menkinant teismų vaidmenį, galima sukurti Konstitucinio teismo ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą.“
Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, tas pats Algimantas Valantinas, dar 2014-aisiais įsipainiojo į reto šlykštumo aferą, tuo pakirsdamas teismų sistemos autoritetą. Turiu omenyje politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą, kurios tikslas – susidoroti su žmogaus teisių aktyvistu Zigmantu Šegžda už tai, kad šis viešai pareiškė nuomonę apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidą nuo 2014-ųjų šis pilietis tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. A.Valantinas tapo šios rezonansinės bylos ašimi.
Nepriklausoma žiniasklaida paskelbė kelias dešimtis publikacijų apie A.Valantino ir jo kolaborantų veiklą. A.Valantinas nė karto viešai nepaneigė to, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad teismų sistemos skaudulys, norėdamas to ar ne, žiniasklaidoje paviešintais veiksmais galėjo piktnaudžiauti oficialiais įgaliojimais, daryti valstybės interesams prieštaraujančią veiklą ir veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.
Žiniasklaida skelbia, kad Cosa Nostrai pasitarnavę A.Valantino pakalikai – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdami jam laisvę. Vertinant 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr.1A-27-574/2020) tendencingą turinį, galima patikėti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė įvykdė institucinio teroro akciją. Toliau pateikiamų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog institucinis teroras pasireiškė teisės viršenybės principo sistemingu pažeidimu bei piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais.
- Byla išnagrinėta neteisingai, kadangi teisėja J.Mačionytė padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos kaltę: rėmėsi vien tik S.Jurgelevičienės parodymais, visiškai neištyrė aktyvisto pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo buvo suvaržyta įstatymų garantuota piliečio teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą: pažeista BPK 44 str. 5 ir 6 dalys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
- Teisėja J.Mačionytė nepatikrino S.Jurgelevičienės pateiktų įrodymų leistinumo. S.Jurgelevičienės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, t.y. be teismo leidimo, todėl šie įrašai nepagrįstai pripažinti įrodymu. Garso įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, šie garso įrašai gauti neteisėtai, įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, suvaržytos įstatymų garantuotos Z.Šegždos teisės: pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnis, 44 straipsnio 9 dalis (esminiai BPK pažeidimai) bei Konvencijos 8 straipsnis, kuriuose įtvirtinta kasatoriaus teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
- Byla išnagrinėta neteisingai, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kadangi Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį, kuris paaiškina BK 140 str. 2 dalyje kvalifikuojančius požymius „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Minėta teisėja, skundžiamos nutarties 86 punkte pasisakydama apie 2014 m. gegužės mėn. 2d. ir 4d. tariamus smurtavimo faktus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Z.Šegžda yra S.Jurgelevičienės šeimos narys.
Priešingai šiai išvadai, pagal BK 140 str. 2 d. asmuo neatsakys, jei smurtavo prieš asmenį, su kuriuo praeityje buvo susietas santuokos, partnerystės ar svainystės ryšiais, prieš asmenį, su kuriuo kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Taipogi teismai netinkamai pritaikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą – nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal BK 140 str. 1 dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, bet pagal BK 140 str. 2 dalį.
- Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl šios galimai padarytos veikos. Tokio skundo byloje nėra. Tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Tokio nutarimo byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė, padariusi išvadą, kad, esant nurodytam, prokuroras turėjo įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK 166 straipsnio 3 dalį, 167 str. (esminiai BPK pažeidimai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimus bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
- Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (buvusio KGB karininko Igno Adamonio sūnus) pažeidė Z.Šegždos teisę, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas:
Pirma, teisėjo R.Adamonio pozicija už inkriminuotas veikas paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Z.Šegždai, ją atidedant 2 metams, yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžia bausmių skyrimo principus ir tikslus.
Antra, teisėjas R.Adamonis, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus, padarytus dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pažeidė BPK 293 str. 2 d., kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Trečia, teisėjas R.Adamonis paskyrė teismo ekspertizę be teismo leidimo gautiems įrodymams – garso įrašams ištirti ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį.
Ketvirta, nuosprendžio 18 psl. pirmoje pastraipoje teisėjas R.Adamonis rėmėsi kasacine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje nustatyta, kad esą privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu (tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė). Tačiau minėta kasacinė byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, o tai yra įrodymas, kad teisėjas melagingai pasisakydamas dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių tyčia nukrypo nuo kasacinių teismų praktikos.
Aukščiau nurodyti faktai įrodo teisėjo R.Adamonio šališkumą. Taigi šis teisėjas pažeidė BPK 44 str. 5 dalį (esminis BPK pažeidimas) ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Žmogaus teisių aktyvistas Z. Šegžda, siekdamas nutraukti teisėjų J.Mačionytės ir R.Adamonio institucinį terorą, padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, 2020-12-08 d. 9 val. žodinio proceso tvarka nagrinės baudžiamąją bylą Nr.2K-299-511/2020 pagal Z.Šegždos kasacinį skundą.
Minėta teisėjų kolegija išties ypatinga. „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius rašė, kad 2019m. teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė, Armanas Abramavičius (su kitais) priėmė LAT nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri galimai atvėrė greitkelį korupcijai siautėti teismuose. Redaktoriaus A.Drižiaus įžvalgos pasitvirtino: 2020m. kovo mėnesį Konstitucinis teismas išaiškino, kad skandalingoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti.
Anot teismų portalo, 1983–1990m. teisėja A. Kartanienė kompetencijos ir įkvėpimo sėmėsi dirbdama Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisme. Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje LAT teisėja A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. Teisėjų kyšininkavimo bylą tiriantys pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą A.Kartanienės sūnui Aringui Kartanui, dirbančiam teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Teisėjas Alvydas Pikelis tarybinės teisės mokslus krimto Lietuvos okupacijos metais, 1989m. tarybinio teisėjo karjerą pradėjo Kauno m. Panemunės rajono teisme. Apie teisėjo Eligijaus Gladučio kompetenciją sužinosite jo pavardę įvedę į „Google“ paiešką.
Nutraukdami institucinį terorą – išteisindami neteisingai apkaltintą žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, LAT teisėjai A.Pikelis, A.Kartanienė ir E.Gladutis turi šansą bent iš dalies paneigti Konstitucinio teismo pirmininko D.Žalimo vertinimus, kad teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų, o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai. Priešingu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas patikrins ir tarptautiniu mastu paviešins teisėjų A.Pikelio, A.Kartanienės, E.Gladučio, J.Mačionytės, N.Vigelienės, J.Kolyčienės kompetenciją ir jų sprendimų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Publikacijoje autorė neturėjo tikslo užgauliai pažeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėjus, o išsakė teisiniais argumentais pagrįstą kritiką ir įspėjo visuomenę dėl antikonstitucinių galios grupuočių keliamo pavojaus valstybei ir jos teritoriniam vientisumui.
Ugnė Kryžiutė
Šaltiniai:
Žalimas: reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus
Anoniminė teisėjų taryba, įteisinusi teisėjų kyšininkavimą, reikalauja ją gerbti
Teisėjų taryba ragina Konstitucinio Teismo vadovą liautis menkinti kitus teismus
Teisėjų korupcijos byloje – įtarimai ir garsios Aukščiausiojo Teismo teisėjos sūnui
Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų.