Kategorijos archyvas: Be kategorijos

Teisėjos Jurgitos Mačionytės „monkės biznis“ – terorizuoti nepagrįstai apkaltintą pilietį

Bronius Pagrindis. Deep state užvaldyta Lietuvos teisingumo sistema kelia pavojų valstybei

http://biciulyste.com/mums-raso/bronius-pagrindis-deep-state-uzvaldyta-lietuvos-teisingumo-sistema-kelia-pavoju-valstybei/#more-14231

https://laisvaslaikrastis.lt/23361-2/

Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikuoja Teisėjų tarybos sprendimus dėl teisėjos S.Rudėnaitės ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto. D.Žalimas nurodo itin pavojingas apraiškas Lietuvos teisingumo sistemoje: Teisėjų taryba  ir teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų (!),  o aukščiausiuose teismuose dirba  nekompetentingi teisėjai.

2020-10-30 d.  FB paskyroje „Lietuvos teismai“  Teisėjų taryba (pirmininkas Algimantas Valantinas) pareiškė ultimatumą Konstitucinio teismo pirmininkui(!) vien už tai, kad pastarasis  įspėjo visuomenę dėl teismų sistemos keliamo pavojaus valstybei: „Teisėjų Taryba ir teismai paskutiniu metu sulaukė išskirtinio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose (…) Trumparegiška manyti, kad, menkinant teismų vaidmenį, galima sukurti Konstitucinio teismo ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą.“

Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, tas pats Algimantas Valantinas, dar 2014-aisiais įsipainiojo į reto šlykštumo aferą, tuo pakirsdamas teismų sistemos autoritetą.  Turiu omenyje  politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą, kurios tikslas – susidoroti su žmogaus teisių aktyvistu Zigmantu Šegžda už tai, kad šis viešai pareiškė nuomonę apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose.  Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidą nuo 2014-ųjų šis pilietis tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga.  A.Valantinas tapo šios rezonansinės bylos ašimi.

Nepriklausoma žiniasklaida paskelbė kelias dešimtis publikacijų apie A.Valantino ir jo kolaborantų veiklą. A.Valantinas nė karto viešai nepaneigė to, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad teismų sistemos skaudulys, norėdamas to ar ne, žiniasklaidoje paviešintais veiksmais galėjo piktnaudžiauti oficialiais įgaliojimais, daryti valstybės interesams prieštaraujančią veiklą ir veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.

Žiniasklaida skelbia, kad Cosa Nostrai pasitarnavę A.Valantino pakalikai – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės,  nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdami jam laisvę.  Vertinant 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr.1A-27-574/2020) tendencingą turinį, galima patikėti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė įvykdė  institucinio teroro akciją. Toliau pateikiamų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog institucinis teroras pasireiškė teisės viršenybės principo sistemingu pažeidimu bei piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais.

  1. Byla išnagrinėta neteisingai, kadangi teisėja J.Mačionytė padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos kaltę: rėmėsi vien tik S.Jurgelevičienės parodymais, visiškai neištyrė aktyvisto pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo buvo suvaržyta įstatymų garantuota piliečio teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą: pažeista BPK 44 str. 5 ir 6 dalys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
  2. Teisėja J.Mačionytė nepatikrino S.Jurgelevičienės pateiktų įrodymų leistinumo. S.Jurgelevičienės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, t.y. be teismo leidimo, todėl šie įrašai nepagrįstai pripažinti įrodymu. Garso įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, šie garso įrašai gauti neteisėtai, įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, suvaržytos įstatymų garantuotos Z.Šegždos teisės: pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnis, 44 straipsnio 9 dalis (esminiai BPK pažeidimai) bei Konvencijos 8 straipsnis, kuriuose įtvirtinta kasatoriaus teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
  3. Byla išnagrinėta neteisingai, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kadangi Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį, kuris paaiškina BK 140 str. 2 dalyje kvalifikuojančius požymius „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Minėta teisėja, skundžiamos nutarties 86 punkte pasisakydama apie 2014 m. gegužės mėn. 2d. ir 4d. tariamus smurtavimo faktus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Z.Šegžda yra S.Jurgelevičienės šeimos narys.

Priešingai šiai išvadai, pagal BK 140 str. 2 d. asmuo neatsakys, jei smurtavo prieš asmenį, su kuriuo praeityje buvo susietas santuokos, partnerystės ar svainystės ryšiais, prieš asmenį, su kuriuo kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Taipogi teismai netinkamai pritaikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą – nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal  BK 140 str. 1 dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, bet pagal BK 140 str. 2 dalį.

  1. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl šios galimai padarytos veikos. Tokio skundo byloje nėra. Tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Tokio nutarimo byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė, padariusi išvadą, kad, esant nurodytam, prokuroras turėjo įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK 166 straipsnio 3 dalį, 167 str. (esminiai BPK pažeidimai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimus bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
  2. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (buvusio KGB karininko Igno Adamonio sūnus) pažeidė Z.Šegždos teisę, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas:

Pirma, teisėjo R.Adamonio pozicija už inkriminuotas veikas paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Z.Šegždai, ją atidedant 2 metams, yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžia bausmių skyrimo principus ir tikslus.

Antra, teisėjas R.Adamonis, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus,  padarytus dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pažeidė BPK 293 str. 2 d., kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Trečia, teisėjas R.Adamonis paskyrė teismo ekspertizę be teismo leidimo gautiems įrodymams – garso įrašams ištirti ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį.

Ketvirta, nuosprendžio 18 psl. pirmoje pastraipoje teisėjas R.Adamonis  rėmėsi kasacine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje nustatyta, kad esą privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu (tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja  J.Mačionytė). Tačiau minėta kasacinė byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, o tai yra įrodymas, kad teisėjas melagingai pasisakydamas dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių tyčia nukrypo nuo kasacinių teismų praktikos.

Aukščiau nurodyti faktai įrodo teisėjo R.Adamonio šališkumą. Taigi šis teisėjas pažeidė BPK 44 str. 5 dalį (esminis BPK pažeidimas) ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Žmogaus teisių aktyvistas Z. Šegžda, siekdamas nutraukti teisėjų J.Mačionytės ir R.Adamonio institucinį terorą,  padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir  pranešėjo Eligijaus Gladučio, 2020-12-08 d.  9 val. žodinio proceso tvarka nagrinės baudžiamąją bylą Nr.2K-299-511/2020 pagal Z.Šegždos kasacinį skundą.

Minėta teisėjų kolegija išties ypatinga. „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius rašė, kad 2019m. teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė, Armanas Abramavičius (su kitais) priėmė LAT nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri galimai atvėrė greitkelį korupcijai siautėti teismuose. Redaktoriaus A.Drižiaus įžvalgos pasitvirtino: 2020m. kovo mėnesį Konstitucinis teismas išaiškino, kad skandalingoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti.

Anot teismų portalo, 1983–1990m. teisėja A. Kartanienė kompetencijos ir įkvėpimo sėmėsi dirbdama Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisme. Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje LAT teisėja A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. Teisėjų kyšininkavimo bylą tiriantys pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą A.Kartanienės sūnui Aringui Kartanui, dirbančiam teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teisėjas Alvydas Pikelis tarybinės teisės mokslus krimto Lietuvos okupacijos metais, 1989m. tarybinio teisėjo karjerą pradėjo Kauno m. Panemunės rajono teisme. Apie teisėjo Eligijaus Gladučio kompetenciją sužinosite jo pavardę įvedę į „Google“ paiešką.

Nutraukdami institucinį terorą – išteisindami neteisingai apkaltintą žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, LAT teisėjai A.Pikelis, A.Kartanienė ir  E.Gladutis turi šansą bent iš dalies paneigti Konstitucinio teismo pirmininko D.Žalimo vertinimus,  kad teisingumą vykdantys  teisėjai nevykdo savo pareigų,  o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai.  Priešingu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas patikrins ir tarptautiniu mastu paviešins teisėjų A.Pikelio, A.Kartanienės,  E.Gladučio, J.Mačionytės, N.Vigelienės, J.Kolyčienės kompetenciją ir jų sprendimų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Publikacijoje autorė neturėjo tikslo užgauliai pažeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėjus, o išsakė teisiniais argumentais pagrįstą kritiką ir įspėjo visuomenę dėl antikonstitucinių galios grupuočių keliamo pavojaus valstybei ir jos teritoriniam vientisumui.

Ugnė Kryžiutė

Šaltiniai:

Žalimas: reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1266521/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus

Anoniminė teisėjų taryba, įteisinusi teisėjų kyšininkavimą, reikalauja ją gerbti

https://laisvaslaikrastis.lt/anonimine-teiseju-taryba-iteisinusi-teiseju-kysininkavima-reikalauja-ja-gerbti/

Teisėjų taryba ragina Konstitucinio Teismo vadovą liautis menkinti kitus teismus

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus-56-1400724

Teisėjų korupcijos byloje – įtarimai ir garsios Aukščiausiojo Teismo teisėjos sūnui

https://www.delfi.lt/news/daily/law/teiseju-korupcijos-byloje-itarimai-ir-garsios-auksciausiojo-teismo-teisejos-sunui.d?id=80459495

Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/po-sunaus-sulaikymo-lat-teiseja-atsistatydino-is-garbes-teismo-pirmininkiu

Teisėja Sigita Rudėnaitė: „Teisėjų tarybos destrukcija žlugdo teismų darbą.“

Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati

https://laisvaslaikrastis.lt/teiseja-sigita-rudenaite-teiseju-tarybos-destrukcija-zlugdo-teismu-darba/

Dūmų uždanga išsklaidyta. Valstybės teritorijoje  de facto galioja Karo padėties režimas. Teismų darbas uždraustas – nuo 2020-ųjų gruodžio 8 d.  visuose teismuose bylų nagrinėjimas atidedamas „be datos“.  Kruopščiai slepiamą  situaciją atskleidė laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas Sigita Rudėnaitė.

Prisidengdama  teisėjo Eligijaus Gladučio nedarbingumu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir  Eligijaus Gladučio, nepanoro  atskleisti,  kad teismo posėdžiai yra uždrausti.  LAT baudžiamųjų bylų skyriaus raštinė 2020-12-04 d. elektroniniu paštu išsiuntė tokį pranešimą: „Laba diena, informuojame, kad dėl teisėjo ligos teismo posėdis 2020m. gruodžio 8 d. nevyks. (b/b Nr. 2K-299-511/2020 nut. Z.Šegžda). Bylos nagrinėjimas atidedamas be datos. Advokatų prašome informuoti  asmenis, kurių interesus ginsite.“

Vėliau LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė pranešė žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai,  kad teisėjo Eligijaus Gladučio laikinas nedarbingumas baigėsi 2020m. gruodžio 8-ąją. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas atidėtas „be datos“ ne dėl šio teisėjo ligos. Tai, kad prieš du mėnesius teisme prasidėjusi suirutė  tęsis neapibrėžtai  ilgą laikotarpį, įrodo  teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teiginys:  „Vėlesnė  bylos nagrinėjimo data paskirta…  tikintis epideminės padėties pagerėjimo ir galimybės bylą išnagrinėti“.

Kiek man žinoma, ir žemesniųjų instancijų teismuose žodinis bylų nagrinėjimas uždraustas prisidengiant įvestu karantino režimu. Teisėjams matomai daromas neteisėtas poveikis – jie verčiami atidėti teismo posėdžius priimant teismo nutartis, surašytas pagal šį šabloną :

„Atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2020-11-04 d. nutarimu Nr. 1226  „Dėl karantino LR teritorijoje paskelbimo“ nustatytus apribojimus bei prevencines priemones,  taip pat į LR sveikatos apsaugos ministerijos 2020-12- 28 d. rekomendacijas „Dėl covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės byloje paskirtą teismo posėdį organizuoti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių ir teismo darbuotojų interesus ir sveikatos apsaugą, teismas 2021-01-15 d. 10.30 val. numatytą teismo posėdį atideda, nurodant, kad  teismo posėdis vyks 2021-03-12 d.“

LAT pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte Nr. (1.15)5T-27, skirtame  Zigmantui Šegždai,  paaiškino,  kaip ir kodėl įvestas  de facto  Karo padėties režimas pirmoje eilėje žlugdo  teismų darbą. Sigita Rudėnaitė  valstybėje įvestą Karo padėtį ir  į teisinį košmarą  patekusius teisėjus vadina „teisiniu neapibrėžtumu“.   Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati(!).

Taigi, Teisėjų taryba, pažeisdama įstatymus ir juose įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo principą,  2020-12-08d. įsakė VISIEMS teisėjams: a) suplanuotus žodinius teismo posėdžius atidėti neapibrėžtam terminui – „be datos“;  b) teismo posėdžius planuoti pasibaigus karantino režimui. Vadovaudamasi valstybėje įvesto Karo padėties režimo dvasia,  Teisėjų taryba atrišo  teismams rankas  vykdyti masines represijas –  žmonių arešto ir suėmimo klausimus nedelsiant spręsti žodiniu fiziniu būdu. Teisėja S.Rudėnaitė laisvės atėmimą iš žmogaus vadina „būtinų proceso veiksmų atlikimu.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte stengėsi pasiteisinti Zigmantui Šegždai dėl kilusio chaoso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme,  esą „susidariusi situacija, dėl kurios proceso dalyviams nebuvo aiški tolimesnė baudžiamosios bylos eiga, iš esmės neturėjo įtakos Jūsų (Z.Šegždos) procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo. Taip pat nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvę pažeisti įstatyme  (Baudžiamojo proceso kodekse) įtvirtinti procesiniai terminai.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė visgi pripažino, kad jos vadovaujamo teismo darbas  yra žlugdomas.  Pirma, Sigita Rudėnaitė išsakė frazę „siekiant kuo sklandesnio teismo darbo“.  Tai reiškia, kad egzistuoja išorinis destruktyvus poveikis  normaliam teismo darbui.  Antra, LAT pirmininkė rašte teigia įsakiusi baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui teisėjui Aurelijui Gutauskui stabdyti suirutę („teisinį neapibrėžtumą“)  ir vengti tokio skyriaus darbo „organizavimo“ (betvarkės), kuris sukelia  proceso dalyvių pagrįstą nepasitenkinimą.

Kitaip tariant, LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko sukelta makalynė galėjo sutrikdyti normalų baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbą. Pažymėtina tai, kad  teisėjas Aurelijus  Gutauskas nuo 2017-ųjų yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas. Deja, šios papildomos pareigos ir už tai gaunamas atlygis, ko gero, nemotyvuoja baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko  užtikrinti  elementarią darbo drausmę LAT baudžiamųjų bylų skyriuje.

Matyt, prie aplaidumo darbe prisidėjo ir kita pelninga paralelinė teisėjo veikla.  Nuo 2020-ųjų gruodžio mėnesio  teisėjas Aurelijus  Gutauskas prie dvigubos algos prisiduria dirbdamas  ekspertu Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupėje.

Anot LAT pirmininkės,  nuo 2020-12-08d destruktyviomis rekomendacijomis uždrausdama normalų teismų darbą Teisėjų taryba nurodė, kad vadovavosi Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimais dėl teismo posėdžių organizavimo.

Teisėjų tarybos savivalę įrodo  teisės aktas  – 2020-12- 28 d.  Sveikatos apsaugos ministerijos  rekomendacijos „Dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“.  Šiuo dokumentu nėra uždraustas teismų darbas karantino metu!  Ministerija dokumente pateikė išsamias saugaus darbo teisme taisykles ir patarė  teisėjams „teismo posėdžius organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų neįmanoma nukelti vėlesniam laikui.  Galimybė teismo posėdį organizuoti fiziškai įvertinama individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.“

LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d.  rašte neteisingai teigia, kad baudžiamosios bylos eiga iš esmės neturėjo įtakos aktyvisto Z.Šegždos procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo.  LAT pirmininkei išaiškintina, kad  bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas  sudaro  pagrindą konstatuoti procesinį delsimą.  Baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei proceso dalyvis neatvyko į posėdį  dėl pateisinamos priežasties.  Šiuo atveju, atidėdamas posėdį vėlesnei datai, teismas privalėjo nustatyti kitą posėdžio datą. Tačiau kita posėdžio data nebuvo paskirta.

Taipogi LAT pirmininkei išaiškintina, kad  procesinis delsimas – nepagrįstas teismo posėdžio atidėjimas akivaizdžiai pažeidė aktyvisto Z.Šegždos procesines teises. Minėta teisėjų kolegija pažeidė Baudžiamojo proceso kodekse (įstatyme) įtvirtintas asmens teisių apsaugos  baudžiamojo proceso metu nuostatas, pažeidė šio kodekso 44 straipsnio 6 dalį, kuri apibrėžia žmogaus teises: „Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.“

Taip pat atmestina  kaip neteisėta ši teisėjos Sigitos Rudėnaitės išvada:  „Nenustatyta, kad  šiuo atveju būtų buvę pažeisti Baudžiamojo proceso kodekse  įtvirtinti procesiniai terminai“.  Tekste, gi,  ką tik akcentuota, kad buvo pažeisti šio kodekso 381 ir 44 straipsniai.

LAT pirmininkė rašte nurodė, kad teismo vidaus administravimo aktai sudarė pagrindą teisėjų kolegijai atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikotarpiui.  Be to, pasak pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, „bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė bylos (Nr. 2K-299-511/2020)  nagrinėjimo skubos.“

Pastarieji LAT pirmininkės  teiginiai įrodo, kad minėtais pagrindais atidėdami teismo posėdį  teisėjai  Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis pažeidė įstatymą – Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kodeksas  nenustato teisėjui pareigos nagrinėjant bylas vadovautis  kažkokiais  „teismo vidaus administravimo aktais“ .  Taipogi kodeksas  nesuteikia teisėjui teisės skirstyti bylas į „skubias“ ir „neskubias.“

Tekste autorius pateikė faktus ir asmeninę nuomonę apie tai, kad Teisėjų tarybos užvirta jovalynė trijų pakopų teismų sistemoje bei suirutė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kelia pagrįstų abejonių aukščiausių  teisėjų kompetencija,  pakerta konstitucinį teisėjų nepriklausomumo principą, pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, paneigia pagarbos žmogui ir teisės viršenybės principus  bei kelia realų pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.

Bronius Pogrindis

SSSR juokdario I.Valantino anekdotuose – milicininkas Rinaldas (ne Adamonis) iš Ukmergės, Vanesa, teisėjas Ignas su Natalija

Raikin Durak - Didesnė versija

Sovietų juokdario Indiro Valantino anekdotuose – milicininkas Rinaldas (ne Adamonis) iš Ukmergės, teisėjas Ignas, žmona Natalija, dukra Vanesa, advokatas Chalimas  

“ Milicininko žmona: – Rinaldai, kur tu buvai?    – Sara, aš buvau svečiuose pas Igną ir Nataliją, atvogiau mūsų sidabrinius šaukštelius.“

Kaip iš gausybės rago liejasi tarybinių žmonių numylėtinio Indiro Valantino kūryba apie neįtikėtinus homo sovietikų nuotykius. Juos visus rasite čia:

https://zigmantassegzda.weebly.com/satyra

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Publikuota JAV laikraštyje „Bičiulystė“

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-apygardos-teismo-pirmininke-loreta-brazdiene-ateina-raudonuju-naciu-sacher-macheriams-kaputt/#more-7196

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.

Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstatymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

Teisėjas Virginijus Kairevičius raukosi atskleidęs Advokatų garbės teismo superproblemą

Zigmantas Šegžda. Ar Advokatų garbės teismas išsivaduos iš sovietinio sąstingio?

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-ar-advokatu-garbes-teismas-issivaduos-is-sovietinio-sastingio/#more-7831

Turiu pagrindo manyti, kad ne visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai vadovaujasi teisės viršenybės principu. Po Lietuvos teismus nardančiam tūlam advokatui, ko gero, net nėra būtina išmanyti teisę. Pakanka turėti ryšius su naudingais žmonėmis ir 800 eurų sumą. Manau, kad 2018-02-20 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, pats to nenorėdamas, atskleidė Lietuvos advokatūrą kamuojančias piktžaizdes. Tai reiškia, kad dabar advokatų savivalda turi gerą akstiną atsikratyti sovietinio paveldo.

Taip jau įvyko, kad advokatė Viktorija Čivilytė, 2017 metais pralaimėjusi šeimos bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, atsakovės vardu padavė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Minėto teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo  Virginijaus Kairevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), teisėjos Rūtos Burdulienės ir teisėjos Rūtos Petkuvienės, 2018-02-20 dienos teismo sprendimu Nr.2A-389-392/2018 patenkino advokatės Viktorijos Čivilytės skundą 100 procentų ir visa apimtimi panaikino apylinkės teismo sprendimą. Teisėjas Virginijus Kairevičius advokatės klientei iš ieškovo priteisė 800 eurų, kuriuos atsakovė už suteiktas paslaugėles buvo sumokėjusi advokatei Viktorijai Čivilytei.

Panagrinėkime, kokiais ryšiais teisėjas  Virginijus Kairevičius yra susijęs su Viktorija Čivilyte. Taip skaitytojas galės susidaryti vaizdą apie tai, kaip gimė Lietuvos Respublikos vardu priimtas Vilniaus apygardos  teismo sprendimas. Advokatės Viktorijos Čivilytės tėvas yra advokatas Juozas Čivilis, dirbantis advokatų kontoroje „Budvytis ir Čivilis“. Advokatas Edmundas Budvytis baigė Vilniaus universitetą 1980 metais, šiuo metu yra Lietuvos advokatūros tarybos narys, apie savo veiklą Sovietų okupacijos metais duomenų nepateikia. Advokatas Juozas Čivilis gimė 1949 metais,  1969-1979 metais buvo Sovietų Sąjungos prokuratūros raštvedys, stažuotojas, rajono prokuratūros tardytojas ir itin svarbių bylų tardytojas, kas įrodo jo darbą okupacinio režimo represinėse struktūrose. Neatmestina, kad abu advokatai galėjo būti ir SSSR komunistų partijos nariai.

Teisėjas Virginijus Kairevičius gimė 1961 metais, 1984-1985 dirbo Vilniaus rajono Vidaus reikalų skyriaus (milicijos?)  tardytoju,  kas reiškia, kad ir jis dirbo okupacinio režimo represinėje struktūroje.  1985–1989 metais Virginijus Kairevičius Sovietų Lietuvos liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute tarnavo darbo teisės mokymo laboratorijos vedėju. Manau, kad į šias pareigas jis galėjo būti paskirtas tik įstojęs į  okupacinės Sovietų Sąjungos komunistų partiją.

Jungiančioji grandis yra teisėjo Virginijaus Kairevičiaus tėvas, Lietuvos nepriklausomybės medalininkas Jonas Kairevičius,  gimęs 1940 metais, 1965 metais baigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą, 1963-1966 m. buvo Sovietų Lietuvos viešosios tvarkos apsaugos ministerijos tardymo valdybos tardytojas.  Šiuo metu jis dirba Lietuvos  advokatūros Advokatų garbės teismo pirmininku. Jonas Kairevičius savo advokato karjerą pradėjo Sovietų  okupacijos laikais 1966 metais, kai Lietuvos teritorijoje dirbantys advokatai  privalėjo prisiekti ištikimybę komunistų partijai. Lemiantis faktas išdėstytoje istorijoje yra tas, kad  minėtas Juozas Čivilis yra Advokatų garbės teismo pirmininko Jono Kairevičiaus pavaduotojas.

Manau, kad teisėjas Virginijus Kairevičius dėl interesų konflikto pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą teisėjo nešališkumo principą, kadangi nenusišalino nuo advokatės Viktorijos Čivilytės bylos Nr.2A-389-392/2018 nagrinėjimo. Šiame kontekste itin prieštaringai nuskambėjo faktai, kad Jonas Kairevičius skelbiasi esąs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas, Juozo Lukšos-Daumanto fondo (JAV) koordinatorius Lietuvoje, JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo tarybos pirmininkas bei  Lietuvos evangelikų-liuteronų bažnyčios sinodų pirmininkas.

2018-02-23 dieną elektroniniu paštu perdaviau teisėjui Virginijui Kairevičiui anketą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar Sovietų okupacijos metais jis (ir jo tėvai) buvo  komunistų partijos nariai, ar bendradarbiavo su KGB struktūromis. Kaip reakcija į mano anketą po keleto valandų iš Vikipedijos buvo išimta didžioji dalis  informacijos apie Jono Kairevičiaus veiklą Sovietų okupacijos laikais. Iš Vikipedijos buvo pašalinta ir informacija apie tai, kad Jono Kairevičiaus sūnus yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius.

Mano vertinimu, Sovietų Sąjungai tarnavusių teisininkų klanas vengia  patekti į nepriklausomos žiniasklaidos akiratį ir šiandien jaučiasi  labiau pažeidžiamas, negu visagalis, koks buvo KGB ir komunistų vykdyto lietuvių tautos genocido metais.

 

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus